Lietuvių kalboje rašybos taisyklės yra esminės norint užtikrinti aiškų ir suprantamą tekstą. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius rašybos niuansus, kurie padės jums rašyti taisyklingai ir be klaidų.
Balsių rašyba
Lietuvių kalboje balsės dažniausiai rašomos taip, kaip garsas tariamas. Iš klausos rašomi balsiai ir dvigarsiai šaknyse (namas, medis, likti, visas, sunkus, miškas, vykti, rūkti), priešdėliuose (apibrėžė, apygeris, nubėgti, pranešti, pereiti, nuokalnė), priesagose (rašalas, laikymas, sukimas, mergelė, seselė, paukštužėlis, mergužėlė), galūnėse (stogas, kitas, gyvenu, veži, katė).
Labai svarbu skirti trumpuosius u, i ir ilguosius ū, y, kurie tarpusavyje kaitaliojasi pagrindinėse veiksmažodžių formose (pūti, pūva, puvo; kilti, kyla, kilo), bendrašakniuose žodžiuose (kliūti - kliudyti, kurti - kūrenti, birti - byrėti), pamatiniuose ir išvestiniuose žodžiuose (skristi - skrydis, pasukti - posūkis, gilus - gylis).
Išvestinės veiksmažodžių formos šaknyje turi tokią balsę kaip ir pamatinė forma, iš kurios jos padarytos (pūsti - pūsdavo, pūsčiau; pučia - pučiant, pučiamas; pūtė - pūtusi, pūtus). Ilgosios y, ū sutrumpėja tik kai kurių veiksmažodžių būsimojo laiko trečiajame asmenyje: jeigu dviskiemenė bendratis baigiasi -yti, (i)ūti, būsimojo laiko trečiajame asmenyje rašome i, (i)u (gyti - gis, pūti - pus, džiūti - džius). Išimtys: vyti - vys, siūti - siūs.
Kai kuriose pozicijose, nors tariame e, rašome ia. Lietuviškuose žodžiuose ia rašoma, kai su dvibalsiu sudaro junginį iau (kiauras, džiaugsmas, seniausias, gražiausiai, šaukiau). Nelietuviškos kilmės žodžiuose rašome eu (Europa, reumatas, eufemizmas). Linksniuojamų žodžių galūnėje (i)a rašoma, kai nė vienas linksnis neturi galūnėje ė (koja, kojai, koją; svečias, svečią; žalias, žaliam, žalią).
Įsidėmėtina, kad ia rašoma žodžių dukteriai, dukteria, seseriai, seseria galūnėse. Taip pat įsidėmėtina, kad visų žodžių vietininke paskutinė raidė yra e. Rašome ia esamojo laiko trečiojo asmens gale (verkia, šaukia, plaukia) ir iš jo padarytose formose (plaukia-ntis, šaukia-mas, plaukia-nt). Su ia rašomi ir būsimojo laiko dalyviai bei padalyviai (bėgsiantis, šoksianti, eisiant, plauksiant). Be to, ia rašoma tarp sudurtinių žodžių dėmenų (piliakalnis, rugiagėlė). Dariniuose ir tarptautiniuose žodžiuose susidūrusios balsės rašomos abi (nueiti, apsiavė, vakuumas, kooperatyvas).
Būtina įsidėmėti, kad balsiai susilieja ir rašoma viena balsė žodžiuose: nesu - ne+esu, neina - ne+eina.
Nosinių raidžių rašyba
Nosinės raidės lietuvių kalboje rašomos priešdėliuose są- ir į-, kai kurių įvardžių galūnėse (manęs, tavęs, savęs), linksniuojamų žodžių vienaskaitos galininke (mišką, gerą, vieną, kitą) ir daugiskaitos kilmininke (miškų, gerų, vienų, kitų), veikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės vardininke (einąs, einą, nešęs, nešę, laukdavęs, laukdavę, bėgsiąs, bėgsią), tariamosios nuosakos trečiajame asmenyje (gyventų, sakytų, džiaugtųsi).
Įvardžiuotinių žodžių vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke nosinės raidės rašomos abiejuose galūnės skiemenyse (pirmąją, gerąją, senąjį, pirmųjų, gerųjų, senųjų). Įvardžiuotinių žodžių moteriškosios giminės vienaskaitos įnagininke ir daugiskaitos galininke ą rašoma priešpaskutiniame skiemenyje.
Nosinės balsės žodžių šaknyse rašomos remiantis šiomis taisyklėmis:
- Balsės ą, ę, į, ų rašomos žodžių šaknyse, kai giminiškuose žodžiuose ilgieji balsiai kaitaliojasi su dvigarsiais an, en, in, un (rąstas, ręsti - renčia, rentė; skląstis, sklęsti - sklendžia, sklendė; kąsnis, kąsti - kanda, kando). Įsidėmėtina, kad nosinės nerašomos veiksmažodžiuose, kurių esamajame laike atsiranda intarpas n, o kiti kamienai dvigarsio neturi (sekti, senka, seko; gesti, genda, gedo).
