Šiame straipsnyje aptariama, kaip Lietuvoje vyksta informavimas apie teismo posėdžius, kokios yra nemokumo administratorių teisės ir pareigos, bei kokie reikalavimai taikomi informavimui apie teismo procesą.
Nemokumo administratorių Garbės teismas
Nemokumo administratorių rūmai (NAR) užtikrina techninį ir materialinį Garbės teismo aprūpinimą. Tai apima Garbės teismo sekretoriaus skyrimą, posėdžių organizavimą suderinus su Garbės teismo pirmininku, posėdžių medžiagos rengimą, leidimą posėdžių metu naudotis savo patalpomis ir technine įranga. Taip pat NAR tvarko ir saugo Garbės teismo veiklos dokumentus.
Garbės teismo nariai skiriami Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka 3 metų kadencijai.
Garbės teismo sprendimų priėmimas ir pasirašymas
Garbės teismo sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių teismo narių balsų dauguma. Garbės teismo posėdžio protokolą ir sprendimus pasirašo visi posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai ir Garbės teismo sekretorius.
Drausmės bylos nagrinėjimas
Gautą NAR prezidiumo teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo užregistruoja Garbės teismo sekretorius NAR dokumentų valdymo sistemoje. Garbės teismo parengiamajame posėdyje Garbės teismo nariai susipažįsta su teikimu iškelti drausmės bylą ir drausmės bylos medžiaga.
Apie Garbės teismo posėdžio datą, laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 5 dienas informuojamas nemokumo administratorius, kurio drausmės byla nagrinėjama. Nemokumo administratoriui, kurio drausmės byla nagrinėjama, Garbės teismo pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai, susiję su nagrinėjama drausmės byla, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų parengimo dienos išsiunčiami el. paštu.
Garbės teismo posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, privalo dalyvauti nemokumo administratorius, kuriam iškelta drausmės byla. Garbės teismo posėdžiuose kartu su nemokumo administratoriumi gali dalyvauti jo atstovas (gynėjas). Jei nemokumo administratorius negali dalyvauti Garbės teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių ir pateikia šių priežasčių buvimą patvirtinančius dokumentus, Garbės teismo posėdis atidedamas.
Garbės teismui nutarus, į posėdį gali būti kviečiami ir kiti asmenys, kurie gali pateikti paaiškinimus ar duomenis, reikalingus nagrinėjant drausmės bylą. Kitų asmenų neatvykimas į Garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti drausmės bylą, išskyrus atvejus, kai Garbės teismas nusprendžia, jog šių asmenų dalyvavimas yra būtinas. Garbės teismui nusprendus, kad kitų asmenų dalyvavimas yra būtinas, posėdis atidedamas, o minimiems asmenims išsiunčiami kvietimai atvykti į Garbės teismo posėdį.
Nemokumo administratoriaus, kuriam iškelta drausmės byla, ir drausmės bylą iškėlusio subjekto atstovo Garbės teismo nariui ar Garbės teismo sekretoriui pareikštas nušalinimas išsprendžiamas Garbės teismo posėdyje Nuostatų nustatyta tvarka.
Garbės teismo posėdis pradedamas pirmininkaujančiojo pranešimu apie drausmės bylą, kuri bus nagrinėjama. Garbės teismo posėdis, kuriame nagrinėjama drausmės byla, protokoluojamas.
Garbės teismo sprendimas laikomas priimtu, jeigu įvardijus sprendimo argumentus už jį balsuoja dauguma Garbės teismo narių. Visi balsuojantys Garbės teismo nariai turi po vieną balsą. Garbės teismo narys negali balsuoti už kitą Garbės teismo narį.
Garbės teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Įžanginėje dalyje nurodoma: garbės teismo pavadinimas, posėdyje dalyvavę garbės teismo nariai, sekretorius, bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, nemokumo administratoriaus, kurio drausmės byla išnagrinėta, vardas, pavardė, o jeigu jis veikia per juridinį asmenį, tai nemokumo administratoriaus juridinio asmens, kuriame jis dirba, pavadinimas, drausmės bylą iškėlęs subjektas, drausmės bylos iškėlimo data, kiti posėdyje dalyvavę asmenys. Aprašomojoje dalyje nurodomos posėdyje ištirtos ir nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ir/ar paneigiančios nemokumo administratoriaus veiksmus ir/ar neveikimą, susijusius su Etikos kodekso pažeidimais. Motyvuojamoje dalyje išdėstomi Garbės teismo motyvai, kodėl nustatyti nemokumo administratoriaus veiksmai ir/ar neveikimas yra susiję su Etikos kodekso pažeidimais, kokių teisės aktų nuostatos pažeistos (nepažeistos) veiksmais ir/ar neveikimu.
