Veiksmažodžių daryba skiriasi nuo daiktavardžių ir būdvardžių keliais esminiais požymiais, nes užima visiškai kitą gramatinės semantikos lauką nei vardažodžiai (modalumo ir aspektualumo). Būdvardžio ir veiksmažodžio kategorinės reikšmės bendrumas (abu ypatybių pavadinimai) leidžia abu juos priešinti su daiktavardžiu.
Veiksmažodžiams nebūdinga II tipo paradigmacija (dūrybos). Dūrinio darybos formantas yra galūnė, taigi, jei nėra paradigmacijos, negali būti ir šiuo būdu pasidaromų dūrinių.
Priesaginė veiksmažodžių daryba
Priesaginė veiksmažodžių daryba panaši į būdvardžių tuo, kad priesagų nedaug, o pačios priesagos daugiareikšmės.
Veiksmažodžių priesagoms būdinga eigos reikšmė (išskyrus akimirkos priesagas -elėti, -erėti). Kartais sunku atskirti, ar pamatinis žodis veiksmažodis, ar ištiktukas.
Kai kurie veiksmažodžiai reiškia kartotinį veiksmą: krypuoti, mojuoti, sūpuoti, girgžduoti, plumpuoti, tabaluoti, vapaliuoti, snūduriuoti, šurmuliuoti, gargaliuoti, žaižaruoti. Daugeliu atvejų sunku nustatyti darybos pamatą.
Taip pat išskiriamos savaiminio ir aktyvaus veiksmo veiksmažodžių poros iš kokybinių būdvardžių: gerėti, gerinti : geras; saldėti, saldinti : saldus; liesėti, liesinti : liesas; storėti, storinti : storas; tvirtėti, tvirtinti : tvirtas.
Susidaro priežastinio ir savaiminio veiksmo veiksmažodžių poros: gesinti ‘daryti, kad gestų’ : gesti, kepinti : kepti, laipinti : lipti, lesinti : lesti, marinti : mirti, talpinti : tilpti.
Priesagos -inti variantais galima laikyti parūpinamųjų veiksmažodžių priesagą -dinti ir mėgdžiojamųjų veiksmažodžių -linti, bet reikšmė ne visai sutinka: ausdinti : austi, siūdinti : siūti, statydinti : statyti, spausdinti : spausti reiškia pasirūpinti, kad kas kitų tau būtų daroma. Tačiau ši grupė apnykusi dėl to, kad reikšmė labai artima pamatinių žodžių reikšmei. Dabar dažnas sako Siuvuosi naują paltą, nors iš tikrųjų siūdinasi siuvykloje.
Priesagos fonetinis variantas -linti neturi jokios priežastinės reikšmės: dvoklinti ‘apsisnaudus eiti’, gauglinti ‘eiti dideliais žingsniais’, muklinti ‘negražiai, sunkiai mauti’, purzlinti ‘teršti, laistyti vandenį’. Tai stilistiškai žymėti šnekamosios kalbos žodžiai.
Greta -inti, -linti yra ir menkinamosios reikšmės variantų: birbyti, dzieryti, pliurzyti, plumpyti, burblyti, čiurlyti, gargasyti, vepesyti.
Akimirkos veiksmą reiškia: bumbtelėti, barkštelėti, drėkstelėti, pykšterėti, pokšterėti, drėbtelėti, kryptelėti, žvilgterėti, sensterėti, žilstelėti. Visiems vediniams bendra įvykio veikslo reikšmė. Staigus trumpas veiksmas apimamas visas nuo pradžios iki galo.
Mišriaisiais veiksmažodžiais galima pavadinti ir reikšmės, ir formos požiūriu. Pirmiausia į akis krinta priesaga, išlaikoma ne visuose pagrindiniuose kamienuose ir dar tai, kad didelę jų dalį galima nesunkiai susieti su atitinkamos šaknies veiksmažodžiais ir ištiktukais.
Tokių ne visuose pagrindiniuose veiksmažodžio kamienuose pasirodančių priesagų yra trys: -ėti, -yti, -oti.
