Mirus artimajam, dažnai susiduriama su klausimu - ką daryti su jo turėtu turtu. Šis klausimas lengviausiai išsprendžiamas, jei prieš mirtį žmogus yra surašęs testamentą, tačiau ginčų pasitaiko net tada, kai mirusiojo valia išreikšta aiškiai. Be to, artimieji ne visada žino, kad testamentas yra, ir kartais nė nenutuokia, kur jo ieškoti mirus artimam žmogui.

Testamentas - vienas seniausių, nuo Antikos laikų žinomų teisinių dokumentų, nusakančių asmens valią, kas nutiks jo turtui po mirties. Įprasta manyti, kad apie testamentą susimąsto tik garbaus amžiaus sulaukę žmonės, ištikti ligos. Tai susiję su visuomenės branda, sąmoningumu, mąstymo pokyčiais, gerėjančia ekonomine padėtimi. Net ir jauni arba vidutinio amžiaus žmonės pradeda galvoti, kas nutiks jų turtui mirties atveju. Sąmoningi žmonės, būdami įvairaus amžiaus, siekia pasirūpinti artimaisiais, testamentu padalydami savo turtą, paskirstydami jį šeimos nariams, giminaičiams ar svarbiems asmenims.
Testamento Sudarymas ir Keitimas
Nėra apribojimų, kiek kartų galima keisti, taisyti ar pildyti testamentą. Visuomet galioja vėliausiai patvirtintas testamentas.
Dėl testamento sudarymo galima kreiptis į bet kurį notaro biurą visoje šalyje.
Testamento turinys - viena geriausiai saugomų paslapčių.
Testamento Rūšys: Oficialusis ir Asmeninis
Egzistuoja ir asmeniniai testamentai. Asmeninis testamentas surašomas paties testatoriaus ranka. Dokumente nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, testatorius asmeniniame testamente taip pat išreiškia savo valią ir pasirašo tokį testamentą. Asmenys, kurie surašė asmeninį testamentą, tokį testamentą gali perduoti saugoti notarui. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam testamentui.
Palikimo Priėmimas ir Testamento Paieška
Asmeniui mirus, jo įpėdiniai privalo per tris mėnesius priimti palikimą. Įpėdiniai privalo kreiptis į notarą pagal mirusio asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Notaras patikrins Testamentų registre, ar mirusysis buvo sudaręs testamentą, jei taip - kur jis saugomas. Jei testamentą tvirtino notaras ir vienas testamento egzempliorius yra pas jį, apie testamento skelbimą pranešama testamente nurodytiems įpėdiniams.
Informacija Testamente
Sudarant testamentą, pakanka nurodyti asmens vardą ir pavardę, giminystės ryšį (tai nėra būtina, jei asmuo nėra giminė).
Mūsų šalies Civilinis kodeksas numato, kad turtas paveldimas kartu su įsipareigojimais. Jei įpėdinis žino, kad paveldėtas turtas praskolintas, jis gali atsisakyti palikimo.
Testamento Kaina ir Negaliojimas
Testamentas yra socialiai reikšmingas dokumentas, jį turi išgalėti patvirtinti bet kuris žmogus, todėl ir šio notarinio veiksmo kaina socialiai orientuota.
Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jei jis sudarytas neveiksnaus arba ribotai veiksnaus asmens, taip pat jei testamento turinys neteisėtas ar nesuprantamas, prieštaraujantis viešajai tvarkai, gerai moralei arba jei testamentas buvo sudarytas dėl apgaulės, grasinimų. Notaras įsitikins asmens veiksnumu, ar jis supranta savo veiksmų pasekmes, išsiaiškins tikrąją asmens valią, priešingu atveju notaras tvirtinti testamentą atsisakys.
Testamentas - ypatingas dokumentas, kuris suteikia asmeniui teisę nuspręsti turto likimą ir atimti paveldėjimo pagal įstatymą teisę iš vieno ar kelių įpėdinių. Natūralu, kad teismų praktikoje būna atvejų, kai giminaičiai užginčija testamentą ir bando įrodyti savo teisę į palikimą ar jo dalį.
