Kaip efektyviai šiltinti A klasės namo pamatus ir sutaupyti šildyme

Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos gali būti prarandama per pamatus.

Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga ir pakankamas jos storis yra esminiai aspektai.

Apšiltinimo medžiagos pasirinkimas

Apšiltinant pamatus, izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama.

Polistireninis putplastis (dar vadinamas polistirenu ir polistirolu) yra labai lengva medžiaga. Jo tankis fasado šiltinimui - 13-20 kg/m³. Šiltinimo sistema su polistirenu nesudaro statinio konstrukcijoms didesnės papildomos apkrovos. Polistireninis putplastis pasižymi geromis mechanino stiprio savybėmis: gniuždymo, lenkimo, statmeno paviršiui tempimo ir kt. putplastis šiltinimo sistemose nepūva, nedūlėja, nekeičia savo tūrio.

Polistireninis putplastis yra nekenksmingas aplinkai. Gamybos metu laikomasi Europos direktyvų ir rekomendacijų susietų su aplinkosauga ir klimato kaita. Gaminant polistirolą, anglies dioksido kiekis, išsiskiriantis į aplinką, yra nedidelis. Polistireno gamybai suvartojamos energijos sąnaudos yra labai mažos, palyginti su energijos sąnaudomis kitų termoizoliacinių medžiagų gamybai. Jame nėra jokių tirpių medžiagų, galinčių užteršti gruntą ir požeminius vandenis. Polistirene negali būti pelėsinių grybų - 22 mikromicetų maitinimosi terpė, juo neminta jokie gyvi organizmai. Polistireninis putplastis beveik neįgeria vandens. Panardinus į vandenį ir jame išlaikius 28 paras, įgėris nesiekia 3 % tūrio. Toks nedidelis vandens kiekis tik labai mažai pakeičia šios medžiagos termoizoliacines savybes.

Polistireninis putplastis sudarytas iš nedidelio skersmens sandarių kapsulių, kuriose yra 2 % organinio stireno ir 98 % oro. Būtent dėl savo struktūros polistirenas turi labai mažą šilumos laidumo koeficientą, nes, kaip žinia, oras yra prasčiausias šilumos laidininkas. Polistireninis putplastis priskiriamas E degumo klasei bet konstrukcijose jis nebūna atviras Bandymais patvirtinta, kad polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos kompozitinės termoizoliacinės sistemos, kaip galutiniai statybos produktai, pagal degumą priskiriami tokioms pat klasėms kaip ir kitų plačiai naudojamų termoizoliacinių medžiagų Polistireninio putplasčio pagrindu sukurtos sienų šiltinimo sistemos ir atitinka B-s1, d0 degumo klasės reikalavimus.

Pamatams apšiltinti naudojamos grunto apkrovas atlaikantis polistireninis putplastis. Šią jo savybę nusako gniuždomojo įtempio vertė (kPa). Šiuo metu Lietuvos rinkoje tiekiamo polistireninio putplasčio tankis kinta nuo 9 kg/m3 iki 34 kg/m3. Specialiam naudojimui gali būti gaminamas ir kitų tankių putplastis.

Statybose naudojamas polistireninis putplastis klasifikuojamas pagal jo gniuždymo įtempio bei lenkimo stiprio vertes: Šiloporas EPS T, EPS 50, EPS 70, EPS 80, EPS 100, EPS 150, EPS 200, EPS 250 ir kt.. Raidė „T“ rodo, kad putplastis tinka ir naudotinas smūginei garso izoliacijai. Skaičius prie EPS parodo polistireninio putplasčio gniuždymo įtempio esant 10 proc. deformacijai vertę kilo paskaliais. Pavertus tonomis arba kilogramais tai reikštų galimą 10 procentų deformaciją esant 10 000 kg arba 10 tonų apkrovai į 1 kv. metrą.

Rinkdamiesi polistireninio putplasčio plokštes pamatų apšiltinimui, atkreipkite dėmesį į grunto tipą. Įprastai pamatų ir cokolio šiltinimui naudojamas Šiloporas EPS 100 tipo polistireninis putplastis bei pilkasis Šiloporas Neo EPS 100N, turintis tas pačias fizines savybes, kaip ir baltasis EPS 100, tik pasižymintis geresnėms šiluminėmis charakteristikomis. Šiloporas GEO EPS 100 - efektyvi, tvirta, žemą vandens įgėrį turinti termoizoliacinė medžiaga. Ji atlaiko dideles apkrovas, ilgaamžė, nekeičia savo izoliacinių ir fizikinių savybių per visą tarnavimo konstrukcijoje laikotarpį.

