Visoje Lietuvoje egzistuoja tūkstančiai mėgėjiškų sodų, priklausančių vienai ar kitai sodininkų bendrijai. Šiuo metu visoje šalyje suskaičiuojama apie 1,8 tūkst. sodininkų bendrijų. Iš jų kaip atskiri juridiniai asmenys yra įregistruota kiek mažiau nei 1,4 tūkstančio. Tačiau vos keletas šių bendrijų turi tiksliai nustatytas ribas, leidžiančias bendrijos pirmininkui turėti aiškią informaciją apie sodų sklypus ir jų savininkus.
Sodininkų bendrija Vilniuje
Sodininkų bendrijų teritorijų ribos
Sodininkų bendrijai priklausančių sodo teritorijų ribos nustatomos ir kadastro žemėlapyje pažymimos vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Ši tvarka numato, kad sodo teritorijos ribos kadastro žemėlapyje pažymimos pagal sodo teritorijos ribų planą. Suderintą sodo teritorijos ribų planą kartu su prašymu pažymėti sodo teritorijos ribas kadastro žemėlapyje bei padaryti įrašus apie žemės sklypų buvimą sodo teritorijoje sodininkų bendrijos pirmininkas turi pateikti kadastro tvarkytojui, t.y. Registrų centrui. Didžioji dalis šalyje esančių sodo teritorijų neturi nustatytų ir aiškiai pažymėtų teritorijų ribų.
Registrų centras sulaukia nemažai sodininkų bendrijų pirmininkų prašymų pateikti konkrečioje sodo teritorijoje esančių sklypų duomenis. Esant klausimų galima kreiptis į Registrų centro Konsultacijų centrą telefonu 8 (5) 268 8262 arba užduoti savo klausimą interaktyvių konsultacijų svetainėje adresu info.registrucentras.lt.
Sodininkų bendrijų problemos ir savivaldybių vaidmuo
Sodininkų bendrijų gatvių būklės klausimai aktualūs sodų gyventojams, viena tokių - Rasos gatvė Šakių sen. Šilgalių kaime. Sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkas Vidmantas Pantelaitis susirūpinęs Rasos gatvės, esančios Šilgalių kaime, itin prasta būkle, jis įsitikinęs, kad gatve turi rūpintis savivaldybė, nes tai yra kaimo kelias. Sodininkų bendrijos „Rasa“ pirmininkas Vidmantas Pantelaitis įsitikinęs, kad beveik 500 metrų gatve rūpintis turėtų savivaldybė, nes tai Šilgalių kaimo gatvė, o savivaldybės atstovai tvirtina, kad gatvės priežiūra yra sodininkų bendrijos reikalas.
V. Pantelaitis pasakojo, kad pirmininko pareigų ėmėsi neseniai, atgaivino ir bendrijos veiklą, renkamas nario mokestis. Anot pašnekovo, tvarkytis turi patys, reikia juk kasdien važinėti. Patys gyventojai du kartus per metus samdo greiderį, greideriavimas atsieina 120 eurų. Kelio atkarpa apie 500 metrų, nuolat gyvenamos yra septynios sodybos, iš viso yra apie šimtas sklypų. V. Pantelaitis nuogąstauja, kad atsitikus nelaimei specialiosioms tarnyboms sunku būtų pravažiuoti. Jis pasakojo, kad prieš dvi savaites atšilus orui, palijus atsirado vėžės, tarsi traukinio bėgiai, kad išvažiuoti su lengvuoju automobiliu buvo neįmanoma. Žiemą, užpusčius kelią, gyventojai taip pat savo jėgomis kasa, valo sniegą.
Į keltus sodininkų bendrijos atstovo klausimus prašome atsakyti Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo Arvydo Šlėderio. Pasak jo, gruodžio mėn. vykusiame tarybos posėdyje buvo patvirtintas vietinės reikšmės kelių sąrašas, o Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos yra gaunamos tik tų kelių tvarkymui. Rasos gatvės tame sąraše nėra. „Minėta gatvė yra sodų bendrijos bendro naudojimo teritorija“, - paaiškino A. Šlėderis.
Jo pastebėjimu, sodininkų bendrijose nuolat auga gyventojų skaičius, jose esantys keliai vis intensyviau naudojami, todėl atsirado ir problemų. Pasidomėjus, kodėl buvo asfaltuotas sodo bendrijos „Draugystės 3“ kelias, A. Šlėderis paaiškino, kad 2020 m. KPPP buvo atskira finansavimo eilutė - tikslinės lėšos sodų bendrijoms (sodų bendrijos kelių perėmimui ir sutvarkymui). Anot jo, perimdami ir tvarkydami minėtą „Draugystės 3“ gatvę, jie atsižvelgė į didelį judėjimo intensyvumą ir kitus faktorius.