Privalomoji Palikimo Dalis
Teisę į privalomąją palikimo dalį turi sutuoktinis, mirusiojo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas. Taigi, į teismus kreipiasi asmenys, kurie nori užginčyti testamentą, jei pažeista jų pagrįsta teisė paveldėti privalomąją dalį turto.
Paveldėjimo Procesas ir Dokumentai
Testamentu galima palikti turtą ir teises - nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius, meno kūrinius, turtines teises į sukurtus meno kūrinius. Nekilnojamo turto paveldėjimas - tai procesas, kurio metu mirusio asmens turtas pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Svarbiausia - veikti laiku ir teisingai, nes paveldėjimo procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuotas. Notarui reikia pateikti konkrečius dokumentus, o terminai, per kuriuos galima priimti paveldėjimą, yra riboti.
Paveldėjimas apima ne tik materialų turtą - namus, butus, žemės sklypus, - bet ir įsipareigojimus, pavyzdžiui, paskolas ar skolas. Paveldėjimo procesas prasideda nuo momento, kai asmuo miršta, o jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams. Pagal Lietuvos teisę paveldėtojais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriuos nurodo įstatymas arba testamentas. Testamentas suteikia žmogui galimybę laisvai paskirstyti turtą - tiek artimiesiems, tiek ne giminystės ryšiais susijusiems asmenims. Jei testamentas sudarytas, paveldėjimas vyksta pagal jame nurodytas sąlygas.
Paveldėjimo Žingsniai
- Kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo mirties dienos.
- Notaras atveria paveldėjimo bylą.
- Išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, kai visi formalumai sutvarkyti.
Norint tinkamai įforminti nekilnojamo turto paveldėjimą, būtina parengti ir pateikti notarui visus reikalingus dokumentus. Šis procesas negali būti pradėtas be oficialių įrodymų apie mirusiojo mirtį, giminystės ryšius ir turto priklausomybę.
Pagrindiniai Dokumentai Paveldėjimui
- Mirties liudijimas: Tai pirmasis ir svarbiausias dokumentas, kuriuo pradedamas paveldėjimo procesas. Mirties liudijimą išduoda civilinės metrikacijos skyrius pagal registruotą mirties faktą.
- Testamentas (jei yra): Jei velionis buvo palikęs testamentą, notaras privalo jį surasti ir patikrinti, ar jis įregistruotas Testamentų registre. Tik po to galima paskirstyti turtą pagal jame nurodytas sąlygas.
- Paveldėjimo teisės liudijimas: Tai galutinis dokumentas, išduodamas notarui patvirtinus, kad paveldėtojai turi teisę į turtą. Jis suteikia teisę registruoti paveldėtą turtą savo vardu Registrų centre.
- Turto registro išrašas: Šis dokumentas parodo, kokiam asmeniui turtas priklausė, kokia jo vertė ir ar jis nebuvo įkeistas.
- Asmens dokumentai: Kiekvienas paveldėtojas turi pateikti asmens dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę), įrodančią tapatybę.
- Santuokos liudijimas (jei taikoma): Kai paveldimas bendras sutuoktinių turtas, gali prireikti santuokos liudijimo ar sutuoktinio sutikimo.
Bendrasis sutuoktinių testamentas – ar galima jį pakeisti? | Teisinėkonsultacija.lt
Paveldėjimo Mokesčiai
Nors nekilnojamojo turto paveldėjimas daugeliu atvejų yra natūralus procesas šeimoje, jis vis tiek susijęs su tam tikrais mokestiniais įsipareigojimais. Paveldimo turto mokestis taikomas tuomet, kai paveldimas turtas viršija tam tikrą vertės ribą arba paveldėtojas nėra artimas giminaitis.
