Šlaituotas sklypas gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau tinkamai suplanavus, jis gali tapti unikalia ir stilinga erdve. Apgalvotas šlaitų tvarkymas gali išspręsti sklypo problemas, o pats šlaituotas sklypas kur kas įdomesnis, todėl jame galima sugalvoti stilingų, unikalių sprendimų. Puikiai žinoma, kad apželdinimo idėjos sodybai ne visada gimsta lengvai. Sukate galvą, kaip sutvarkyti savo sklypą, kuriame vien kalnai ir pakalnės? Tuomet šlaito apželdinimas yra būtent jums skirta tema.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai sutvarkyti žemę aplink medžius šlaituose, kad sukurtumėte ne tik estetišką, bet ir funkcionalią aplinką.
Sklypui su nuolydžiu paprastai reikia skirti papildomo dėmesio bei investicijų. Tačiau šį trūkumą galima paversti privalumu - ne tik sutvarkyti šlaitą, tačiau ir jį apželdinti įvairiais augalais, taip suteikiant kiemui akcentą, kurio neturi kiti.
Šlaito sutvirtinimo darbai daugeliui skamba keistai ir, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, beprasmiškai. Tik ištikus bėdai ir suirus šlaitui, pradedama ieškoti sprendimo būdų. Kadangi žemė šiais laikais brangi ir kaip tik buvo ieškoma erdvės naujų augalų sodinimui, buvo nuspręsta sutvirtinti šlaitus ir taip „atsikovoti" tuos keletą arų.
Šlaito Sutvirtinimas: Svarbiausi Aspektai
Jei turite šlaitus sklype, pagrindinė problema - kaip juos sutvirtinti, kad išlaikytų formą, pavasarį nenučiuožtų žemyn, nereikėtų sudėtingos priežiūros, o ir atrodytų gražiai. Pagrindinė problema, su kuria susiduriama - dirvos erozija. Tai lemia dar neįsitvirtinusių daigų ar sėklų išplovimą, todėl šlaitas apželia dėmėmis. Toks scenarijus tikėtinas, jei šlaito nuolydis statesnis nei 30 laipsnių.
Tvirtinant šlaitą, pirmiausia reikia paruošti pagrindą. Geriausia, jei jis jau yra pakankamai lygus, tačiau realybėje jis greičiausiai toks nebus. Pirmiausia reikia atsikratyti mažais objektais - tokiais kaip akmenys ir piktžolės. Išrinkite ar nupurkškite piktžoles, kad jos neataugtų, pašalinkite didesnius akmenis. Kai pašaliniai objektai nebetrukdo, šlaitą galima pradėti lyginti.
Geriausiu nuolydžiu, leidžiančiu prižiūrėti šlaite sodinamus augalus, laikomas mažesnis nei 35 % nuolydis. Paviršių daug lengviau lyginti, jei jis yra drėgnas, todėl galite papildomai padrėkinti, tačiau lieti stipria vandens srove nepatartina, ji gali palikti nedideles daubas. Tiesa, nebūtina visko sulyginti idealiai, jei šlaite ruošiatės sodinti daugiau krūmų - jie kaip tik tilps šiose nedidelėse daubose. Jei nesiruošiate to daryti, galite daubeles užpilti nauju dirvožemiu.
Pirminis jūsų tikslas yra užtikrinti, kad kol užaugs augalai, šlaitas bus stabilus ir neslinks žemyn. Dirvožemio tinklai tiesiami ant šlaito, tuomet užpilami žemėmis. Tinklai gali būti polipropileniniai - tai nesuyrantis plastikinis tinklas.
Geotinklas, gaminamas iš augalinio pluošto (pavyzdžiui, džiuto), atlieka analogišką funkciją, tačiau po žeme natūraliai po kurio laiko suyra. Per tą laiką jo funkciją perima jau paaugę ir šaknų tinklą išvystę augalai. Šios rūšies tinklas paprastai yra pigesnis.
Šios rūšies tinklas paprastai yra pigesnis. Minėti sprendimai kurį laiką saugo šlaitą nuo slinkimo, kol užauga jūsų pasodinti augalai. Savaime suprantama, renkantis augalus reikėtų juos vertinti ne tik kaip šlaito stabilizatorius, tačiau ir kaip estetinį vaizdą suteikiančius kiemo akcentus. Ant šlaito pasodinti augalai taip pat reikalauja priežiūros, todėl renkantis reikėtų atsižvelgti į tai, kiek laiko jiems galite skirti.
