Šitas post’as bus skirtas paaiškinti žmonėms žmonių kalba tai, kas nusako, ar jūsų norimam statyti pastatui reikia rengti projektą, gauti statybų leidimą, ar vis gi ne. Mums tai irgi bus “špargalkė” ateičiai.
Tokie ir panašūs klausimai mums užduodami pakankamai dažnai. Ir tiesa sakant kiekvieną kartą reikia rimtai pagalvoti.
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų.
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Šiuolaikinio namo vizualizacija
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant, jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa, verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu.
Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti?
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga.
Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei.
Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statinio projekto pavyzdys
Dažnai pasitaikantis atvejis, kai gyventojai nusiperka žemės sklypą su parengtu namo projektu, kuriam prieš keletą metų, o gal net dešimtmetį išduotas statybos leidimas. Norint pradėti statybos darbus kyla klausimas - ar šis leidimas yra galiojantis ir ar jį reikia perrašyti naujam namo savininkui?
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad 2010 m. spalio 1 d. galioję, taip pat po 2010 m. spalio 1 d.
Jei statytojas (-ai) (užsakovas (-ai)) pasikeitė po 2021 m. spalio 31 d. Statytojas SLD išduodančiam subjektui tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) pateikia prašymą atnaujinti duomenis apie statytoją1.
Kreipkitės į architektūros skyrių konsultacijai
Jeigu SLD, kurio duomenis prašoma atnaujinti, išduotas ne per IS „Infostatyba“ ir šioje sistemoje nėra techninės galimybės pateikti prašymo ir atnaujinti SLD duomenis, asmuo su prašymu kreipiasi tiesiogiai į SLD išduodantį subjektą, kuris atnaujintą SLD registruoja savo dokumentų valdymo informacinėje sistemoje. Atsiradus techninei galimybei, atnaujinto SLD duomenys suvedami į IS „Infostatyba“.
Jei SLD išduotas ne per IS „Infostatyba“, kartu su prašymu atnaujinti informaciją apie statytoją pateikiamas ne per IS „Infostatyba“ išduotas SLD ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija.
1 Kai statytojai yra keli, prašymą teikia keli asmenys, kurie tęs statybos darbus, t. y. prašymą ir kitus dokumentus teikia ir pasirašo visi statytojai kartu arba minėtus veiksmus atlieka statytojų vardu veikiantis vienas įgaliotas asmuo. IS „Infostatyba“ prašymo duomenis suveda vienas asmuo, o pateikia visi besikreipiantys asmenys pasirašydami kvalifikuotais elektroniniais parašais pagal IS „Infostatyba“ funkcionalumą.
Žemės Sklypo Kadastriniai Matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.
Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.
Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami. Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.
Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų. Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.
Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m. Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.
Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.
Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.
Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).
Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.
Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.
Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.
Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.
Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.
Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas. Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.
Statybos leidimų ypatumai
Ką Daryti, Jei Sklype Yra Seni Pamatai?
Jei jūsų sklype yra seni pamatai, yra galimybė juos įregistruoti. Jei sklype yra seni pamatai (pagal vietinių pasakojimą ten buvo kažkoks kolūkio daugiabutis), nieko čia nereikia įregistruoti, tiesiog gali atstatyti tą namą, nekeisdamas tikslinės paskirties.
Patarimai perkant sklypą:
- Žemės sklypas turi turėti nuosavybės dokumentą - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą.
- Taip pat žemės sklypo planas - kaip priedas prie pagrindinio dokumento. Pastarajame labai svarbi detalė: "Matavimo tipas". Čia galimi du variantai: "žemės sklypas suformuotas atliekant prelimenarius matavimus" arba "žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus".
- Labai svarbus momentas - preliminarūs matavimai - tai tas pats, kas jūs nežinotumėte, kur randasi jūsų žemės sklypas ir kokio jis ploto.
- O kadastriniai matavimai - tai reiškia, kad sklypo kampai yra tiksliai nustatyti, suderinti su kaimynais ir jo plotas yra aiškus. Štai tokį sklypą būtent rekomenduočiau pirkti. Nes įsigydami sklypą pagal prelimenarius matavimimus, turėsite katę maiše.
- Jeigu žemės slypo pardavėjas vietoj sklypo plano pakiša ranka braižytą popieriuką, tai žinokite, kad ten tikrai ne geodeziniai matavimai. Turi būti nurodyta žemės sklypo koordinatės.