Veiksmažodžių, turinčių priesagas ne visuose pagrindiniuose kamienuose, lietuvių kalboje yra gana daug (tiksliai nesuskaičiuota). Antra vertus, yra veiksmažodžių, išlaikančių priesagas visuose kamienuose, bet neturinčių pamatinių žodžių: akėti - akėja - akėjo, alinti - alina - alino, raginti - ragina - ragino, vadinti - vadina - vadino, bučiuoti - bučiuoja - bučiavo, ragauti - ragauja - ragavo ir kt.
Pavyzdžiai veiksmažodžių su priesagomis:
| Priesaga | Reikšmė | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| -elėti, -erėti | Akimirkos veiksmas | bumbtelėti, žvilgterėti |
| -inti | Priežastinis veiksmas | gesinti, laipinti |
| -linti | Mėgdžiojamasis veiksmas | dvoklinti, gauglinti |
| -yti, -oti | Kartotinis veiksmas | krypuoti, mojuoti |
Priešdėlinė veiksmažodžių daryba
Priešdėlių yra dvejopų - dalelyčių kilmės be, te, tebe, ne, nebe, derančių su veiksmo trukme (tedaro, tebedaro, nedaro, nebedaro), ir prielinksninių, turinčių veiksmo ribojamąją galią. Jų yra dvylika: ap(api), at(ati), į, iš, nu, pa, par, per, pra, pri, su, už.
Veiksmažodžių šaknų junglumas su priešdėliais labai didelis. Pats veiksmažodis daugiareikšmis, tai ir priešdėlių vaidmuo kiekvienu atveju skirtingas. To proceso praktinėje gramatikoje parodyti neįmanoma.
Aprašant priešdėlinius veiksmažodžius kaip visumą, galima skirstyti juos į tam tikras grupes ir pagal priešdėlius, ir pagal jų suteikiamas bendrąsias reikšmes.
Tokie priešdėliniai veiksmažodžiai daromi iš rezultato siekiančio aktyvaus veiksmo veiksmažodžių (veiksmo pabaiga=rezultatas): padaryti : daryti, sulaužyti : laužyti, parašyti : rašyti, paguldyti : guldyti, pagirdyti : girdyti, pašventinti : šventinti. Tokių darinių yra beveik su visais priešdėliais (išskyrus par), tačiau dažniausiai gryno veiksmo įvykio ir rezultato reikšmę suteikia priešdėliai pa, iš, nu, su.
Pavyzdžiai sakiniuose:
- Dar kartą apžvelgė aplinkui, sudzirzgino smičiumi per stygas.
- Atskirti keliai keleliai, minom užminuoti.
- Kaip įėjai į šią tvirtovę, taip ir išeisi iš jos.
- Ir neapsakomo dėkingumo jausmas pripildo mano krūtinę.
- Kelniūkštes lig kelių vaikai atsiraitę suvirto valkoje į klykiančią krūvą.
- Suvaikščioję peronu į abu galu, mes jau buvome seni pažįstami.
Stipraus veiksmo reikšmę suteikia priešdėliai ir jų sąaugos su sangrąža: apsiválgyti, atsidžiaũgti, įdègti, įmigti, įsiklausýti, įsiliepsnóti, nunešióti, nusidirbti, prigerti, prisiraudóti, suspárdyti, užvaikýti, užkankinti ir kt.
Silpno ir trumpo veiksmo veiksmažodžiai yra su priešdėliu pa ir priesaga -ėti (paėjėti, panešėti, pabėgėti) ir kiti pa vediniai, kai greta jų yra mažybę reiškiantys žodžiai truputį, nedaug, šiek tiek.
Silpno veiksmo reikšmę tam tikrame kontekste turi ir kitų priešdėlių veiksmažodžiai: Truputį (ir daug) gali įlinkti, įlūžti, įskilti, įdubti, praskleisti, praglėbti.
Pavyzdžiai sakiniuose:
- Pragnybk sūrį, pažiūrėk, ar nesupelijęs.
- Velnias, bijodamas pračiaupti lūpų, kad vėlė neištrūktų, tik sumykė.