Garbės teismo sprendimo nuorašai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įteikiami NAR prezidiumui, dėl nuobaudos skyrimo ar neskyrimo, ir nemokumo administratoriui, kurio drausmės byla buvo nagrinėjama.
Teisė į tinkamą procesą
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas principine nuostata, kad užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis).
Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis). Šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas - pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų, be kita ko, piliečių teisių, apsauga.
Esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kita kaip patikrinimą, ar nėra šioje sutartyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.
Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos teismų priimtų sprendimų pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sudarytoje dvišalėje sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.
Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nustatyta, kad pranešimas apie teismo procesą, kuriame priimtas prašomas pripažinti Baltarusijos teismo sprendimas, nebuvo įteiktas suinteresuotam asmeniui laikantis Dvišalėje sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. per centrinės įstaigos funkcijas atliekančią Teisingumo ministeriją. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad vien ši aplinkybė yra pakankama atsisakyti pripažinti Baltarusijos teismo sprendimą Dvišalės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje praktikoje bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti yra pasisakęs dėl sąlygų, kurias nustačius šalies informavimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą yra laikomas tinkamu ir neprotingai nesuvaržančiu šios šalies teisių ir teisėtų interesų.
Vadovaujantis minėta praktika, atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis - užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis.
Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas - asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą, laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis.
Vertinant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą, esminę reikšmę turi aplinkybės, ar faktiškai jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti procese, o ne aplinkybės, ar buvo laikomasi teisės aktuose nustatytų formalių informavimo apie pradėtą procesą reikalavimų.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisinės pagalbos sutartyje įtvirtintos nuostatos, jog teismo šaukimai šalims įteikiami per Teisingumo ministeriją, paskirtis - suteikti maksimalias garantijas, kad šalys bus informuotos apie teismo procesą. Bet tai nereiškia, jog teismo šaukimo įteikimas per Teisingumo ministeriją yra vienintelis galimas informavimo apie teismo procesą būdas.
Bylos iškėlimo dokumentai gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme.
Tokio aiškinimo tikslas, be kita ko, yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodama tuo, jog jos informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų. Tokį aiškinimą suponuoja ir Dvišalės sutarties 59 straipsnyje vartojama formuluotė, kad pripažinti ar leisti vykdyti teismo sprendimą „gali būti atsisakyta“.
Ši nuostata rodo, kad teismas turi diskreciją, net ir nustatęs formalų Dvišalėje sutartyje įtvirtintą sprendimo nepripažinimo pagrindą, vertinti asmens neinformavimo (netinkamo informavimo) apie procesą įtaką jo teisių pažeidimui ir netaikyti šio atsisakymo pripažinti teismo sprendimą pagrindo esant akivaizdžių įrodymų, jog asmens nedalyvavimą procese ar tam tikroje jo stadijoje lėmė ne šios aplinkybės, bet jo paties nerūpestingas elgesys.
Išvadą, kad suinteresuotas asmuo apie Baltarusijoje vykusį teismo procesą buvo informuotas tinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas padarė nustatęs, kad Baltarusijos teismas tiesiogiai suinteresuotam asmeniui 2023 m. birželio 5 d. el. paštu išsiuntė 2023 m. birželio 5 d. pranešimą bei 2023 m. gegužės 23 d. nutartį skirti bylą nagrinėti 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdyje ir suinteresuotas asmuo šį el. laišką gavo vėliausiai 2023 m.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, vien ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo apie teismo procesą buvo informuotas el. paštu, savaime nėra pakankama spręsti, kad informavimas apie procesą neatitiko tinkamo proceso reikalavimų.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad teisė į tinkamą procesą reikalauja ne tik informuoti asmenį apie tai, kad prieš jį pradėtas teismo procesas, bet ir pateikti pakankamai informacijos, kad asmeniui būtų užtikrinta reali ir efektyvi galimybė imtis priemonių savo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams apginti, įskaitant ir galimybę išdėstyti teismui savo poziciją dėl ieškovo jam keliamų reikalavimų.
Vien informavimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nežinant, dėl ko inicijuotas teismo procesas ir nesusipažinus su ieškovo reiškiamais reikalavimais, negali būti laikomas pakankamu informavimu, sudarančiu tinkamas sąlygas atsakovui pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme.
Nagrinėtoje byloje procesą inicijuojantys dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti. Nagrinėtoje byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo būtų vengęs priimti jam siunčiamus procesinius dokumentus ar kad atitinkamos informacijos nepateikimas būtų buvęs nulemtas kitų paties suinteresuoto asmens kaltų veiksmų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Baltarusijos teismo 2023 m. gegužės 29 d.
Lietuvos teismų sistema
Šaltinis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.