Šlaituotas sklypas gali atrodyti kaip iššūkis, tačiau tinkamai suplanavus, jis gali tapti unikalia ir stilinga erdve. Apgalvotas šlaitų tvarkymas gali išspręsti sklypo problemas, o pats šlaituotas sklypas kur kas įdomesnis, todėl jame galima sugalvoti stilingų, unikalių sprendimų.
Šlaito sutvirtinimo darbai daugeliui skamba keistai ir, tikriausiai nesuklysiu sakydamas, beprasmiškai. Tik ištikus bėdai ir suirus šlaitui, pradedama ieškoti sprendimo būdų.
Šlaitų tvarkymas: 2 sklypų pavyzdžiai
Pagrindinės problemos ir sprendimai
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama - dirvos erozija. Tai lemia dar neįsitvirtinusių daigų ar sėklų išplovimą, todėl šlaitas apželia dėmėmis. Toks scenarijus tikėtinas, jei šlaito nuolydis statesnis nei 30 laipsnių. Todėl tokiais atvejais būtina naudoti papildomas sutvirtinančias priemones, pavyzdžiui, kloti specialų tinklą, plėvelę, naudoti ruloninę veją ir kt. Tai padidina šlaito apželdinimo kainą.
Šlaitams sutvirtinti gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: koriai (plastiko ar betoniniai), rieduliai, tinklas. Pasirenkame priklausomai nuo paskirties, nuo to, kokią funkciją atlieka šlaitas: ar laiko pylimą, ar čia važiuoja transporto priemonės, ar apsaugo nuo triukšmo.
Šlaito sutvirtinimas su akmenimis ir augalais
Šlaito paruošimas tvirtinimui
Šlaito paruošimas tvirtinimui priklauso nuo šlaito dydžio, norimo pasiekti nuolydžio, geologinių sąlygų. Pirmiausia šlaitas turi būti išlygintas, pašalinti visi akmenys, grumstai ir kiti nelygumai. Jeigu ant šlaito yra didelių akmenų, šlaitą reikia padengti juodžemio sluoksniu. Išlyginant pageidautina ne pripylinėti grunto, o nukasti nelygumus. Įgriuvas ir išplovas būtina užpilti atitinkamu gruntu (žvyru arba smėliu) ir sutankinti.
Jei šlaitas didesnis ir statesnis, neapsieisite be „bobkatų". Taip pat rekomenduojama, kad suformuoto šlaito nuolydis nebūtų didesnis nei 70 proc.
Šlaito tvirtinimo medžiagos
Tolesni darbai - reikalingų šlaito tvirtinimui medžiagų paieška. Kadangi tokio tipo gaminiai yra natūralios kilmės, po kelerių metų jie suyra. Tai esminis ir tikrai ne neigiamas jų bruožas, nes po kelerių metų ant šlaito paviršiaus pasėta žolė jau tvirtai suleidusi šaknis į šlaitą ir tai reiškia, kad šlaitas yra sutvirtintas. Augalų veikimas pagrįstas tuo, kad 10-15 cm storio dirvožemio sluoksnis ant šlaito neišplaunamas ir išlieka stabilus, o tai leidžia augalų šaknims greičiau ir paprasčiau įsitvirtinti šlaite.
Tokių medžiagų kaina svyruoja apie 1,70-1,80 euro už kvadratinį metrą. Jo veikimo principas toks pat kaip augalinės kilmės tinklų, t.y., užtikrinti viršutinių sluoksnių apsaugą nuo erozijos tol, kol apsauginę funkciją galės užtikrinti augalinis sluoksnis. Nedidelės ir smulkios grunto dalelės sulaikomos, taip palengvinamas ir pagerinamas augmenijos augimas. Šio tinklo kvadratinis metras kainuoja apie 3 - 3,5 eurų.
Jei šlaito paviršiuje norime turėti ne žolę, o skaldą, akmenukus, mulčą, reikėtų naudoti geokorį. Jo veikimo principas lygiai toks pat kaip ir aukščiau paminėtų gaminių, skirtumas tas, jog korys dėl savo struktūros sulaiko didesnius svorius ir sluoksnių storius. Geokorių būna įvairių, kaina ir techninės savybės skiriasi priklausomai nuo akučių dydžio, geokorio aukščio, techninės savybės taip pat skirtingos.
Šlaito sutvirtinimo procesas
- Šlaito viršuje ir apačioje iškasame negilias tranšėjas (inkaravimo griovelius), į kurias vėliau įleisime geotinklą. Tai atliekame tam, kad geotinklas nenuslinktų.
- Ant šlaito paviršiaus paskleidžiame apie 5 cm juodžemio, taip daroma todėl, kad geotinklas šlaito paviršių suriša geriausiai, kai atsiranda tarp dviejų juodžemio sluoksnių - kai jį praauga tiek iš apačios, tiek iš viršaus.
- Tuomet imamės geotinklų. Ruloną lengvai pakelia keli žmonės, todėl jį užkelti ant šlaito viršaus nereikėjo jokių specialių įrengimų. Dirbame rankomis. Paklotą klojame į tranšėją ir pritvirtiname.
- Geotinklą klojame (ridename) nuo viršaus į apačią. Geotinklų perdengimas skersai turi būti ne mažesnis nei 10 cm. Jei šlaitas labai ilgas ir pasirinkto rulono ilgis nepasiekia šlaito pabaigos, kitas rulonas išilgai jį turi perdengti ne mažiau kaip 30 cm.