Pagal Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymą, mokestinė prievolė atsiranda, kai turto vertė viršija 150 000 eurų. Paveldimo turto mokestis turi būti sumokėtas per 6 mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Paveldėjimo Mokesčio Tarifai
Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
Paveldėjimo Atsisakymas ir Skolos
Priimti paveldėjimą - tai ne tik teisė, bet ir atsakomybė. Pagal Lietuvos įstatymus paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Per tą laiką paveldėtojas turi kreiptis į notarą pagal mirusiojo paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Priėmus paveldėjimą, paveldėtojas perima ne tik turtą, bet ir velionio skolas. Tai reiškia, kad skolų sumos gali būti padengiamos iš paveldėto turto vertės. Tačiau įstatymas numato galimybę paveldėti su turto apribojimu, t. y. Jei paveldėtojas nenori priimti paveldėjimo (pvz., dėl skolų ar ginčų tarp artimųjų), jis gali atsisakyti paveldėjimo notaro biure. Atsisakymas turi būti pareikštas raštu per tą patį 3 mėnesių terminą.
Bendroji Dalinė Nuosavybė
Kai paveldėtojų yra keli, turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Tai reiškia, kad kiekvienas paveldėtojas turi tam tikrą dalį, atitinkančią jo paveldėjimo teisę.
Dažnos Paveldėjimo Klaidos
Paveldėjimo procesas dažnai atrodo aiškus, tačiau praktikoje žmonės daro klaidų, kurios gali brangiai kainuoti - nuo paveldėjimo teisės praradimo iki teismų dėl neteisingai padalinto turto. Viena dažniausių klaidų - nesikreipimas į notarą per įstatymų numatytą 3 mėnesių terminą. Daugelis paveldėtojų mano, kad paveldėjimo procesas prasidės automatiškai, tačiau taip nėra.
Dažnai paveldėjimo byla stringa, nes trūksta dokumentų - mirties liudijimo, testamento originalo ar turto nuosavybės įrodymų. Notarai negali tęsti proceso, kol viskas nėra pateikta. Testamentai, surašyti be notaro arba neteisingai suformuluoti, dažnai tampa ginčų priežastimi. Dėl to paveldėjimo procesas gali būti sustabdytas, kol teismas nustato testamento galiojimą.
Gavus paveldėjimo teisės liudijimą, būtina įregistruoti turtą savo vardu Registrų centre. Kai kurie paveldėtojai šį žingsnį pamiršta, manydami, kad liudijimas automatiškai suteikia nuosavybę. Kai paveldėtojų yra keli, ginčai dėl turto pasidalijimo yra labai dažni. Dažniausiai jie kyla dėl nelygaus turto vertės paskirstymo ar neaiškių testamento sąlygų.
Tad paveldint svarbiausia - veikti laiku, pateikti visus dokumentus ir vengti neoficialių susitarimų.
DUK apie paveldėjimą
Kiek laiko turiu priimti paveldėjimą?
Paveldėjimą reikia priimti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleidžiamas, paveldėjimo teisė gali būti atkurta tik per teismą, pateikus pagrįstą priežastį (pvz., liga ar nežinojimas apie mirtį).
Kokius dokumentus reikia pateikti notarui?
Būtini dokumentai: mirties liudijimas, testamento kopija (jei yra), paveldėtojų tapatybės dokumentai ir turto registro išrašas. Jei paveldimas bendras sutuoktinių turtas, reikia pateikti ir santuokos liudijimą.
Ar reikia mokėti paveldėjimo mokestį?
Artimi giminaičiai (vaikai, tėvai, sutuoktiniai, anūkai) nuo mokesčio atleidžiami. Kiti paveldėtojai moka 5-10 % nuo paveldėto turto vertės, jei ji viršija 150 000 €.
Ką daryti, jei paveldėjau turtą su skolomis?
Paveldėtojas gali priimti paveldėjimą su atsakomybe, ribota paveldėto turto verte. Tai reiškia, kad skolos dengiamos tik iš paveldėto turto, o ne iš asmeninių lėšų. Taip pat galima paveldėjimo atsisakyti.
Kas atsitinka, jei nėra testamento?
Jei testamento nėra, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pirmiausia paveldi sutuoktinis ir vaikai, jiems nesant - tėvai, broliai, seserys. Jei artimųjų nėra, turtas pereina valstybei.
Ar galima ginčyti testamentą?