Plokštės pamatas su betonine sienele ir po plokšte esančia izoliacija

Pamatų tipai ir jų šiltinimo ypatumai

Yra keletas pamatų tipų, kurių kiekvienas turi savo šiltinimo ypatumus:

* Plokštuminiai pamatai* Poliniai pamatai* Juostiniai pamatai

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Bendrovė FINNFOAM yra sukūrusi išbaigtą sistemą plokštuminių pamatų įrengimui. Ją sudaro LB300 ir LS300 plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir F-300 plokštės grindims.

Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15-20 cm storio, o grindų izoliacija - ne mažesnė kaip 30-40 cm. Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus FINNFOAM plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis.

Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Kiti šios pamatų konstrukcijos privalumai technologiniai, susiję su statybos darbų sparta, patogumu, kompleksiniais sprendimais.

Jeigu šioje sistemoje betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami polistireninio putplasčio elementai - liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio (matomos pamatų dalies).

Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti plokštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitinio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio.

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenažą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. pamatų perimetru pakloti polistireninio putplasčio plokštes.

Pamatams apšiltinti naudojamos grunto apkrovas atlaikantis polistireninis putplastis.

Poliniai pamatai

Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti.

FINNFOAM sukūrė liktinių klojinių sistemą U, kurios pagalba galima sutverti klojinį iš FINNFOAM plokščių - čia supilamas betonas, ir taip suformuojamas rostverkas.

Dažniausiai individualių namų segmente pasitaikantis pamatų tipas - gręžtiniai poliniai pamatai su virš jų įrengiamu rostverku. Rostverką rekomenduojama apšiltinti iš visų pusių. Apšiltinus rostverką iš vidaus, pamatų ir rostverko termoizoliacijos sluoksnis susisiekia su grindų termoizoliacijos plokšte, taip sudaromas ištisinis šiltinamosios medžiagos sluoksnis. A++ klasės namuose toks sprendimas jau būtinas.

FINNFOAM pristato paprastą sprendimą polinių pamatų rostverko įrengimui - U formos klojinius iš ekstrudinio polistireninio putplasčio (XPS). Tokiu būdu vienu įrengimo etapu atliekamos dvi darbo fazės: suformuojamas klojinys rostverko išliejimui ir apšiltinami pamatai iš trijų pusių. Maksimalus galimas įrengti rostverko aukštis - 56 cm.

Jei šiltinami gręžtiniai poliniai pamatai, izoliacija turėtų būti įgilinta, nes šilumos tilteliai susidaro per polius.

Pamatų sijonas

Ilgai dvejojau dėl vadinamojo pamatų sijono. Brangus malonus, bet vėliau nusprendžiau - darysiu. Juk statau energiškai efektyvų namą, plokščio pamato neįrengiau, todėl reikia kovoti su šilumos tilteliais. Manau, kad pamatų sijonas buvo vertas kiekvieno išleisto cento ir sugaišto laiko. Tokiu būdu iš esmės eliminuojamas visas brokas ir panaikinamas polių sukuriamas šilumos tiltelis. Rekomenduoju visiems, kurie pasirinks gręžtinius pamatus - būtinai darykite pamatų sijoną.

Juostiniai pamatai

Juostiniai pamatai turi remtis į tvirtą gruntą ir turi būti įrengti žemiau įšalo gylio, kuris priklauso ir nuo grunto - drėgna molinga žemė peršąla giliau nei smėlinga. Juostiniai pamatai liejami iš betono ir sudaro monolitinę konstrukciją arba surenkami iš blokelių. Surenkant blokelius reikia atkreipti dėmesį į siūlių ir tarpų tarp blokelių jungtis - jos turi būti sandarios.

Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštes, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga.

Juostinio pamato ir cokolio šiltinimas, kai cokolio apdailai naudojamas tinkas.

Grindų šiltinimas

Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.

Pamatų šiltinimo etapai

Pamatų šiltinimo tikslas - iki minimumo sumažinti šalčio kelią į pastato vidų ir šilumos kelią iš vidaus. Termoizoliacinė medžiaga turi būti išdėstyta taip, kad suformuotų vientisą užkardą šaltuoju metu laiku atsirandantiems šilumos tiltams.

Pamatų apšiltinimo izoliacijos storis priklauso nuo projekte numatyto šilumos perdavimo koeficiento vertės, pamatų tipo ir termoizoliacinės medžiagos. Jį pagal reikalingą pasiekti pastato energinio efektyvumo klasę turi nurodyti projektuotojas, apskaičiavęs pastato energinį efektyvumą. Praktikoje dažniausiai naudojamos 10-15 cm storio putplasčio plokštės.

