Kiekvienas iš mūsų svajojame apie jaukius ir patogius namus, kur būtų gera gyventi su savo mylimais žmonėmis. Tačiau ką daryti, jei svajonių būstas kainuoja šiek tiek daugiau nei planavote arba jo įrengimui pritrūkote finansų? Viena iš išeičių - kreiptis dėl paskolos nekilnojamojo turto įsigijimui ar jo vystymui.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užpildyti būsto paskolos paraišką, kokios paramos galimybės prieinamos jaunoms šeimoms Lietuvoje, kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, ir kitus svarbius aspektus, susijusius su būsto paskola.
Paramos Programos Jaunoms Šeimoms
Jaunoms šeimoms Lietuvoje valstybė siūlo įvairias būsto įsigijimo lengvatas. Norint pasinaudoti lengvata, svarbu atitikti jaunos šeimos apibrėžimą. Štai keletas pagrindinių sąlygų:
- Prieš kreipiantis dėl pagrindinės subsidijos, į ją pretenduojančios jaunos šeimos nariai negali turėti jokio jiems nuosavybės teise priklausančio būsto.
- Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą.
- Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
- Lengvata pasinaudoti taip pat gali turintys mažo naudingojo ploto, fiziškai nusidėvėjusius ar neįgaliųjų poreikiams nepritaikytus būstus.
Be to, pretenduojantys turėtų būti deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus. Jų vertė turi neviršyti nustatytų dydžių. Konkrečias sąlygas reikėtų pasitikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.
Kokią Sumą Galima Subsidijuoti?
Būsto paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų. Tačiau subsidija pasinaudoti galima ir perkant brangesnį būstą - tuomet žmonės turi du pasirinkimus:
- 87 tūkst. eurų viršijančią sumą gali apmokėti savo lėšomis.
- Jeigu leidžia jų finansinės galimybės, bankas gali suteikti papildomą būsto paskolos dalį pirkimo kainai finansuoti. Tuomet reikia turėti papildomą pradinį įnašą - bent 15 proc. nuo NT kainos, viršijančios suteikiamą subsidijuojamą būsto paskolos sumą.
Vaikų neauginančioms jaunoms šeimoms siūloma 15 proc. subsidija. Naudojantis kita programa, subsidijuojama 15-30 proc. gautos būsto paskolos (ar šios paskolos likučio) sumos. Pavyzdžiui, 15 proc. gautos būsto paskolos (arba jos likučio) sumos subsidijuojama, jei šeima yra jauna ir neaugina vaikų arba neturi vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). Visos sąlygos įvairioms šeimoms nurodytos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje.
Nepaisant to, kokia paskolos ar jos likučio dalis subsidijuojama, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto paskolų suma neturi būti didesnė kaip 53 tūkst. eurų - asmeniui be šeimos; 87 tūkst. eurų - šeimai.
Subsidijų Dydžiai Pagal Šeimos Sudėtį
Šeimos sudėtis ir vaikų skaičius turi įtakos subsidijos dydžiui.
Šiuo atveju taip pat finansuoti galima tik gyvenamosios paskirties NT įsigijimą, įsigijimą ir statybą, statybą ir rekonstrukciją.
Pagal vieną programą įsigyjamas turtas neprivalo būti regionuose - jį įsigyti galima visoje Lietuvoje.
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja subsidijų dydžius pagal šeimos sudėtį:
| Šeimos Sudėtis | Subsidijos Dydis |
|---|---|
| Jauna šeima be vaikų | 15% |
| Jauna šeima su vaikais | Nuo 15% iki 30% (priklauso nuo vaikų skaičiaus ir kitų sąlygų) |
Reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir pateikti nustatytos formos prašymą. Savivaldybė tuomet per 10 darbo dienų suformuos pažymą subsidijai gauti, jeigu tam yra lėšų ir jei šeima atitinka kriterijus.
Pažyma yra aktyvuojama SPIS sistemoje - tai padaro pirma kredito įstaiga, gavusi paraišką; kitos įstaigos mato faktą, kad pažyma jau aktyvuota. Kredito įstaigos, kurios gaus kliento paraišką su pažyma, privalo ne vėliau kaip per 4 mėn.
Turto Deklaravimas
Gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja kalendorinių metų, einančių prieš metus, kuriais pateikiamas prašymas suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gruodžio 31 d. turimą turtą (įskaitant gautas pajamas). Deklaracija už kalendorinius metus teikiama iki einamųjų metų gegužės 1 d.
Deklaraciją gyventojas gali pateikti tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS), išskyrus šiuos gyventojus:
- gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ir jų šeimos narius;
- gyventojus, pageidaujančius gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti ir jų šeimos narius;
- gyventojus, pageidaujančius gauti finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms ir jų šeimos narius;
- gyventojus, aukojančius savarankiškam politinės kampanijos dalyviui;
- politinių organizacijų narius, kalendoriniais metais sumokėjusius didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį.
Šie gyventojai turto deklaracijas gali pateikti:
- elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS);
- atsiųsta paštu arba pristatyta į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
*Atvykti į VMI aptarnavimo padalinius galite tik iš anksto užsiregistravę.