- Praskleiskit užuolaidas.
- Saulelė nors pakilusi, bet neįkaitina.
- Kaip tu išlaikai tokiam pragare?
- Tupi šarka ant tvoros, nenuvaldo uodgos.
Yra tokių veiksmų, kuriuos suvokiam kaip pabaigtus, tik praėjus tam tikram laikui: Rytojaus dieną kaip migloje išvaikščiojo. Jis išnešiojo šautuvą dešimt metų ir buvo daug kartų sužeistas. Tokie veiksmažodžiai reiškia laiko praleidimą ką nors veikiant ar neveikiant. Galima ir pradirbti, išdirbti, prasvajoti, išsvajoti kurį laiką.
Staigus veiksmas: prabilo, pragydo, sužvingo. Panašią reikšmę turi ir priesagų -elėti, -erėti vediniai. Plg. sukliko ir klyktelėjo. Tačiau staigus, trumpas veiksmas gali būti suvokiamas ir kaip kito veiksmo pradžia, pvz., pragydo - ėmė giedoti, prabilo - ėmė kalbėti.
Na, bet situacija, kontekstas visada rodo tikrąją žodžio reikšmę: O jeigu išgirdo nuo vyro rūstesnį žodį, tuojau nulėkusi parsivedė motiną. Sukliko mergelei ties galva pelėda.
Kartais nesunku skirti priešdėlį nuo šaknies kaip atskirą žodžio dalį, bet reikšmė esti neatskiriama.
Sangrąžiniai veiksmažodžiai
Vieninteliam veiksmažodžiui būdinga refleksyvacija - naujų žodžių darymas su sangrąžos dalelyte: duotis : duoti. Sangrąžos dalelytė gramatiškai labai sudėtinga: susijusi ir su rūšimi, ir su tranzityvumu, todėl naujų žodžių darymas yra tik viena iš sangrąžos funkcijų.
Priešdėlio ir sangrąžos afikso tarpusavio santykiai taip pat rodo elemento si žodžių darybos vaidmenį. Priešdėlis praplečia sangrąžos jungimosi galimybes. Pavyzdžiui, nėra veiksmažodžio valgytis, bet yra apsivalgyti, persivalgyti, susivalgyti.
Antra - priešdėlis su sangrąža suteikia visai kitą reikšmę: atsidusti : dusti, nusilakti : lakti, apsirikti, pasielgti.
Visa tai rodo, kad sangrąža neturi nieko bendra nei su veiksmažodžių kaitymu, nei su jų formų daryba. Sangrąžinis žodis yra tas, kuris turi sangrąžinio veiksmažodžio kamieną - tai ir dalyvis mokęsis, ir daiktavardis mokymasis.
Sangrąžos afiksas kilęs iš įvardžio ir išlaikęs keletą įvardinių reikšmių - „save“, „sau“, „savo“, „su savimi“. Jeigu veikiamasis dalykas ne asmuo, atsiranda savaiminė reikšmė. Plg. suka ratą (aktyvus veiksmas) ir ratas sukasi (savaiminis veiksmas): baigtis : baigti, drumstis : drumsti, jungtis : jungti, ristis : risti.
Tais atvejais, kai si turi reikšmę „sau“, „savo“, „su savimi“, galininkinio veiksmažodžio nekeičia negalininkiniu: pirkti knygą ir pirktis knygą, megzti pirštines ir megztis pirštines. Dažnai sangrąžinę formą dar pastiprina greta pavartotas įvardis sau.
Kiti pavyzdžiai:
- Aš eisiu ir tave su savimi vesiuosi.
- Jūs, neabejoju, nieko nesakysite, kai aš ir jūsų sūnų drauge imsiuosi.
Kad sangrąžinių veiksmažodžių daryba priklauso kamienui, rodo kamieno reikšmės lemiami apribojimai. Neprisijungia sangrąžos būsenos veiksmažodžiai, kurių veikėjas neaktyvus arba visai jo nėra (plg. augti, aušti, snigti, lyti, drybsoti, kaboti, dirvonuoti, kvepėti).
Lietuvos dialektai