Svarbūs etapai:

Paviršių sudrėkinti ir nuvalyti mechaniniu būdu arba nuvalyti cheminėmis priemonėmis, jei reikia, leisti išdžiūti.
Atlikite pamatų hidroizoliaciją. Dažniausiai pamatai padengiami hidroizoliacine mastika, ją kruopščiai užtepant mažiausiai dviem sluoksniais, skirtingomis kryptimis, arba naudojamos prilydomos ar priklijuojamos ritininės dangos.
Šiltinamojo sluoksnio plokštės prie pamato klijuojamos sustingus užteptai hidroizoliacijai. Plokštes reikia klijuoti taip, lyg mūrytumėte plytas (negalima dėti tiesiai vienos ant kitos). Klijus tepame ant plokštės „zigzagais” 8 mm dantyta mentele.
Priklijuotas plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos.
Tačiau prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele („koriu“). Tokia plėvelė apsaugo nuo mechaninio pažeidimo, augalų šaknų. Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą.

Senų fasadų šiltinimas

Apšiltinant senus fasadus sienų paruošimas yra labai svarbus. Pirminė sąlyga - patikrinti esamos sienos išorinį paviršių, šiltinamos sienos turi būti tvirtos, netrupančios, be plyšių, švarios bei sausos. Jeigu pagrindo sluoksniai irūs, netvirti, tokius sluoksnius reikia pašalinti, o esant dideliems pažeidimams atstatyti pagrindo sluoksnį. Jei ant renovuojamų sienų yra teršalų, druskų apnašų, samanų ar pelėsių, juos būtina nuvalyti, nuplauti naudojant specialias priemones.

Prieš pradedant klijuoti termoizoliacines plokštes reikia kiek įmanoma apsaugoti konstrukcijas nuo vandens poveikio, svarbu, kad sienose nebūtų perteklinės drėgmės, kuri neleidžia klijams įsigerti į klijuojamą sienos paviršių, kurį laiką kol išgaruoja, drėgmė mažina šiltinimo sistemos efektyvumą.

Būtina sutaisyti ir išlyginti fiziškai pažeistus šiltinamus paviršius bei fasaduose esančius balkonus, lodžijas, stogelius ir kt.; prieš šiltinant išorines stambiaplokščių namų sienas, būtina išvalyti ir užsandarinti jų siūles, kad pro jas į šiltinimo sistemą nesiskverbtų patalpų orinė drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai. Šiltinamos atitvaros turi būti švarios ir sausos.

Polistireninio putplasčio plokščių klijavimo darbai

Prieš šiltinant išorines sienas, būtina tinkamai įrengti aukščiau ir šalia esančias atitvaras, apsaugančias šiltinimo sistemą nuo atmosferos kritulių bei kitų nepalankių poveikių. Polistirolo, ypač pilkojo, negalima klijuoti ant saulės įkaitintų fasadų, nes klijai, dar nespėję gerai sukibti su pagrindu, per greitai išdžius. Klijuojant vasarą, jeigu fasadus kaitina tiesioginė saulė, rekomenduojama naudoti uždangalą.

Klijuojant plokštes lyjant, užtikrinti paviršiaus apsaugą nuo lietaus poveikio tai pat naudoti uždangalą, nes jei lietus pateks ant nesukietėjusių klijų, gali klijus išplauti. Plonasluoksniu tinku padengtų fasadų nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius 62 gali įkaisti net iki 40 ºC daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio deformacijų bei plyšių.

Rinkoje yra ne vienas klijavimo-armavimo mišinys, skirtas putplasčio plokštėms klijuoti ant lauko sienų. Sauso mišinio masė beriama į gamintojo nurodytą vandens kiekį ir išmaišoma sraigtiniu maišytuvu. Paruošto mišinio naudojimo laikas turi būti nurodytas gamintojo. Plokštė perimetru padengiama apie 5 cm pločio mišinio juosta ir 3-4 delno dydžio kauburėliais plokštės viduryje. Svarbu, kad ne mažiau kaip 40 proc. prispaustos plokštės paviršiaus būtų padengta klijais.

Tai darytina todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama. Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užpildomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis.

Klijų mišiniai leidžia išlyginti šilumą izoliuojančias plokštes jas klijuojant. Jeigu ant fasado bus klijuojamos plytelės, klijų ant plokščių reikia tepti daugiau - reikia padengti apie 60 proc.