Vienas paprasčiausių sprendimų galėtų būti šlaito apsėjimas žole. Tiesa, reikia prisiminti, kad žolės itin ilgų šaknų neišleidžia, todėl tokiu atveju geriau apsėti nedidelį mažo nuolydžio plotą. Kitu atveju bus reikalingas tinklas ar panašūs sprendimai.
Jei negalite ar nenorite laukti, kol žolė užaugs, šlaitą galima apželdinti ir klojant ruloninę veją, tačiau būtina numatyti ir suplanuoti intensyvesnę priežiūrą. Žemaūgiai augalai gali uždengti visą šlaito plotą, be to, neatrodys taip vienodai kaip veja, taip pat jų nereikės šienauti.
Šlaitams sutvirtinti gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: koriai (plastiko ar betoniniai), rieduliai, tinklas. Pasirenkame priklausomai nuo paskirties, nuo to, kokią funkciją atlieka šlaitas: ar laiko pylimą, ar čia važiuoja transporto priemonės, ar apsaugo nuo triukšmo.
Šlaito Paruošimas Tvirtinimui
Pirmiausia šlaitas turi būti išlygintas, pašalinti visi akmenys, grumstai ir kiti nelygumai. Jeigu ant šlaito yra didelių akmenų, šlaitą reikia padengti juodžemio sluoksniu. Išlyginant pageidautina ne pripylinėti grunto, o nukasti nelygumus. Įgriuvas ir išplovas būtina užpilti atitinkamu gruntu (žvyru arba smėliu) ir sutankinti.
Šlaito paruošimas tvirtinimui priklauso nuo šlaito dydžio, norimo pasiekti nuolydžio, geologinių sąlygų. Jei šlaitas didesnis ir statesnis, neapsieisite be „bobkatų". Taip pat rekomenduojama, kad suformuoto šlaito nuolydis nebūtų didesnis nei 70 proc.
Tolesni darbai - reikalingų šlaito tvirtinimui medžiagų paieška. Kadangi tokio tipo gaminiai yra natūralios kilmės, po kelerių metų jie suyra. Tai esminis ir tikrai ne neigiamas jų bruožas, nes po kelerių metų ant šlaito paviršiaus pasėta žolė jau tvirtai suleidusi šaknis į šlaitą ir tai reiškia, kad šlaitas yra sutvirtintas. Augalų veikimas pagrįstas tuo, kad 10-15 cm storio dirvožemio sluoksnis ant šlaito neišplaunamas ir išlieka stabilus, o tai leidžia augalų šaknims greičiau ir paprasčiau įsitvirtinti šlaite.
Tokių medžiagų kaina svyruoja apie 1,70-1,80 euro už kvadratinį metrą. Jo veikimo principas toks pat kaip augalinės kilmės tinklų, t.y., užtikrinti viršutinių sluoksnių apsaugą nuo erozijos tol, kol apsauginę funkciją galės užtikrinti augalinis sluoksnis. Nedidelės ir smulkios grunto dalelės sulaikomos, taip palengvinamas ir pagerinamas augmenijos augimas. Šio tinklo kvadratinis metras kainuoja apie 3 - 3,5 eurų.
Jei šlaito paviršiuje norime turėti ne žolę, o skaldą, akmenukus, mulčą, reikėtų naudoti geokorį. Jo veikimo principas lygiai toks pat kaip ir aukščiau paminėtų gaminių, skirtumas tas, jog korys dėl savo struktūros sulaiko didesnius svorius ir sluoksnių storius. Geokorių būna įvairių, kaina ir techninės savybės skiriasi priklausomai nuo akučių dydžio, geokorio aukščio, techninės savybės taip pat skirtingos.
Geotekstilės Naudojimas Šlaito Sutvirtinimui
Šlaito tvirtinimo darbai su geotinklu:
- Šlaito viršuje ir apačioje iškasame negilias tranšėjas (inkaravimo griovelius), į kurias vėliau įleisime geotinklą. Tai atliekame tam, kad geotinklas nenuslinktų.
- Ant šlaito paviršiaus paskleidžiame apie 5 cm juodžemio, taip daroma todėl, kad geotinklas šlaito paviršių suriša geriausiai, kai atsiranda tarp dviejų juodžemio sluoksnių - kai jį praauga tiek iš apačios, tiek iš viršaus.
- Tuomet imamės geotinklų. Ruloną lengvai pakelia keli žmonės, todėl jį užkelti ant šlaito viršaus nereikėjo jokių specialių įrengimų. Dirbame rankomis. Paklotą klojame į tranšėją ir pritvirtiname.