- Balsės ą, ę, į rašomos žodžių šaknyse, kai jomis žymimi ilgieji balsiai giminiškuose žodžiuose kaitaliojasi tarpusavyje (tąsa, tęsti, tįsti; grąža, gręžti, grįžti, drąsus, drįsti). Įsidėmėtina, kad nosinės raidės nerašomos, jeigu šaknyje a ir e kaitaliojasi su ė ar o (drasko, dreskia, drėskė, gražinti, gražus, grožis).
- Balsės ą, ę žodžių šaknyje rašomos, kai jomis žymimi garsai išlieka ilgi ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje: daiktavardžiuose (ąžuolas, žąsis, ąsa, lęšis...); veiksmažodžių esamajame laike (šąla, šąlu, šąli, šąlant, šąlantis; gęsta, gęstu, gęsti, gęstant, gęstantis; bąla, bąlu, bąlant, bąlantis).
Žodžių trumpinimas
Grafinės lietuvių kalbos žodžių santrumpos daromos pagal šias taisykles:
- rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys (kai vieno skiemens neužtenka žodžio reikšmei nustatyti) ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, tada dedamas taškas, pvz.: apyl. (apylinkė), dir. (direktorius), egz. (egzempliorius), gerb. (gerbiamasis, gerbiamoji), pab. (pabaiga), pirm. (pirmasis), vyresn. (vyresnysis, vyresnioji), vyr. (vyriausiasis, vyriausioji);
- rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė ir dedamas taškas, pvz.: a. (amžius; asmuo; aikštė), d. (diena), dr. (daktaras, daktarė), e. (era), m. (metai, miestas, mokslas), mst. (miestas), plg. (palygink), pr. (pradžia; prieš), pvz. (pavyzdžiui), str. (straipsnis), šv. (šventasis, -oji), vnt.
Taigi rašome: Apie VI-V a. pr. m. e. formavosi Vakarų baltų gentys; Lietuvoje aptikta I-II a. po Kr. datuojamų papuošalų; XIX a. pab., praėjus vos pusšimčiui metų nuo miestelio kūrimosi pradžios, žydai sudarė apie du trečdalius Kaišiadorių gyventojų; XVI a. pab. - XVII a. pr. Teodoras Bogdanas Oginskis Kruonyje pasistatė mūrinius renesansinius dvaro rūmus; XX a. pradž.
Kiti svarbūs aspektai
- Su priesaga -inis nusakoma rūšis, priklausymas tam tikrai kategorijai, pvz.: vertybiniai popieriai, finansiniai dokumentai, tarnybinis patikrinimas. Tad, apie pažymas, išduodamas veterinarijos įstaigose, sakome dvejopai: jeigu kalbame apie konkrečią veterinaro išduotą pažymą - Veterinaro pažymoje įrašyta diagnozė, o jei turime omeny veterinarijos dokumentus - Reikalingos veterinarijos pažymos.
- Žodžiai imtinai ir įskaitytinai dažniausiai vartojami kanceliariniame stiliuje, siekiant išvengti neapibrėžtumo ir klausimų, ar paskutinė nurodyta data įskaičiuojama į terminą, ar terminas baigiasi iki jos. Pasakius imtinai tampa aišku, kad paskutinė nurodyta data įskaičiuojama.
- Laikui, kuriam praėjus vyksta sakinio veiksmas, reikšti vartotinos abi prielinksninės konstrukcijos: Susitiksim po valandos (arba už valandos). Po trylikos metų (arba Už trylikos metų) viską prisiminsiu. Gal po savaitės (arba už savaitės), gal po kelių dienų (arba už kelių dienų) tas namas ir sudegė.
- Kai nusakomas pavaldumo santykis (prezidento patarėjas, direktoriaus pavaduotojas, ministro padėjėjas) ir veiklos sritis, tada pastarosios pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: direktoriaus pavaduotojas turizmui, prezidento atstovas spaudai, mero patarėjas kultūrai.
- Kaip simboliniai pavadinimai vartojami interneto naujienų ir skelbimų portalų, interneto svetainių, tinklaraščių adresai paprastai rašomi be kabučių, pasviruoju šriftu, pvz.: delfi.lt, delfi.ee, rus.delfi.lv. Populiariausios naujienų svetainės delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt.
Šios taisyklės ir patarimai padės jums rašyti taisyklingai lietuviškai ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Atminkite, kad nuolatinė praktika ir atidumas yra raktas į gerą rašybą.