Teisingas teismo procesas yra esminė prielaida teisingam bylos rezultatui. Teisė į teisingą teismo procesą lemia įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą.
Liudytojo Apklausos Tvarka Pagal CPK 192 Straipsnį
Civilinio proceso kodeksas (CPK) reglamentuoja liudytojų apklausos tvarką teismo posėdžiuose. CPK 192 straipsnis nustato šiuos reikalavimus:
- Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai.
- Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu.
- Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Liudytojo Priesaika
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą.
Liudytojo pasirašytas priesaikos tekstas pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.
Klausimų Uždavimo Tvarka
Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.
Liudytojo Parodymų Pateikimas Raštu
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui.
Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Konfidencialumo Užtikrinimas
Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju.
Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas.
Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.
Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę.
Nuotoliniai Teismo Posėdžiai
Visgi pastaruoju metu civilinėse bylose vis dažniau rengiamas nuotolinis teismo posėdis, t. y. posėdis, kuris vyksta naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Tokio posėdžio vykdymo galimybė Lietuvoje nustatyta dar 2013 m., priėmus Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašą (Aprašas).
Pagrindinis nacionalinis teisės aktas, reglamentuojantis nuotolinį teismo posėdį (jo tvarką), yra rekomendacinio pobūdžio Teisėjų tarybos patvirtintos rekomendacijos dėl nuotolinių teismo posėdžių (Rekomendacija), kurios parengtos remiantis 2021 m. birželio 30 d. Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) gairėmis dėl vaizdo konferencijų teismo procese.
Rekomendacijose gana detaliai nurodyta nuotoliniam teismo posėdžiui pritaikyta jo pasirengimo tvarka ir nuotolinio teismo posėdžio eiga, jeigu iškyla poreikis pateikti į bylą dokumentus ar įrodymus, įtvirtinta kaip tai turėtų būti daroma. Taip pat detalizuota liudytojų apklausos tvarka, kuri, be kita ko, nustatyta kitokia negu CPK 193 straipsnyje, įtraukiant nuostatas dėl teismo įsitikinimo, kad liudytojui nėra daromas neigiamas poveikis ir nesinaudojama neleistinomis priemonėmis.
| Teismo Posėdžio Forma | Reglamentavimas | Ypatumai |
|---|---|---|
| Žodinis | CPK | Standartinė forma, tiesioginis dalyvavimas |
| Nuotolinis | Aprašas, Rekomendacijos | Naudojamos informacinės technologijos, galimas konfidencialumo užtikrinimas |
Problemos ir Iššūkiai
Atsižvelgiant į esamą nuotolinio teismo posėdžio civiliniame procese reglamentavimą kyla klausimai, ar esamas reguliavimas (teisės aktų suderinamumas šioje srityje) yra tikrai pagrįstas ir nuoseklus.
Pirma, svarstytina, ar nuotolinio teismo posėdžio tvarkos reglamentavimas Rekomendacijose, o ne CPK ar Apraše, yra pakankamai pagrįstas. Tokia situacija rodo, kad teismų savivaldos institucijos iš dalies perima teisėkūros funkciją, nustatydamos civilinio proceso taisykles, kuriomis praktiškai vadovaujasi teismai ir proceso dalyviai.
Antra, kyla klausimas, ar įstatymų leidėjas pasirinko tinkamą nuotolinio teismo posėdžio reglamentavimo modelį, t. y. ar nuotolinio posėdžio tvarka pagrįstai nustatyta teisingumo ministro tvirtinamame poįstatyminiame teisės akte (Apraše).
Galiojančiame teisiniame reguliavime taip pat nėra atsakyta į klausimą, ar nuotolinis teismo posėdis gali būti rengiamas bet kurioje civilinėje byloje, ar vis dėlto turi būti tenkinami tam tikri konkretūs kriterijai, lemiantys šios procesinės formos taikymą.
tags: #cpk #negali #buti #apklaustas #kaip #liudytojas