- Geotinklą klojame (ridename) nuo viršaus į apačią. Geotinklų perdengimas skersai turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Jei šlaitas labai ilgas ir pasirinkto rulono ilgis nepasiekia šlaito pabaigos, kitas rulonas išilgai jį turi perdengti ne mažiau kaip 30 cm.
- Norėdami užtikrinti visišką geotinklo sąlytį su gruntu (norėdami, kad nebūtų jokių tuštumų), geotinklą per visą paviršių pritvirtiname mediniais kuoleliais. Kuolelius pasidarome patys, suskaldydami paprastas medines lentas. Geotinklą įtvirtiname maždaug 3 - 5 kuoleliais į kvadratinį metrą, šachmatine tvarka.
- Atlikus sutvirtinimo darbus šlaitą galima apsėti žolių sėklomis, kurių lyginamasis santykis turėtų būti 30 g/m².
Terasavimas - Praktiškesnis Sprendimas
Net ir mažesnio laipsnio šlaitą galima sutvarkyti taip, kad būtų patogiau vaikščioti, o erdvė būtų išnaudota geriau. Tereikia sukurti terasas: didesnes plokštumas. Status šlaitas dažnu atveju tik užima vietą, o funkcijų atlieka mažai. Tuo tarpu plokštumas galima išnaudoti kaip tik nori.
Jei jūsų šlaitas statesnis nei 30 laipsnių, tai jį reikėtų terasuoti. Terasos padės sustabdyti dirvožemio eroziją, geriau įšildys dirvos paviršių, o jums bus lengviau ir paprasčiau sodinti ir prižiūrėti augalus. Terasavimo metu įrengiamos didelius laiptus primenančios terasos, kurių plokštumose jau galima sodinti augalus.
Vietoj šlaito suformavus kelias terasas, atsiveria daug galimybių: vienoje terasoje gali būti poilsio zona, kitoje - vaikų žaidimų aikštelė, dar kitoje - lauko virtuvė. Terasą gali supti įdomesni gėlynai, pritaikyta mažoji architektūra - juk visa tai puošia sklypą. Nuotr. atraminės sienutės minusas - jos brangumas.
Augalų sodinimas šlaituose. Terasavimas. Vėjo barjerai.
Augalų parinkimas terasoms
- Viršutinėje terasoje, kurioje tenka daugiausiai šviesos, rekomenduojama sodinti vaiskrūmius, nes jie nėra aukšti ir nekris šešėlis žemiau augantiems augalams.
- Vidurinėse terasose galima auginti daržoves ar net įsirengti pakeltas lysves.
- Žemesnėje terasoje rekomenduojama sodinti vaismedžius, nes jie bus aukštesni ir gaus pakankamai saulės šviesos, kurios reikia derliui subrandinti.
- Pačioje apačioje, kur mažiausiai šviesos geriausia sodinti dekoratyvius augalus, kurie gali pakęsti ūksmingas ir drėgnas vietoves.
Šlaito orientacija ir augalų pasirinkimas:
- Pietinis šlaitas: gauna daugiausiai saulės, tad čia drąsiai galima sodinti beveik visus augalus. Jų išdėstymą terasose darykite pagal augalų aukštį: viršutinėse terasose sodinkite aukštesnius, vidurinėse - vidutinio aukščio, o žemesnėje terasose tokius, kurie mėgsta drėgmę (pavyzdžiui, geltonžiedė sedula, serbentai).
- Šiaurinis šlaitas: gauna nedaug šviesos, tad jo viršuje bandoma auginti tokius jautrius augalus, kaip šilauoges. Tai geras sprendimas, jei pas jus nėra stiprių vėjų arba turite vėjo barjerus. Tačiau šilauogės derės ir ant vidurinės terasos, kurioje joms turėtų pakakti šviesos, o vėjas žiemą nenušaldys jaunų ūglių ir vasarą netrukdys vabzdžiams apdulkinti augalų.
- Rytinis šlaitas: jei pas jus šlaitas yra į rytų pusę ir jis status, tai įsirenkite terasas ir sodinkite taip, kaip ant pietinio šlaito. Rytų pusėje augantys augalai nebus nudeginti kaitrios vasaros saulės, o ir šviesos užteks tiek dekoratyviems, tiek valgomiems augalams auginti.
- Vakarinis šlaitas: augalų sodinimas vakariniame šlaite turi problemų, nes Lietuvoje vyrauja vakarų arba šiaurės vakarų vėjai, kurie pridaro nemažai žalos. Taip pat, šios pusės šlaitą saulės apdovanoja spinduliais labai trumpą laiką. Dažnai rekomenduojama išvis nieko nesodinti ant šios pusės šlaitų, bet jei turite noro pabandyti, tai įsirengę terasas jose auginkite mažiau jautrius augalus, kurie pripratę prie Lietuvos klimato (obelys, kriaušės, slyvos).