„Šiandien šitos eilutės nebeliko. Turime naują KPPP įstatymą ir savivaldybė turi pasitvirtinti savo taisykles ir prioritetinį kelių sąrašą, vadinamą trimetę programą. Šiandien tokio mechanizmo, kaip sodininkų kelių perėmimas, šitoje tvarkoje nėra“, - aiškino A. Šlėderis.
Pasak A. Šlėderio, savivaldybė sodininkų kelius, gatves perima laikydamasi tam tikrų prioritetų ir kol kas perimta tik viena minėta sodininkų bendrijos „Draugystės 3“ gatvė.
Pradedančiųjų sodininkystės vadovas | Problema išspręsta
Teisinis reglamentavimas
Kaip apibrėžiama LR sodininkų bendrijų įstatyme, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.
Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir kelių juostomis bendrijų iniciatyva, atskiru bendrijos susirinkimo sprendimu gali būti perduotos valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms Vyriausybės priimtose taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui vykdyti reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.
Kelius, gatves savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamasi tam tikros prioritetų. Pirmas prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kai tokie keliai ir gatvės atlieka tranzitinę funkciją. Antras prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai.
Vadovaujantis LR žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri LR želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Reikalavimai sodo sklypams ir statiniams
- Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Ar verta įstoti į bendriją įsigijus žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje?
Bendrijos nariai ir ne bendrijos nariai iš esmės turi tokias pačias teises ir pareigas, išskyrus tai, jog ne bendrijos nariai neturi balsavimo teisės bendrijos narių susirinkime ir pareigos mokėti bendrijos nario mokestį. Galbūt iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad neapsimoka mokėti bendrijos nario mokesčio, o narystė bendrijoje yra visiškai nenaudinga.
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme yra pateiktas pavyzdinis bendrojo naudojimo objektų sąrašas. Dėl bendro turto remonto, pagerinimo, infrastruktūros plėtros sprendžia sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmenys, nesantys bendrijos nariais, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui. Vertinama, kad administravimo išlaidos, į kurias įeina bendrijos valdymo išlaidos, t. y. 2. Bendrijos administravimo išlaidas. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl ne bendrijos narys turi proporcingai prisidėti ir prie šių sodininkų bendrijos išlaidų. Teismai yra pasisakę, kad „negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, kt.“ Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs lingvistinę SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotę, taip pat joje esant terminą „už visas paslaugas“ sprendžia, jog aptariama nuostata numato pareigą ne bendrijos nariui apmokėti ir Bendrijos mokamą atlyginimą samdomiems darbuotojams. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nėra Bendrijos narys nepaneigia aplinkybės, jog Bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų Bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru Bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia - išimtinai bendrijos nariams. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu sprendžiama, kad atsakovas, nesantis Bendrijos nariu, turi proporcingai prisidėti ir prie sodininkų bendrijos išlaidų, skirtų Bendrijos darbuotojų darbo užmokesčiui.
Mokesčiai sodininkų bendrijose
Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. Įstatymas neįpareigoja bendrijos pasirašyti sutartį su ne bendrijos nariu, tačiau įpareigoja bendriją jam pateikti sąskaitą, kurioje atsispindėtų jo mokėtini mokesčiai bendrijai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais.
Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).
Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis) (2008 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 ¹ str. 4 d. 3 p. 1. Už bendrojo turto priežiūrą, išlaikymą.
Vadovaujantis LR Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 1 d. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
Taigi, kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis (kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas)).
Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Tas faktas, kad atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas su statiniais turi nuosavą inžinerinę infrastruktūrą ir jis nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo.
Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, ne kartą nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Sodo namelių statybos tendencijos
Dėl pasikeitusių sodo namelių statybos taisyklių pernai daugiau nei dukart šoktelėjo naujų sodo namelių registracijų apimtis. Tačiau šiemet statybų bumo nematyti, o sodininkai piktinasi naujais ribojimais ir neefektyviu infrastruktūros mokesčiu.
Registrų centro duomenimis, 2019-2023 m. visoje Lietuvoje kasmet buvo įregistruojama vidutiniškai po 2 tūkst. naujų sodo namelių (tiksliau - nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis mėgėjų sodų). Tačiau 2024 m. šis skaičius šoktelėjo daugiau kaip dukart - pernai buvo įregistruota 5 tūkst. naujų sodo namelių.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis taip pat sako, kad Registrų centro pernai užfiksuotas sodo namelių registracijų šuolis labiau susijęs su noru spėti įteisinti turimus pastatus iki taisyklių pasikeitimo, o ne pačiomis statybomis.