- Norėdami užtikrinti visišką geotinklo sąlytį su gruntu (norėdami, kad nebūtų jokių tuštumų), geotinklą per visą paviršių pritvirtiname mediniais kuoleliais. Kuolelius pasidarome patys, suskaldydami paprastas medines lentas. Geotinklą įtvirtiname maždaug 3 - 5 kuoleliais į kvadratinį metrą, šachmatine tvarka.
- Atlikus sutvirtinimo darbus šlaitą galima apsėti žolių sėklomis, kurių lyginamasis santykis turėtų būti 30 g/m².
Geotekstilės naudojimas šlaito sutvirtinimui
Terasavimas - praktiškas sprendimas
Bet net ir mažesnio laipsnio šlaitą galima sutvarkyti taip, kad būtų patogiau vaikščioti, o erdvė būtų išnaudota geriau. Tereikia sukurti terasas: didesnes plokštumas. Status šlaitas dažnu atveju tik užima vietą, o funkcijų atlieka mažai. Tuo tarpu plokštumas galima išnaudoti kaip tik nori.
Vietoj šlaito suformavus kelias terasas, atsiveria daug galimybių: vienoje terasoje gali būti poilsio zona, kitoje - vaikų žaidimų aikštelė, dar kitoje - lauko virtuvė. Terasą gali supti įdomesni gėlynai, pritaikyta mažoji architektūra - juk visa tai puošia sklypą.
Atraminės sienutės
Jeigu vietos sklype nedaug, kiekvienas šlaitas yra erdvės praradimas. Išeitis - atraminė sienutė. Ji aiškiai atskiria žemesnę terasą nuo aukštesnės, žemesniąją erdvę išnaudojant iki maksimumo. Didžiausias atraminės sienutės minusas - jos brangumas.
Terasavimas su atraminėmis sienutėmis
Augalų pasirinkimas šlaitui
Kai šlaitus norime apsodinti augalais, pagrindiniai mūsų tikslai yra sutvirtinimas ir estetika. Optimalus sprendimas - sutvirtintas gruntas (galima naudoti specialius tinklus) ir žalia žydinti agmenija antžeminėje dalyje. Tinka ir lapuočių, ir spygliuočių. Pavyzdžiui, šlaitams tinka kadagiai, kalninės pušaitės, stefanandros, kalniniai serbentai, įvairios lanksvos, veigelės, raugerškiai. Jei nėra pavojaus pašalti - gulsčiasis kaulenis.
Jei nedidelis šlaitas formuojamas prie vejos, galima auginti dobiliukus. Jie sufomuoja tvirtą velėną, reikia rečiau šienauti. Jei žemė sausesnė, tinka įvairių rūšių šilokai. Juos galima pasisodinti patiems arba naudoti vadinamąjį šilokų kilimą.
Šlaitiniuose sklypuose reikėtų sodinti augalus, kurie turi ilgas arba greitai besiplečiančias šaknis. Iš tokių medžių ir krūmų galima paminėti paprastąją, kalninę ir juodąją pušį (Pinus sylvestris, P. mugo, P. nigra), įvairių rūšių kadagius (Juniperus), ąžuolus (Quercus), įvairius karklus ir gluosnius (Salix), beržus (Betula), raukšlėtalapį erškėtį (Rosa rugosa), žilakrūmius (Elaeagnus), šilkmedžius (Morus) bei kt. - žinoma, kalbama apie šių augalų žemaūges formas.
Augalų sąrašas
- Kadagiai
- Kalninės pušaitės
- Stefanandros
- Kalniniai serbentai
- Lanksvos
- Veigelės
- Raugerškiai
- Gulsčiasis kaulenis
- Dobiliukai
- Šilokai
Ant stačių šlaitų nesodinkite augalų dideliais ir sunkiais žiedynais.
Šlaito priežiūra
Šlaito priežiūra sunkesnė nei lygios vietos. Mat apačioje besitelkianti vėsuma gali lemti tai, jog šlaito augalai labiau nukentės nuo šalnų. Todėl nepatartina šioje vietoje auginti lepių, šalnoms jautrių augalų.
Tuo tarpu, šlaito viršus gali kentėti dėl kitos problemos - stipraus vėjo. Aukštesnėse vietose, gairinamose vėjų, intensyvėja vandens garinimas, todėl augalai gali greičiau nuvysti trūkstant drėgmės dirvoje. Apskritai, dažna problema - greitas dirvos išsausėjimas. Mat net lyjant lietui nuo šlaito vanduo nuteka greičiau, o apačioje gali užsistovėti, taigi teks kloti drenažą.
Kova su piktžolėmis
Naujus augalus protinga pasirinkti tokius, kurių lajos ateityje susivertų ir sudarytų blogas sąlygas nepageidaujamų žolių plitimui, o šaknys stabdytų eroziją. Dirva po augalais gali būti mulčiuojama, gali būti paliekama nemulčiuota (sprendžiama estetiniais ir praktiniais sumetimais). Statų šlaitą krituliai gali eroduoti (tiek mulčių, tiek gruntą), ypač pirmais-antrais metais po sodinimo. Mulčių nuo geotekstilės, tikėtina, nuplaudinės labiau nei nuo grunto. Jei per liūtis ant šlaito atitekės vanduo iš kitų teritorijų, gali eroduoti smarkiai.