Augalų Pasirinkimas Šlaitui: Sutvirtinimas ir Estetika
Kai šlaitus norime apsodinti augalais, pagrindiniai mūsų tikslai yra sutvirtinimas ir estetika. Optimalus sprendimas - sutvirtintas gruntas (galima naudoti specialius tinklus) ir žalia žydinti agmenija antžeminėje dalyje. Tinka ir lapuočių, ir spygliuočių.
Šlaitiniuose sklypuose reikėtų sodinti augalus, kurie turi ilgas arba greitai besiplečiančias šaknis. Iš tokių medžių ir krūmų galima paminėti paprastąją, kalninę ir juodąją pušį (Pinus sylvestris, P. mugo, P. nigra), įvairių rūšių kadagius (Juniperus), ąžuolus (Quercus), įvairius karklus ir gluosnius (Salix), beržus (Betula), raukšlėtalapį erškėtį (Rosa rugosa), žilakrūmius (Elaeagnus), šilkmedžius (Morus) bei kt. - žinoma, kalbama apie šių augalų žemaūges formas.
Pavyzdžiui, šlaitams tinka:
- Kadagiai
- Kalninės pušaitės
- Stefanandros
- Kalniniai serbentai
- Lanksvos
- Veigelės
- Raugerškiai
- Gulsčiasis kaulenis
- Dobiliukai
- Šilokai
Universaliausia ir reikalaujanti mažiausiai priežiūros - danga su šilokais. Specialus audinys išlaiko tvirtumą, o antžeminė dalis apsodinta įvairių rūšių šilokais. Specialistė teigia, kad toks sprendimas pasiteisina net esant 45-50 laipsnių nuolydžiui, nes šilokų kilimas kaip didelis lakštas tvirtinamas smeigėmis arba armatūra. Trūkumas - ant jo negalima vaikščioti, nes visa šilokų gyvastis - lapuose, o ne šaknyse. Tačiau jame galima įterpti kitų įvairių augalų: eraičinų, čiobrelių, citrininių bazilikų.
Itin tinkamos vejinės žolės šlaitų apželdinimui: raudonieji šakniastiebiniai eraičinai, daugiametės svidrės, bušo svidrės, nendriniai eraičinai, pievinės miglės, aviniai eraičinai.
Sklypo Apželdinimo Planavimas ir Projektavimas
Yra sakoma, kad gera pradžia - pusė darbo, tad ir sodo įsirengimą reikėtų pradėti ne nuo augalų pirkimo (vaismedžiai, dekoratyviniai augalai ir medeliai), bet nuo sodo ir želdynų planavimo bei projektavimo. Šį darbą puikiai gali atlikti profesionalus kraštovaizdžio dizaineris, bet jei jau nusprendėte, kad viską darysite patys, tai duosime jums keletą patarimų. Na, o kai turėsite planelį ar projektą tada galėsite pradėti sklypo apželdinimą.
Žingsnis po žingsnio: nuo idėjos iki realybės
- Sklypo dydžio nustatymas: Pirmas žingsnis - nustatyti sklypo dydį ir kas jį supa. Didelis sklypas prasideda nuo 12 arų ir jis dažniausiai būna laukuose arba apsuptas mišku. Šiose vietose susiduriama su gamtos iššūkiais: sausra, užmirkimu, vėju, dideliais medžiais, nelygiu reljefu, prastu dirvožemiu. Šių veiksnių įtaką mūsų augalams galime sumažinti, jei laikysimės tam tikrų taisyklių. Kraštovaizdžio dizaineris prieš projektuodamas želdynus stengiasi išnagrinėti vietovę, jos mikroklimatą ir pagal tai parenka augalus ir jų vietą želdyno plane.
- Stiliaus pasirinkimas: Nesvarbu ar sklypo želdinimo projektą ruoš kraštovaizdžio dizaineris ar jūs pats, bet antras žingsnis būtų nuspręsti, koks želdynų išdėstymo stilius jums artimesnis: geometrinis ar laisvų formų. Tuo remiantis bus galima plane braižyti formas arba laisvas linijas, kuriose bus susodinti augalai ar atskirtos tam tikros zonos.
