Kaip sužinoti mirusio žmogaus turtą ir jį paveldėti?

Žmonių taikliai pastebėta: turtų nenusineši į karstą. Taip dažniausiai kalbama apie tuos, kurie gviešiasi turto, kurie dėl jo negaili nei savęs, nei kitų. Kita vertus, kiekvienas normaliai nugyvenęs gyvenimą žmogus turi ką po savęs palikti.

Kam atitenka žmogaus užgyventas turtas? Kam galima palikti savo turtą ir kaip tai padaryti? Ar priimti palikimą, jei jis praskolintas?

Apie tokius ir panašius žemiškus dalykus kalbamės su Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notare Aldona Kundrotiene.

- Kaip buitiškai suprasti paveldėjimą? Ką reikia daryti ir kur kreiptis norint jį įforminti?

- Paveldėjimas - tai mirusiojo turtas, paveldėjimo būdu pereinantis jo įpėdiniams. Paveldima pagal įstatymą arba pagal testamentą. Mirus palikėjui, įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Paveldėjimo būdai

Paveldėjimas - tai mirusio žmogaus (palikėjo) turto ir pareigų perėjimas palikimą priimantiems asmenims (įpėdiniams). Kitaip tariant, tai palikėjo nuosavybės teisių ir pareigų perėmimo būdas. Paveldėjimas atsiranda pagal įstatymą arba testamentą.

• Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
• Paveldėjimas pagal įstatymą - jeigu testamentas nebuvo sudarytas, tokiu atveju turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
• Palikimo priėmimo tvarką faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti nustato Civilinis kodeksas. Remiantis juo, įpėdinis, kuris paveldėtą turtą pradeda faktiškai valdyti, t.y. rūpintis juo kaip savu, laikomas priėmusiu palikimą.

Civilinis kodeksas nustato, kad palikimą priimti galima keliais būdais: faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priklausomai nuo to, skiriasi ir palikimo priėmimo įforminimo tvarka.

Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Testamentas

- Žmogus testamentu pareiškia, kad po mirties savo turtą, tarkim, palieka sūnui. Paskui mato: sūnus girtauja, juo, tėvu visiškai nesirūpina. Ar galima tokiu atveju perrašyti testamentą?

- Testatorius turi teisę savo surašytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, surašyti naują testamentą arba jo nesurašyti.

Testamentu palikėjas gali keisti įstatyminę paveldėjimo tvarką (pvz., paskirtimas kitus įpėdinius nei nurodyti įstatyme, taip pat nurodyti kuriam įpėdiniui, kuris turtas lieka po jo mirties ir pan.).

Testatorius gali palikti testamentu savo turtą vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

- O kaip panaikinti testamentą?

- Testatorius gali panaikinti testamentą paduodamas pareiškimą surašyto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai. Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka.

- Mirė artimas žmogus... Kaip sužinoti, ar jis buvo parašęs testamentą ir kam?

- Testamento surašymas ir jo turinys yra paslaptis; notarų biuro darbuotojai, atliekantys notarinius veiksmus, turi ją saugoti. Žinios apie testamentą suteikiamos tik testatoriui mirus.

Testamento sudarymas

Testamento registras

Yra Testamentų registras, ir asmuo, norintis sužinoti ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, gali kreiptis į Testamentų registro tvarkytoją - Centrinę hipotekos įstaigą ir sužinoti, ar yra sudarytas testamentas ir koks notaras patvirtino testamentą. Registre taip pat registruojami ir palikimo priėmimo faktai, yra galimybė sužinoti, ar testamentas nebuvo sudarytas užsienio šalyje.

- Pasiremkim gyvenimiškais pavyzdžiais. Sakykim, vaikai žino, kad tėvas prieš mirtį buvo parašęs testamentą. Žinot žino, o to dokumento niekur neranda - visus kampus išvertė. Ką reikia daryti?

