Turtas lygiomis arba skirtingomis dalimis gali priklausyti keliems savininkams. Tokiu atveju, visos su turtu susijusios išlaidos dalijamos savininkams proporcingai pagal jiems priklausančią turto dalį, sako Vilniaus universiteto (VU) Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė.
Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar net daugiau savininkų. Taip toks turtas ir įregistruojamas Registrų centre: nurodoma, kokia turto dalis kuriam savininkui priklauso.
„Jeigu turtas priklauso dviem bendrasavininkams lygiomis dalimis, tai ir bus pažymėta ½ yra vieno savininko ir ½ - kito savininko“, - aiškina teisininkė. Savininkų gali būti ir daugiau ir registrų centre visos tos dalys yra pažymimos.
Tokie bendrasavininkai gali būti keli fiziniai ar juridiniai asmenys, šie subjektai ir valstybė, kelios valstybės, t.y. keli subjektai - savininkai. Jie gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės.
Tokia nuosavybės forma galima keliais atvejais: kai keli asmenys perka turtą kartu ar paveldi jį, gauna dovanų. Nuosavybe besidalinantys asmenys dažniausiai būna giminaičiai, ypač dažnai - paveldėjimo atveju, tačiau tai nėra būtina sąlyga.
Bendroji nuosavybė - tai turtas, kuris priklauso dviem ar net daugiau savininkų.
Bendrosios Nuosavybės Rūšys
Bendroji nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines rūšis:
- Bendroji dalinė nuosavybė - kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys, pvz. vieningas objektas - koks nors daiktas ar daiktų visuma.
- Bendroji jungtinė nuosavybė - kiekvieno savininko turto dalys nėra nustatytos ir griežtai įvardytos.
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Bendroji dalinė nuosavybė valdoma, naudojama ir ja disponuojama visų jos dalyvių sutikimu. Esant nesutarimui, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas bet kuriam iš jos dalyvių pateikus ieškinį.
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę perleisti kitam asmeniui savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams apie ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name, tai pranešama per notarinę kontorą.
Kiekvienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių turi teisę reikalauti atidalyti jį iš bendro turto.
Bendroji Jungtinė Nuosavybė
Bendrosios jungtinės nuosavybės teisės gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais, pavyzdžiui sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Kiekvienas šios rūšies nuosavybės turėtojas turi teisę sudarinėti sandorius, susijusius su bendrosios nuosavybės turto valdymu bei naudojimu, jeigu kitaip nenumatyta tarp jų sudarytame susitarime. Tačiau tokiu atveju reikalingas kitų bendraturčių sutikimas. Jeigu vienas bendraturčių sudaro sandorį neturėdamas reikalaujamo kitų bendrosios jungtinės nuosavybės turėtojų sutikimo, tai toks sandoris kitų bendraturčių reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu.
Bendrosios Nuosavybės Valdymas ir Išlaidos
Dažniausiai, pasak pašnekovės, problema kyla tada, kai turtą naudoja tik vienas bendrasavininkas. „Jeigu kalbame apie dviejų kambarių butą su virtuve, vonia ir koridoriumi, tai faktiškai tokiame bute būtų sunku gyventi dviem nepažįstamiems asmenims. Tokiu atveju iškyla klausimas, ką daryti kitam bendrasavininkui, kuris nesinaudoja turtu? Kaip gauti pajamų iš savo dalies ir ar prisidėti prie bendrų išlaidų?“ - kalba V. Petrylaitė.
Jos teigimu, tokiu atveju teisė numato labai paprastą, lakonišką taisyklę: išlaidos, pvz., už būsto išlaikymą, turi būti dengiamos proporcingai turimai daliai, nepaisant to, kad kažkuris turtu nesinaudoja. „Jeigu savininkas nerealizuoja galimybės naudotis savo turtu, tai jo neatleidžia nuo, pvz., komunalinių buto išlaidų“, - tvirtina teisininkė. Taip pat - ir remonto darbų: elektros, lifto, stogo remonto ir pan.