Taip, jei manoma, kad testamentas sudarytas pažeidžiant įstatymus - pvz., asmuo buvo neveiksnus arba dokumentas suklastotas. Ginčas sprendžiamas teismo keliu, tačiau būtina pateikti įrodymus ir liudytojų parodymus.
Kas nutinka, jei keli paveldėtojai nesusitaria dėl turto?
Turtas tampa bendrosios dalinės nuosavybės objektu. Paveldėtojai gali pasidalinti turtą taikiai, sudarydami notarinę dalybų sutartį. Jei susitarimo nėra, ginčas sprendžiamas teisme.
Ar paveldėtą turtą reikia registruoti?
Taip. Po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turtą reikia įregistruoti savo vardu Registrų centre. Be registracijos negalėsite jo parduoti, dovanoti ar įkeisti.
Ar galima paveldėjimo teisės atsisakyti?
Taip, paveldėjimo galima atsisakyti per 3 mėnesius nuo mirties dienos, pateikiant raštišką pareiškimą notarui. Atsisakius paveldėjimo, teisė pereina kitiems įpėdiniams.
Ar reikia paveldėjimą deklaruoti mokesčių inspekcijoje?
Taip, jei paveldėtas turtas viršija 150 000 € arba priklauso tolimesniems giminaičiams. Paveldimo turto deklaracija pateikiama per 6 mėnesius nuo paveldėjimo liudijimo gavimo.
Testamento Galiojimas
Testamentas yra teisinis dokumentas, kuriame asmuo (testatorius) nurodo, kaip turėtų būti tvarkoma jo nuosavybė po mirties. Nors testamentai gali turėti įvairių formų ir turinio, svarbu suprasti, kad jų galiojimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Normaliai testamentas galioja nuo momento, kai jis yra pasirašytas ir įforminamas pagal galiojančius teisės aktus. Norint, kad testamentas būtų laikomas galiojančiu, jis turi atitikti tam tikrus teisinius reikalavimus.
Testamentą galima atšaukti bet kuriuo metu, kol testatorius yra gyvas ir psichologiškai sveikas. Naujas testamentas gali panaikinti ankstesnį, jeigu jis aiškiai nurodo, kad jis yra galutinis. Jeigu po testatoriaus mirties kyla ginčai tarp paveldėtojų dėl testamentų galiojimo, teismas gali spręsti, kuris testamentas yra galiojantis.
Kita svarbi tema yra testamento galiojimas tarptautiniu lygmeniu. Kiekviena šalis turi savo taisykles, kaip sudaryti testamentą.
Testamentas yra svarbus teisinis dokumentas, kuris nurodo, kaip bus tvarkoma asmens nuosavybė po jo mirties. Jo galiojimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant teisinius reikalavimus, testatoriaus sprendimus ir tarptautinius aspektus.
Kaip galima paveldėti turtą?
- Paveldėti turtą galima pagal įstatymą arba testamentu.
Kas yra testamentas?
- Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties.
- Testamente išreiškiama tik testatoriaus valia. Jis gali laisvai nuspręsti, kas paveldės jo turtą - pinigus, nekilnojamąjį turtą, vertingus daiktus ar kitą nuosavybę.
- Svarbu žinoti, kad prieš paskirstant turtą įpėdiniams, iš jo vertės pirmiausia padengiamos visos mirusiojo skolos.
Testamento Formos
CK 5.28 straipsnio 1 d. nurodyta, kad oficialusis testamentas sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno atitinkamoje užsienio valstybėje. Oficialiajame testamente nurodoma jo sudarymo vieta ir laikas (metai, mėnuo, diena, valandos ir minutės), sudarytojas, išvardijamas paliekamas turtas ir įpėdiniai. Surašytas testamentas perskaitomas, pasirašomas testatoriaus ir užregistruojamas notariniame registre. Informacija apie testamento buvimą ar turinį iki testatoriaus mirties nėra viešinama. Testatorius bet kada gali pakeisti, papildyti ar panaikinti savo testamentą bei sudaryti naują. Dėl oficialaus testamento sudarymo kreipkitės į notarą.