Priedai prie Metinės Turto Deklaracijos (FR0001)
Žemiau esančioje lentelėje pateikti prie metinės turo deklaracijos (FR0001) pridėti priedai bei jų naudojimo paskirtis.
| Deklaracijos FR0001 priedo pavadinimas | Deklaracijos FR0001 priedo paskirtis |
|---|---|
| FR0001T priedas | Šiame priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal LR teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas: registruotas ir neįregistruotas privalomai teisiškai registruotinas nekilnojamasis turtas. |
| FR0001V priedas | Šiame priede turi būti deklaruojami tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų pabaigoje turėti vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos, vekseliai ir pan.), pajai (dalis žemės ūkio, kooperatinėse bendrovėse, ūkinėse bendrijose, gyvenamojo namo statybos bendrijose) ir kiti dokumentai, kurie laikomi vertybiniais popieriais, kai vieno gyventojo turimų vertybinių popierių (įskaitant pajus ar dalis) bendra vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . Taip pat šiame priede turi būti deklaruojami meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė yra didesnė nei 1 500 Eur . |
| FR0001L priedas | Šiame priede gyventojas privalo deklaruoti visas didesnes nei 1 500 Eur lėšas, ataskaitinių metų pabaigoje turėtas tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių bankuose ir ne bankuose, įskaitant ataskaitinių metų pabaigoje tebeturimas pasiskolintas pinigines lėšas ir individualios įmonės savininko į savo įmonę įneštas ir neatsiimtas pinigines lėšas. |
| FR0001S priedas | Šiame priede turi būti deklaruojamos gyventojo kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, tiek esantiems Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, paskolintos ir iki ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigos nesusigrąžintos lėšos, kurių bendra suma didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001G priedas | Šiame priede turi būti deklaruojamos gyventojo tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio valstybės fizinio ar juridinio asmens pasiskolintos ir iki ataskaitinių metų pabaigos nesugrąžintos lėšos (įskaitant įsigytų kreditinių kortelių panaudotas ir iki ataskaitinių metų pabaigos nesugrąžintas lėšas), kurių bendra suma yra didesnė nei 1 500 Eur. |
| FR0001P priedas | Šį priedą turi užpildyti tik gyventojai, pageidaujantys gauti: piniginę socialinę paramą (įskaitant ir jų šeimų narius); paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti (įskaitant ir jų šeimų narius); aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui; politinių organizacijų nariai, per kalendorinius metus sumokėję didesnį nei 360 Eur politinės organizacijos nario mokestį. |
Kaip Vyksta Turto Dalijimo Procesas Skyrybų Metu?
Surenkami visi dokumentai, patvirtinantys turto įregistravimą, sutariama dėl turto vertės ir paprastai viskas dalinama per pusę. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį.
Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.
Nors iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama, čia taip pat gali pasitaikyti išimčių. Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu. Taip gali nutikti ir tuo atveju, jei su paskola turtas buvo įsigytas dar iki santuokos, tačiau netrukus buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto.
Su Paskola Įgyto Būsto Dalybų Scenarijai
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus. Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų.
Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Buvusiems Sutuoktiniams Teks Pasidalinti Ir Skolas
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol.
Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Kaip Dalijamos Vaiko Išlaikymo Išlaidos?
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis.
2025 Metų Pakeitimai Finansinėje Paramoje
Reikšmingiausi pakeitimai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasakoja, kad pagrindiniai nuo 2025-ųjų sausio 1 d. įsigalėję finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo pakeitimai yra šie:
- subsidijų dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeimoje auginamų vaikų skaičių nuo 10 iki 15 proc., vietoj 15-30 proc.;
- nustatoma įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120 tūkst. Eur;
- atsisakyta būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidijos išmokėjimas buvo galimas tik užbaigus statybas;
- atsisakyta laukiančiųjų finansinės paskatos sąrašo sudarymo, numatant, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- įtvirtinta nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj buvusių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skiria papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
„Šiais metais nauji prašymai dėl finansinės paskatos nepriimami. Pagal nuo 2025-01-01 įsigaliojusią tvarką, pirmiausia buvo sudaryta galimybė pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis toms šeimoms, kurios iki 2024-12-31 buvo pateikusios prašymus. Šeimų, kurios pageidavo pasinaudoti naujomis finansinės paskatos teikimo sąlygomis, 2025-03-17 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai paskelbus kvietimą teikti prašymus, nebuvo daug, virš 80 šeimų.
Šeimos, kurioms buvo nustatyta teisė į finansinę paskatą, turi 4 mėnesius būsto kreditavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi nuo teisės į finansinę paskatą nustatymo, kitaip sakant pažymų išdavimo dar nėra praėję 4 mėnesiai, šiuo metu būtų netikslu daryti išvadas apie naujų finansinės paskatos sąlygų įtaką būsto paskolų gavimui“, - komentuoja SADM.
Anot ministerijos atstovų, kadangi šiais metais nauji prašymai dar nėra priimami, nėra ir galimybės įvertinti, kokią įtaką naujos nuostatos turi šeimų, pageidaujančių gauti paskatą, skaičiui.
Paskolos suma, pagal kurią bus apskaičiuojama parama, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.