Remiantis Registrų centro duomenimis, šiais metais naujų sodo namelių registracija, regis, grįžo į iki tol buvusį tempą - per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota beveik 1,5 tūkst. naujų sodo namelių.
„Daugiausia sodo namelių registruojama didmiesčiuose ir šių miestų rajonų savivaldybėse: Vilniaus rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Kauno rajono ir Panevėžio rajono savivaldybėse“, - vardija M. Samkus.
J. Ravinio aiškinimu, iš esmės tai yra mokestis už norą sodų bendrijoje pasistatyti namą, o infrastruktūros mokesčio suma priklauso nuo savivaldybės. „Pavyzdžiui, statytojai pasakojo, kad turi sumokėti po 2 tūkst. eurų nuo namo, o už tą sumą norėtų, kad būtų padarytas šaligatvis, atvestos komunikacijos ir šiuo atveju žmonės kalba konkrečiai apie Vilnių. Tačiau žmonėms pasakoma, kad ne, negalima to padaryti, sumokėkite mokestį, o jūs paskui patys atsiveskite reikiamas komunikacijas“, - pasakoja jis.
Sodininkų bendrijų problemos ir galimi sprendimai
Lietuvoje sodų bendrijos keičia savo veidą, pabrėžia J. Ravinis: „Sodininkystė pereina į poilsio funkciją, tai jau ir įstatyme pakeista, leista soduose registruotis žmonėms. Vadinasi, leido legalizuotis, ir jau kai kurie sodai virto gyvenvietėmis, apie sodininkystę nebėra kalbos, tiesiog dėl patogumo dar likęs sodų statusas.“
„Kelios sodų bendrijos iš viso yra išsiregistravusios. Tačiau problema, kad ne taip paprasta iš sodų bendrijos tiesiog tapti gyvenviete: savivaldybė turi pakeisti žemės paskirtį, specialiai daromas planas, tai užtrunka metus dvejus. Savivaldybės neįpareigotos tai daryti - bendrija išsiregistravo ir liko kaboti ant žemės ūkio paskirties žemės. Ten namus gali statyti tik ūkininkai ir sodininkai. Sodininkų bendrijos nebeliko, o ūkininkais niekas netapo, vadinasi, tie namai tampa lyg ir ne visai legalūs“, - atkreipia dėmesį jis.
Šiandien sodai gyvuoja vos ne kaip atskiri miestų kvartalai, tačiau, pasivaikštinėjus jų takeliais, galima pastebėti ne vieną apleistą sklypą.
Pasak J. Ravinio, kai kurie sodų savininkai iki galo to nepadarė - susitvarkė namelio registracijos dokumentus, atliko sklypo matavimus, tačiau iki galo nesusitvarkė dokumentų. Todėl dabar neretas atvejis, kai namas privatus, tačiau stovi jis ne ant privačios, o valstybinės žemės.
Nepaisant to, kad sodininkų bendrijos neretai laikomos didmiesčių priemiesčiais, ne visos savivaldybės vienodai rūpestingai rūpinasi sodų infrastruktūra.
Bendrijos pirmininko atsakomybė ir skundai
Jeigu manote, kad bendrijos pirmininkas pažeidžia jūsų teises ir teisės aktus, siūlytume pirmiausiai kreiptis į jį raštu - paprašyti jo paaiškinimo ir jums aktualios informacijos, pareikalauti nesielgti netinkamai. Taip pat galite į tai atkreipti bendrijos valdybos narių dėmesį, jeigu manote, kad reikia - ir bendrijos revizoriaus. Jeigu per protingą laiką (per dvi savaites nuo prašymo įteikimo) negaunate jokio paaiškinimo arba jeigu paaiškinimas jūsų netenkina, arba...
Bendrijos pirmininką, už tai, kad nevykdo savo pareigų, galima apskųsti savivaldybei (įteikti laisvos formos rašytinį skundą). Taip, savivaldybėms galbūt labiau rūpi daugiabučių namų savininkų bendrijos, tačiau Bendrijų įstatymo 20 straipsnyje rašoma apie bendrijas bendrai, todėl savivaldybės specialistai, manytume, turėtų tirti ir garažų bendrijų skundus, jie gali atlikti patikrą, įpareigoti bendrijos pirmininką įvykdyti tam tikrus veiksmus, gali net skirti...
Jeigu bendrijos pirmininkas nereaguoja į savininkų keliamas problemas, dėl to, kad jis nevykdo teisės aktais jam priskirtų pareigų, skundą galima parašyti savivaldybei - darbuotojai atliks patikrinimą, gal...
Pagrindiniai aspektai, norint sužinoti sodo bendrijos savininką
- Kreipkitės į Registrų centrą.
- Kreipkitės į sodininkų bendrijos pirmininką.
- Kreipkitės į savivaldybę.