CK 5.30 straipsnio 1 d. numatyta, kad asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba.
CK 5.31 str. 1 d. nurodyta, kad asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje. Tai yra asmens teisė, bet ne pareiga. Priimant testamentą saugoti, turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė. Apie testamento priėmimą saugoti surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad nepažeisti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai, taip pat aprašytos voko išvaizda, voko apsaugos nuo pažeidimų priemonės, nurodyti testatoriaus vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, testamento sudarymo data, vieta bei rūšis, priėmėjo pareigos, vardas ir pavardė. Aktą pasirašė testatorius ir testamentą saugoti priėmęs pareigūnas. Priimtas testamentas saugomas priėmusios įstaigos seife. Testatorius bet kada gali testamentą atsiimti.
Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti, jis po testatoriaus mirties turi būti pateiktas teismui ne vėliau kaip per vienerius metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina, kad teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai suteikia teisę paveldėtojams priimti palikimą, atsisakyti jo ar gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi, asmuo gali pats surašyti asmeninį testamentą, kuriame būti išsprendžiami jo turto, turtinių teisių, skolų paveldėjimo klausimai po asmens mirties, tačiau labai svarbu laikytis įstatymo numatytų reikalavimų tokiam testamentui sudaryti. Be to, jeigu yra reikalinga asmeninį testamentą patvirtinti teisme, neretai kyla klausimai, ar tikrai asmeninis testamentas surašytas būtent to asmens, ar tikrai jo valia buvo niekieno neveikiama ir pan., neretai toks testamentas netenkina visų būtinųjų reikalavimų, įtvirtintų CK 5.30 str., dėl ko asmeniniai testamentai lieka teismo nepatvirtinti, todėl negali būti vykdomi.
Bendrasis sutuoktinių testamentas - tai dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro. Bendruoju sutuoktinių testamentu kiekvienas sutuoktinis palieka visą savo turtą vienas kitam. Bendrasis sutuoktinių testamentas gali būti panaikintas vieno iš sutuoktinių valia, pateikus notarui pareiškimą. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki pirmojo sutuoktinio mirties santuoka nutraukiama, paduodamas prašymas nutraukti santuoką arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei. Išskirtinė tvarka paveldint pagal įstatymą taikoma mirusio asmens sutuoktiniui. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais - sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.
Testamento Kainos ir Kitos Situacijos
Už testamento patvirtinimą notaras turi teisę imti 5 - 33 EUR + 21 proc. PVM atlygį. Atlygis skirtinguose notarų biuruose gali svyruoti, tačiau neturėtų viršyti nustatytų maksimalių ribų.
Kas gali paveldėti turtą pagal testamentą?
Paprastai galite testamentu turtą palikti bet kam, tačiau jei palikėjas mirties metu turi nepilnamečių ar neįgalių vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, jie vis tiek gaus bent pusę to turto, kurį gautų paveldėdami pagal įstatymą.
Situacija su bendru būstu ir paskola
Su sutuoktiniu turime bendrą būstą, įsigytą su paskola. Jis nėra mano vaiko tėvas. Kas atsitiktų, jei man mirus vaikas paveldėtų mano turto dalį? Ar jam tektų ir paskolos dalis?
Paveldėjimas reiškia, kad kartu su turtu paveldimos ir mirusiojo prievolės (skolos). Jei nebūtų testamento, vaikas paveldėtų jūsų turto dalį pagal įstatymą. Tai reikštų, kad jis perimtų ir atsakomybę už jūsų turto daliai tenkančią paskolos dalį.
Atsisakymas paveldėti: jei vaikas nenorėtų prisiimti paskolos, ji gali atsisakyti paveldėjimo per 3 mėn.
Kaip paskirstomas palikimas mirus vienam iš sutuoktinių, jei yra vedybinė sutartis, bet ji nieko nenumato mirties atveju? Ar nepilnamečiui vaikui garantuojama gyvenamoji vieta? Jei palikime yra nuomojamas butas, ar nuomos sutartys tęsiamos?