Kaip Parduoti Savo Nuosavybės Dalį
Savo nuosavybės dalį galima parduoti, tačiau pirmiausia ją nupirkti reikia pasiūlyti kitam bendrasavininkui. „Šis pasiūlymas būtinai turi būti pateiktas per notarą, kad turėtume įrodymą, jog pasiūlymas buvo pateiktas“, - tvirtina V. Petrylaitė. Pasiūlyme turi būti nurodyta konkreti kaina, už kurią siūloma nupirkti dalį. Jeigu bendrasavininkas nesutinka pirkti, jam turto dalies nereikia, įgyjama teisė parduoti bet kam, tačiau už tą pačią jam siūlytą kainą.
Pasiūlymas parduoti nuosavybės dalį turi būti pateiktas per notarą.
Turto Atidalijimas
Turto atidalijimas, pasak jos, yra geriausias būdas tada, kai bendrasavininkai nesusitaria dėl turto valdymo ir jo parduoti nepavyksta. Bet kuris iš bendrasavininkų, jeigu nesusitariama gražiuoju, gali kreiptis į teismą ir reikalauti atidalinti turtą. Pirmenybė, anot pašnekovės, visada atiduodama faktiniam atidalijimui.
„Teismas pirmiausia įvertins galimybę faktiškai atidalinti. Pvz., jei yra dviejų aukštų namas, pirmas aukštas - vienam savininkui, antras - antram. Tokiu atveju vienam bendrasavininkui atitenka visas turtas, bet jis turi sumokėti kompensaciją kitam. Kompensacija nustatoma pagal rinkos kainą arba pasitelkiant turto vertintojus.
„Tačiau vienu ar kitu būdu teismas turtą vis tiek atidalins, nes tai yra absoliuti teisė. Jeigu neturėtume šios garantijos, niekada negalėtume išspręsti šio konflikto tarp dviejų nesusitariančių bendrasavininkų“, - tikina V. Petrylaitė.
Ką Daryti, Jei Nesutariate Su Bendrasavininku?
Jei nepavyksta susitarti su kitu turto bendrasavininku, galite kreiptis į teismą. Teismas gali nustatyti naudojimosi turtu tvarką arba įpareigoti vieną iš bendrasavininkų išpirkti kito dalį.
Priversti kitą turto bendrasavininką parduoti bendrą turtą? Pirmo žvilgsnio to padaryti negalima. Išspręsti tik teismas. Nustatyti gali tik teismas pagal vieno iš bendrasavininkų ieškinį.
Turto Atidalijimo Būdai
- Natūra: atidalinti bendrasavininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
- Kompensacija: bendrasavininkui ir iš jo gauti piniginę kompensaciją.
- Kitas turtas: vieno turto, kitam bendrasavininkui kito turto dalys.
Žemės Sklypų Padalijimas ir Atidalijimas
Žemės sklypų padalijimas - tai žemės sklypų pertvarkymo būdas, kuomet vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Jei dalijamas žemės sklypas priklauso keliems savininkams, tai padalijus žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai ir toliau bus valdomi bendros nuosavybės teise.
Reikia atkreipti dėmesį, kad žemės sklypai gali būti atidalijami. Atidalijus žemės sklypą, naujai suformuoti sklypai bus valdomi kiekvieno savininko atskirai ir nebeliks bendros nuosavybės teise valdomų sklypų. Dažniausiai šis poreikis kyla paveldėjimo atveju arba kai planuojama statyba.
Nusprendus padalinti ar atidalinti žemės sklypą visų pirma reiktų išsiaiškinti ar sklypas gali būti dalomas.
Svarbu Žinoti
Ši informacija yra skirta tik bendram supratimui ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei turite specifinių klausimų ar problemų, susijusių su bendrąja nuosavybe, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
Turite klausimų, susijusių su būstu? Mes tuo pasirūpinome! Čia greitai ir lengvai rasite atsakymus į rūpimus klausimus.
tags: #kaip #tampama #nuosavo #namo #bendrasavininku