Jeigu pagrindas nevienalytis, iš įvairių medžiagų, geriau naudoti kartu su klijais ir stipriai su pagrindu sukimbančias universalias klijuojančias putas, pavyzdžiui, Penosil Premium SpeedFix EPS&XPS 878.Jos tinka angokraščiams apklijuoti, palangėms montuoti, siauriems tarpams užpildyti. Putos patogios tuo, kad prispaustų plokščių lygumą dar 5 minutes galima koreguoti.

Reikalavimai A klasės namams

Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Tai tik pirmas žingsnis link aplinkai kuo mažiau kenkiančių pastatų ir jau numatyti tolimesni etapai: A+ (2019 m.) ir A++ (2021 m.) namai.

Už šilumos išsaugojimą pastato viduje atsakingas termoizoliacinis sluoksnis. Jam A klasės name keliami dideli reikalavimai, nes tokio statinio sienų, stogų, grindų šilumos perdavimo koeficientas turi būti didesnis.

Šiluminės varžos padidinimui neužtenka tik pastorinti šiltinimo sluoksnį - visada reikia žvelgti plačiau ir jau projektuojant įvertinti daugiau sudedamųjų dalių, tokių kaip medžiagų efektyvumas, vientisa konstrukcija, sandarumas, tvirtinimo detalės, profesionalus montavimas ir kt.

Svarbūs aspektai:

Atsparumas drėgmei ir kitiems atmosferos poveikiams. Efektyvios tik sausos apšiltinimo medžiagos.
Sandarumas. Kuo mažesnis medžiagos oro laidumo koeficientas, tuo mažesnis vėjo, šaltų oro srovių, vidinės konvekcijos poveikis izoliacinėms savybėms.
Tvirtumas. Šiluminiai tilteliai susidaro ne tik skirtingų atitvarų susijungimo vietose, bet ir per tvirtinimo detales. Ypač dideli šilumos nuostoliai patiriami per karkasą.
Lengvumas. Didėjant šiltinimo sluoksniui, didėja ir jo svoris.
Ilgaamžiškumas. Šiltinimo medžiagos savybės turi nekisti daugiau kaip 50 metų.
Montavimo paprastumas. Kuo mažiau konstrukcijoje sudėtinių dalių, tuo mažesnė broko ir klaidų tikimybė.

Nėra vienos, visoms konstrukcijoms geriausiai tinkančios termoizoliacijos. Ji parenkama priklausomai nuo tenkančių poveikių, specialių reikalavimų, ekonominių aspektų ir kita.

A klasės namo apšiltinimo projektavimas ir įrengimas bus paprastas ir nesudėtingas, jeigu bus laikomasi pagrindinių principų ir neignoruojamos detalės. Tinkamai parinkta konstrukcija, labiausiai tam tinkančios apšiltinimo medžiagos, profesionalus įrengimas užtikrins efektyvų energijos išsaugojimą visą pastato tarnavimo laikotarpį.

Patarimai ir rekomendacijos

Šiltinimo medžiaga į gruntą įgilinama tiek, kad tarp šios medžiagos apatinės dalies (kuri atsidūrė žemėje) ir vidaus grindų izoliacinės medžiagos apatinės dalies statmenai horizontui būtų ne mažiau kaip 70 cm arba, jei įmanoma, ir daugiau.

Visais atvejais cokolių, pamatų ir rūsio sienų šiltinami paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais.

Žemiau nuogrindos esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti drenavimo ir vėdinimo gumbuota membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės susikaupimo.

Šiltinimo sistemos apačioje, esančioje žemiau nuogrindos, polistireninio putplasčio briauną rekomenduojama daryti stačiakampę be įstrižos nuopjovos. Stebėjimai rodo, kad po polistireninio putplasčio plokštėmis su stačiakampėmis briaunomis, t.

A klasės pamatų šiltinimas polistirolu: ekspertų nuomonės

Klausimas: Norėjau paklaust patarimo, ar verta pamatus šiltinti A++ klasei 20 cm iš lauko ir 20 iš vidaus? Ar užtektų po 10 cm pamatai iš polistirolo pamatinių klojinių 10*10?

Komentarai:

Verta naudoti 200mm iš lauko.
200mm iš vidaus nebūtina, jei darysit grindis ant grunto, tai vis tiek turėsite dėti 250-300mm po grindimis.
Tinkamas produktas Šillfoam Classic (sumažinta vandens įgertis).

Klausimas: Norėjau paklausti ar jau A klasės namo pamatams nebeužtenka apšiltinti 10cm ekstruziniu polistirolu, o reikia 25 cm?