Pirmiausia palikimas paskirstomas pagal įstatymą pagal Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 d. 1 p. Pagal Civilinio kodekso 5.13 str., sutuoktinis paveldi ne mažiau kaip ¼ dalį, o likusi dalis padalijama vaikams lygiomis dalimis.
Nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai taikomos garantijos: jei jis gyvena paveldėtame būste, jo negalima iškeldinti be tinkamos alternatyvos, o buto pardavimui gali prireikti teismo leidimo, jeigu tai pablogintų jo gyvenimo sąlygas (CK 3.3 str.
Kalbant apie nuomos sutartis: nuomininko teisės išlieka, sutartis nenutrūksta automatiškai (pagal CK 6.494 str.). Paveldėtojai perima nuomotojo teises ir pareigas, nebent sutartyje numatyta kitaip.
Kokius dokumentus reikia pateikti VMI po brolio mirties? Ar man teks mokėti jo mokesčių skolas?
Mokestinės prievolės po mirties
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 92 straipsnį, mirusio asmens mokestines skolas privalo padengti tik tie paveldėtojai, kurie priima palikimą Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Metinės pajamų deklaracijos pateikimas
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, metinę deklaraciją už mirusįjį gali pateikti tik paveldėtojai, jei jie priima palikimą. Jei paveldėtojų nėra arba palikimas nepriimamas, niekas neturi pareigos pateikti pajamų deklaraciją ir sumokėti mokesčių.
Mokestinė nepriemoka iš ankstesnių metų
Skola už praeitus metus irgi nebus padengiama, jei nėra paveldėtojų ar palikimas nepriimamas. VMI neturi teisės išieškoti skolų iš šeimos narių, jeigu jie nepaveldi turto.
Kaip sužinoti, ar yra paveldėtojų?
Paveldėjimo faktas nustatomas notaro, kuris registruoja palikimo priėmimą. Jei niekas nesikreipia dėl palikimo, laikoma, kad palikimas nepriimtas, ir skolos lieka nepadengtos.

Asmeninis Testamentas: Pavojai ir Reikalavimai
Mintis apie testamento rašymą daugeliui mūsų kelia šiokį tokį nerimą. Tai tema, kurios vengiame, atidėliodami ją „vėlesniam laikui“. Tačiau paskutinės valios surašymas yra ne tiek apie mirtį, kiek apie rūpestį tais, kurie lieka. Tai vienas svarbiausių teisinių dokumentų, leidžiančių užtikrinti, kad jūsų sukauptas turtas po mirties atiteks būtent tiems asmenims, kuriems ir norėjote jį palikti. Nors dažniausiai rekomenduojamas kelias yra kreiptis į notarą, Lietuvos įstatymai numato ir kitą galimybę - asmeninį testamentą, surašytą savo rankomis.
Šis straipsnis skirtas būtent tiems, kurie svarsto apie asmeninio testamento sudarymą. Tai gali atrodyti paprastas ir nieko nekainuojantis būdas išreikšti savo valią. Tačiau būtent čia slypi didžiausi pavojai. Viena menka klaida, vienas trūkstamas elementas - ir jūsų testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu, o turtas padalintas visiškai ne taip, kaip planavote.
Kas Yra Asmeninis Testamentas ir Kuo Jis Skiriasi Nuo Oficialaus?
Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (CK) numato dvi pagrindines testamentų rūšis: oficialiuosius ir asmeninius.
Oficialusis Testamentas (Notarinis)
Tai labiausiai paplitęs ir teisiškai saugiausias būdas. Jūs išsakote savo valią notarui, kuris ją teisiškai korektiškai suformuluoja, atspausdina, patikrina jūsų veiksnumą (ar suprantate savo veiksmus), ir patvirtina. Toks testamentas iškart registruojamas Testamentų registre.
Privalumai:
- Beveik neįmanoma nuginčyti dėl formos klaidų.
- Notaras užtikrina, kad valia išreikšta aiškiai ir atitinka įstatymus.
- Dokumentas saugomas ir registruojamas, todėl nepasimes ir bus laiku rastas.
Trūkumai:
-
tags: #kaip #turi #buti #skelbiamas #testamentas