Lietuvoje kraujo donorystė populiarėja, todėl vis daugiau žmonių domisi, kas gali tapti kraujo donorais. Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena, kad donorais gali būti ne tik jauni žmonės, bet ir vyresnio amžiaus asmenys, atitinkantys tam tikrus reikalavimus.
Amžiaus Ribos Kraujo Donorystei
Pasak specialistų, kraujo donorais gali būti 18-65 metų amžiaus asmenys. Tačiau nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata yra nepriekaištinga, turėdami donorystės įstaigos gydytojo išduotą leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų amžiaus.
Donorystė Vyresniems Nei 65 Metų Asmenims
„Vyrams ir moterims, sulaukusiems 65-erių, kraujo donorystė yra oficialiai pristabdoma. Visgi svarbu žinoti, kad galimybės neatlygintinai dovanoti kraujo tikrai nepradingsta. Tai padaryti labai paprasta, gavus šeimos gydytojo pažymą apie tinkamą sveikatos būklę donacijai bei ją pateikus kraujo centrui".
Vadinasi, jei pensinio amžiaus žmogus vis dar nori duoti kraujo, jam pakanka kasmet atlikti sveikatos tyrimus. Ir jei sveikatos būklė yra gera ir tai yra nurodyta šeimos gydytojo pažymoje, donorystė pratęsiama dar vieneriems metams. Suprantama, kraujo donorui tai yra šiokia tokia apkrova ir nepatogumas, tačiau žmogaus sveikata visada turi būti pirmoje vietoje“, - sako D.
NKC direktoriaus teigimu, šiuo metu tarp kraują dovanojančių žmonių yra ir tokių, kuriems jau yra virš 70 metų.
Kasmet vidutiniškai kraujo ateina duoti daugiau nei 150 donorų, vyresnių nei 65 metų amžiaus“, - pabrėžia D. NKC duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė populiarėja.
Kiti Reikalavimai Kraujo Donorams
Be amžiaus, yra ir kitų reikalavimų, kuriuos turi atitikti kraujo donorai:
- Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg.
- Svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas.
- Pulsas ir hemoglobino lygis donoro kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.
Apribojimai Kraujo Donorystei
Kalbant apie apribojimus, specialistė sako, kad kraujo donorais negali būti asmenys, sirgę ar sergantys sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga, insulinu gydomu cukriniu diabetu, piktybinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV, taip pat vartojantys intraveninius narkotikus ar anabolinius steroidus.
Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, tatuiravimo, auskarų vėrimo donorystė turi būti atidėta 4, po gimdymo arba nėštumo nutraukimo - 6 mėnesiams. Jei sirgote peršalimo ligomis, pūsleline (herpes), karščiavote, donuoti galima ne anksčiau, nei praėjus 2 savaitėms nuo visiško pasveikimo.
Atvykęs donuoti žmogus turi būti pailsėjęs, pavalgęs, prieš ir po procedūros rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių.
Kraujo Donorystės Procedūra
Kraujo davimo procedūra trunka apie 10-15 minučių. „Mūsų organizme cirkuliuoja apie 5 litrus kraujo, tad donorystės metu paimami 450 ml nepadaro jokios žalos jį donuojančiam žmogui. Gydytoja primena, kad donuojantys turėtų stebėti laiką tarp donacijų, pagal donoro individualią būklę. Turėtų būti stebimos geležies atsargos, monitoruojamas feritinas.
Iš vieno žmogaus donuoto kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms! Todėl, davus kraujo, daugelį aplanko teigiamos emocijos dėl prasmingo darbo atlikimo.
Kraujo davimas teigiamai veikia ne tik mūsų emocinę savijautą. Jis suaktyvina kraujotaką, skatina kraujo ląstelių ir organizmo audinių regeneraciją. Tyrimais įrodyta, jog reguliariai donuojantys žmonės linkę mažiau sirgti piktybinėmis ligomis, arterinėmis hipertenzijomis.
Kaip Pasiruošti Kraujo Donorystei?
- Prieš duodant kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs.
- Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Geriausia tinka negazuoti gėrimai.
- Taip pat bent pora valandų prieš donaciją nereikėtų rūkyti.
Kraujo Donorystės Saugumas
Žmogus, duodamas kraujo, negali užsikrėsti, nes visos medicinos priemonės - nuo adatėlės, kuria duriama į pirštą, iki kraujo surinkimo sistemos - yra sterilios ir vienkartinės.
Neatlygintina Kraujo Donorystė
Neatlygintina kraujo donorystė yra pati saugiausia. Daugelyje pasaulio šalių atliktais tyrimais nustatyta, kad savanoriškai ir be jokio finansinio atlygio aukojantys kraują žmonės mažiausiai linkę slėpti informaciją apie savo sveikatą ar gyvenseną, dėl kurios jie būtų netinkami donorystei. Pagrindinis jų tikslas - padėti kitam, o ne pasipelnyti.
Organų Donorystė
Organų donorystė - tai žmogaus savanoriškas ir neatlygintinas organų dovanojimas kitam žmogui. Visoje Europoje organų donorų trūksta, pacientų, kuriuos galėtų išgelbėti organo transplantacija, yra žymiai daugiau nei yra sutinkančių juos dovanoti.
Organų donorystei po mirties žmogus gali pritarti būdams gyvas, t. y. pasirašyti sutikimą donorystei. Anketą galima užpildyti internetu arba popierinę jos formą.
Gyvoji Donorystė
Gyvoji donorystė - tai donorystės rūšis, kai transplantacijos laukiančiam žmogui (recipientui) organą dovanoja gyvas žmogus. Sergančiam artimam šeimos nariui galima dovanoti vieną inkstą arba dalį kepenų. Iš gyvo donoro kasmet mūsų šalyje persodinama apie 10 inkstų.
| Rodiklis | 2023 m. I ketvirtis |
|---|---|
| Atėjusių donorų | 20 041 |
| Atliktų donacijų | 17 353 |
| Surinkta kraujo | 7500+ litrų |
Svarbiausia, kad nepriklausomai nuo amžiaus, vis daugiau gyventojų siekia pasirūpinti ne tik savimi, bet ir kitais, nori prisidėti prie labai kilnių tikslų. Donorystė yra tarsi dvasinė higiena, nes duodamas kraujo žmogus atskleidžia savo gerumą. Juk jo dovanotas kraujas gelbsti pacientų gyvybes, kurie gydomi šalies gydymo įstaigose.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva kasmet birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donorų diena.