- Turint testatoriaus mirties liudijimą, reikia kreiptis į notarų biurą. Notaras, gavęs testamentinio įpėdinio pareiškimą dėl palikimo, privalo patikrinti ar testamentas yra sudarytas.

- Ar galios notaro nepatvirtintas ir savo ranka parašytas arba viešai pasakytas testamentas?

- Testamentui privaloma rašytinė forma. Todėl neišlikusio testamento nėra kaip dokumento ir jis neturi galios. Negalima neišlikusio testamento turinio nustatyti remiantis liudytojų parodymais ar rašytiniais įrodymais (testatoriaus laiškais, užrašais, dienoraščiais ir t.t.). Teisinę galią turi tik testatoriaus ranka surašyto asmeninio testamento originalas ir oficialaus testamento originalūs egzemplioriai, esantys pas notarą, konsulinį pareigūną (konsulinėje įstaigoje) ar asmenį (atitinkamoje įstaigoje), kuris pagal įstatymą galėjo patvirtinti testamentą.

- Kokiais atvejais notaras gali atsisakyti tvirtinti testamentą?

- Notaras turi atsisakyti tvirtinti testamentą, jeigu nėra įsitikinęs testatoriaus veiksnumu. Testamento negali sudaryti nepilnamečiai, nes jie nėra visiškai veiksnūs. Testamento negali sudaryti asmenys, kurie teismo pripažinti neveiksniais, kurių veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais. Negali notaras tvirtinti testamento, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas.

- Tarkim, testatorius parašo tokį testamentą: "Palieku namą broliui, jeigu jis ves mano žmoną". Ar patvirtintų notaras tokį testamentą?

- Toks testamentas neturėtų būti tvirtinamas. Tai būtų neteisėtos sąlygos dėl testamento įsipareigojimo, neteisėti įsipareigojimai testamentiniam įpėdiniui. Toks testamentas prieštarautų viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tokios sąlygos neturi prieštarauti įstatymui ir negali riboti įpėdinio veiksmų.

Įpėdiniai pagal įstatymą

Įprastai teisę paveldėti turtą jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.

Paveldėjimo eilės Lietuvoje

Civilinis kodeksas nustato 6 paveldėjimo pagal įstatymą eiles:

1. Palikėjo vaikai (taip pat įvaikiai).
2. Palikėjo tėvai (įtėviai) bei vaikaičiai.
3. Palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės ir palikėjo broliai ir seserys.
4. Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
5. Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
6. Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė).

Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).

Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.

Sutuoktinio paveldėjimo teisės

Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų, įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.

Jeigu sutuoktiniui mirus paveldėti turtą sudaro turtas, kuris buvo įgytas santuokoje, pergyvenusiam sutuoktiniui turi išduota nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto. Šiuo atveju palikimo turtą sudarys tik likusi ½ mirusio sutuoktinio turto dalis (paveldėjimo objektas), kuri turės būti dalinama tarp pirmos eilės įpėdinių ir sutuoktinio pergyvenusio palikėją.

Jei palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo vieno iš tėvų, kurie būtų buvę įpėdiniais, vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su pirmosios eilės įpėdiniu, lygiomis dalimis paveldėdami tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam tėvui arba motinai.

Palikimas su skolomis

- Mūsų laikais neretai pasitaiko taip, kad mirdami tėvai vaikams palieka praskolintą butą. Kaip elgtis tiems vaikams, jei jie patys gyvena neturtingai - imti butą ar ne?

- Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau įpėdinis, priėmęs palikimą pagal turimą antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl tokio apyrašo sudarymo priimantis palikimą įpėdinis arba įpėdiniai kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą, o teismas sudaryti apyrašą paveda antstoliui.

Su palikėjo turtu paveldima didžioji dalis skolų. Įpėdiniams nepereina tik asmeninio pobūdžio prievolės - pavyzdžiui, prievolė periodiškai mokėti alimentus vaikų išlaikymui. Tačiau iš paveldėto turto pagal įstatymus gali būti išieškomos palikėjo vaikų išlaikymui priteistos lėšos arba susikaupusi alimentų skola.

Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo.

Kartais palikėjo skolos būna didesnės už visą paveldėtą turtą. Tokį palikimą priėmusiam įpėdiniui paveldėtas turtas gali atnešti nuostolių, nes skolas gali tekti dengti net tik iš paveldėto, bet ir iš asmeninio turto.

Įstatymai suteikia galimybę įpėdiniams apsisaugoti nuo galimų netikėtumų ir išvengti atsakomybės už paveldimą turtą viršijančias palikėjo skolas. Palikimas įpėdiniui nevirs našta, jeigu bus priimtas pagal paveldimo turto apyrašą. Tačiau šią teisinę procedūrą daugelis dar laiko nereikšminga ir nebūtina, todėl ja naudojamasi retokai.

Civilinio kodekso 5.53 straipsnis įtvirtina sąlygą, kad įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Kitaip tariant, palikėjo skoloms padengti negali būti naudojamas iki paveldėjimo sukauptas įpėdinio turtas. Be to, paveldimo turto apyrašus sudarantys antstoliai įpėdinių prašymu gali patikrinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors jiems nežinomų skolinių įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms ir pan.

Sudaryti palikimo apyrašą gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai, kuriems svarbu žinoti tikslią informaciją apie skolininko paliktą turtą.

Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo reikėtų kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo.

Paveldimo turto apraše antstolis pateikia visų palikimą sudarančių daiktų sąrašą ir išvardija visas žinomas skolines palikėjo teises bei pareigas. Apyrašo pabaigoje įpėdinis paliudija, kad apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos.

Svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą pagal apyrašą įpėdinis prisiima ir pareigą rūpintis apyrašo papildymu, jeigu sužinotų apie palikėjo skolines teises ar pareigas, kurios nebuvo įtrauktos į apyrašą. Apie tai privalu pranešti teismui per tris darbo dienas nuo šių aplinkybių sužinojimo dienos, kad antstolis papildytų apyrašą. Jeigu įpėdinis nuslepia dalį palikėjo turto arba nepapildo apyrašo, už palikėjo skolas jis atsako visu savo turtu.

Jeigu palikimą priimantys asmenys žino apie palikėjo turėtas skolas, apie mirties faktą reikėtų nedelsiant pranešti išieškojimą vykdančiam antstoliui. To nepadarius, vėliau gali tekti sugaišti daug laiko teismuose, kad visi tuo metu atlikti procesiniai veiksmai būtų grąžinti į pirminę padėtį. Tai gali būti gana sudėtinga, jeigu skolininko turtas jau parduotas iš varžytynių ir įvykdyta nauja šio turto teisinė registracija.

Gavęs pranešimą apie skolininko mirtį, antstolis sustabdo vykdomąją bylą. Kai paaiškėja, kas priėmė palikimą ir perėmė mirusio asmens skolas, antstolis arba kreditoriai kreipiasi į teismą su prašymu pakeisti šalį išieškojimo procese.

Kartais mirusio asmens įpėdiniai, bandydami išvengti atsakomybės už palikėjo skolas, sąmoningai vengia susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Reikėtų žinoti, kad toks elgesys neapsaugo nuo galimų kreditorių reikalavimų. Kreditoriai gali kreiptis į teismą, nustatyti skolininko turto paveldėtoją ir įpareigoti jį vykdyti likusias prievoles.

Paveldėjimo schema

Kiti klausimai

- Numirė motina. Vaikai pretenduoja į butą, o ją penkerius metus prižiūrėjo ir rūpinosi svetima moteris. Jokio turto paveldėjimo dokumento nesurašyta. Ar turi teisę į tą butą slaugytoja?