- Vietos parinkimas augalams: Jei sklypas tarp miškų, tai pagalvokite ir apie tai, kad iš visų pusių gali kristi šešėlis. Dalinis šešėlis, kaip ir šviesa, yra būtini augalams, bet šiuo atveju saulės šviesa yra sukoncentruota tik į sklypo vidurį. Esant medžių apsuptyje nebijokite ūkinei zonai paskirkite sklypo vidurį. Be to, miške būna visai kitoks mikroklimatas ir vasarą čia vėsiau, tad sodinkite augalus ten, kur daugiau saulės ir šilumos. Augalai gali būti integruoti ir jūsų poilsio zoną, nes kam nepatiktų greitai nusiskinti šviežią derlių arba pasislėpti nuo kaitrios saulės. Vaikų zonoje pasodinkite uogakrūmių, kurių uogos bus nuvalgomos vaikų ir jiems nereikės atsitraukti nuo mėgstamos veiklos. Be to, sodo zonos įrengimas arčiau namų leis greičiau pastebėti pirmąsias prisirpusias uogas ir nereikės toli keliauti nusiskinti šviežių obuolių. Jei vis tik norite daugiamečių gėlynų šalia savo namo ar terasos, tai nepamirškite, kad į juos galite integruoti ir valgomus augalus. Dekoratyviniai augalai puikiai tinka ir pomedžių apželdinimui, tad galėsite pamiršti piktžolių ravėjimą ar mulčiavimą.
- Dirvožemio gerinimas: Šalia miškų žemė būna prastesnė, nes iš jos daug maisto medžiagų pasisavina ten augantys dideli medžiai. Patarimas būtų toks: apsižvalgykite, kokius medžius matote aplink savo sklypą. Jei vyrauja ąžuolai, liepos, klevai, tai jūsų dirvožemis yra tinkamas augalams. O jei pas jus sklype vyrauja alksniai, asiūkliai, viksvinės žolės, tai tokį dirvožemį reikės pagerinti. Tokiu atveju reikės iškasti didesnes duobes ir jas papildyti derlingu dirvožemio mišiniu, kuriame jauni augalai galės įsitvirtinti. Šį mišinį reikia paruošti pagal augalo poreikius ir savybes, tad prieš sodindami pasidomėkite.
- Apsauga nuo žvėrių: Pagalvokite apie tvoras, kurios apjuostų jūsų sklypą. Jei vis dėl to jų nenorite, tai galite auginti gyvatvores. Pabodo tujų gyvatvorės? Tai rinkitės koloninius augalus arba medlievas, kurias formuojant špaleriais arba „U“ forma gausime ne tik dekoratyvų vaizdą, bet mėgausimės ir derliumi. Tik čia iškyla problema, kad šiuo derliumi teks dalintis su miško žvėreliais. Nepamirškite, kad pomedžius yra sunku pjauti su vejapjove ar nuolat mulčiuoti, tai juos galite apsodinti dekoratyviais daugiamečiais arba valgomais augalais, pavyzdžiui, žemuogėmis.
- Vėjų barjerų planavimas: Miškuose problemos su vėju retos, bet turint sklypą laukuose dažnai susiduriama su stipriais vėjais. Lietuvoje dažniausiai vyrauja šiaurės vakarų arba vakariniai vėjai, kurie gali pridaryti nemažai žalos jūsų augalams. Didelė klaida, kai manoma, jog pasodinus keletą didelių medžių vėją sustabdysime. Tai nėra tiesa, nes vėjas tada atsimuša lyg į sieną ir nuo žemės pakyla didelis gūsis, kuris pridaro dar daugiau žalos. Geriau daryti vėjo barjerus iš augalų, kai jie susodinami šachmatiškai. Išorinėje sklypo pusėje parinkite žemesnius ir šalčiams atsparesnius krūmus (medlievas, šaltalankius), o už jų galite sodinti ir didesnius medžius. Toks sodinimo būdas apsaugos jautresnius augalus sklypo viduje (gervuoges, vaismedžius, šilauoges).
- Laistymo sistemos įrengimas: Laistymo sistema, ne tik aprūpins vandeniu jūsų augalus, bet ir sutaupys jūsų laiko. Turint sklypą laukuose tai padaryti būtina, nes čia saulės poveikis yra stipresnis, ypač jei ilgą laiką nėra kritulių. Dažnai klaidingai manoma, kad laistymo sistemos brangiai kainuoja ir jos sunaudoja daug vandens. Jūs perkate savo laisvą laiką, o vanduo augalams tiekiamas lašaliniu arba dulksnos principu, tad tikrai jo sąnaudos nebus didesnės nei laistant patiems. Be to, turėdami laistymo sistemą ir išvykę ilgesniam laikui, neturėsite ieškoti pagalbininkų, kurie palaistytų jūsų augalus.
Tinkamai sutvarkytas šlaitas gali tapti ne tik gražiu, bet ir funkcionaliu jūsų sklypo elementu.