- Ne, jeigu nesudarytas testamentas, mirusiojo turtą įstatymu paveldės vaikas. Prižiūrėjusi svetima moteris į butą teisių neturės.

- Turtą po mirties galima palikti su tam tikra sąlyga ar išlyga. Kas prižiūri, kad tos sąlygos būtų vykdomos?

- Testamentą vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas. Testatorius gali pavesti testamento vykdytojui valdyti priimtą nustatyta tvarka palikimą. Testamente gali būti nustatyta valdymo trukmė, nurodant konkretų terminą arba tam tikrą įvykį.

- Ką daryti ir kaip elgtis, jeigu turto palikėjas iškelia neįgyvendinamas sąlygas turto gavėjui?

- Testamente testatorius gali išreikšti savo pageidavimus. Testatoriaus pageidavimas įpėdiniams teisinių padarinių nesukuria. Tai ne teisės, o moralės klausimas.

- Ar bet kam testamentu galima palikti savo turtą?

- Testatorius gali palikti testamentu savo turtą vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Palikėjo vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu jiems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.

Paveldėjimo terminai

Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.

Galimybės atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti

Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Ką daryti, jeigu praleidau terminą palikimui priimti?

Į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada, jeigu praleidžiate 3 mėn. terminą palikimui priimti. Praleidus terminą notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo.

Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - “termino palikimui priimti atnaujinimu”. Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - “palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą”. Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.)., tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.

Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Kitaip tariant, įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš kitus (trečiuosius) asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.

Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?

Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).

Kur kreiptis dėl palikimo priėmimo?

Palikimas gali būti priimamas per notarą ar teismą. Jeigu nepraleidote termino palikimui priimti, galite kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos teritorijos notarą. Informaciją, į kurį notarą kreiptis, dėl paveldėjimo galite rasti čia (notarų veiklos teritorijos). Jeigu praleidote 3 mėn. terminą į notarą kreiptis negalite. Į teismą dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis visada, kai praleidžiamas 3 mėn. terminas palikimui priimti. Paveldėjimo bylos teisme yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl toks teismo procesas yra santykinai greitas ir pigus, lyginant su įprastu teismo procesu.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos

Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras. Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.

Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.

Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.

Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.

Paskutinė Jūsų močiutės gyvenamoji vieta yra laikoma palikimo atsiradimo vieta, todėl pirmiausiai reikėtų kreiptis į toje teritorijoje veikiantį notarą. Jis ir ves mirusiojo paveldėjimo bylą.

Palikimą galite priimti trimis būdais: įteikę notarui atitinkamą pareiškimą, paprašę apylinkės teismą sudaryti turto apyrašą arba faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.

Jeigu močiutė buvo sudariusi testamentą, kuriuo Jums paliko savo turtą, o Jūs priėmėte palikimą, Jūs paveldėtumėte pagal testamentą. Paveldėti taip pat galima ir pagal įstatymą - jei asmuo nebuvo sudaręs testamento, arba kiek tai nepakeista testamentu.

Svarbu nepamiršti, kad jei gyvas velionio sutuoktinis, santuokoje užgyventas turtas yra jųdviejų jungtinė nuosavybė. Tuomet pusė turto priklauso velionės našliui, o paveldima tik likusioji pusė turto. Norint nustatyti sutuoktinio turto dalį, jam pas notarą teks sutvarkyti teisinius formalumus, ir tik po to bus tvarkoma likusioji paveldimo turto dalis. Beje, sutuoktinis ne tik gauna nuosavybės teisės liudijimą į pusę turto, bet ir turi teisę paveldėti dalį mirusiojo turto kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais.

Įpėdinis gali disponuoti turtu, kai pateikia notarui atitinkamus nuosavybės dokumentus ir gauna notariškai patvirtintą paveldėjimo teisės liudijimą bei įsiregistruoja nuosavybės teises registre, jei turtas yra registruotinas.

tags: #kaip #suzinoti #nuosavybes #mirusio #zmogaus