- Dažniausiai daromi A3 formato planai, kur yra nurodyta koordinačių žiniaraštis X ir Y. Tai reiškia, kad sklypui yra parengti geodeziniai matavimai. O taip pat labai svarbu, kokioje sistemoje perengtas žemės sklypo planas. Turėtų būti parašyta „LKS 94“.
Tvora ir sklypo ribos:
- Dažnai mes susiduriame su tokiais atvejais, kad tvora neatitinka žemės sklypo ribų. Dažniausiai, jeigu šalia būna valstybinės žemės sklypas, laisva žemė, kur paprastai žmonės sako "aš kaimyno neturiu", iš tikrųjų kaimyną turi. Tas „kaimynas“ tai "Lietuvos Respublika".
- Paaiškėja, kad asmenys savavališkai apsitveria LR žemės plotą nuosava tvora, o pardavus jį, naujajam žemės sklypo šeimininkui atsiranda netikėtos problemos, kai pastarasis užsako geodezinius matavimus - tiksliuosius žemės sklypo ribų matavimus.
- Štai tuomet ir paaiškėja, kad tvora išsikiša už žemės sklypo ribų. O tada prasideda tos tvoros legalizavimo klausimas: ar leis valstybė nusipirkti papildomos žemės, kuria jis naudojasi, ar reikės tiesiog tvorą perstatyti ant savo sklypo ribos.
Kaip išvengti klaidingų žemės sklypo ribų pavojų?
- Perkant žemės sklypą būtinai paprašyčiau pardavėjo, kad pačioje vietovėje būtų aiškiai pažymėtos žemės sklypo ribos. Pastebėjau, ypač soduose žmonės kovoja dėl kiekvieno žemės centimetro.
- Labai svarbu nusistatyti sklypo ribas ir susiderinti su kaimynais, kad po to nebūtų taip, jog pastarieji savo turtą laikytų ant jūsų žemės. Taigi, kadastriniai tikslieji geodeziniai matavimai padės jums išvengti nesusipratimų su kaimynais ir su statybom.
- Jeigu jau, atrodo, po tokios patarimų revizijos ramu, galime pirkti sklypą, tai pasirodo, tai dar ne viskas. Būtina įsitikinti ar jūsų pasirinktame svajonių žemės sklype nėra papildomų apribojimų.
Papildomi apribojimai:
- Papildomi apribojimai asiranda tada, jeigu, tarkime, perkate žemės sklypą, o ten netoliese yra aukštos įtampos elektros laidai. Tai ir yra tam tikras apribojimo plotas, kuris automatiškai sumažina jūsų statybų plotą. Kartais gali sumažinti iki tiek, kad netilps pastatyti net mažiausio namelio.
- Įsitikinti ar jūsų pasirinktas žemės sklypas neturi apribojimų galite susisiekę su matininkais arba galite patys pasižiūrėti žemės sklypo registro išraše, kuriame turi būti surašyti apribojimai.
Papildomi statiniai sklype:
- Dažnai atvažiavus apžiūrėti žemės sklypo namo statybai paaiškėja, kad jame randasi papildomų statinių. Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį ar tie statiniai yra registruoti registrų išraše. Tuomet pastarajame turėtų būti užfiksuotas ne tik žemės sklypas, bet ir žemės sklypas su statiniais. Arba dar paprastai būna įrašyta kita informacija: tokiu atveju turi būti įrašytas statinių registro numeris. Anksčiau statinius registruodavo atskirai nuo žemės sklypo.
- Tad būtina pasižiūrėtii ar jie tikrai įrašyti į registrų išrašą, o taip pat pasiimti kadastrinių matavimų bylą, nes ir statiniai yra išmatuojami. Jiems paruošiami dokumentai.
- Papildomi rūpesčiai radus statinius žemės sklype gali kilti tuomet, jei pirkėjas mato, kad iš jų nieko nepadarys, juos reikės griauti. Tokiu atveju prieš perkant sklypą reikėtų įsivertinti ir griovimo kaštus, į kuriuos įeina statinių išregistravimas, kitaip tariant, bylos „išnulinimas“.
- Jeigu jūs tikrai pirktumėte tokį žemės sklypą, kur reikalinga nugriauti statinius arba iš statinių likę tik pamatai, tai geriau juos išnulinti, kad jų neskaičiuotų prie jūsų turto vertės. Tada beliks tik įsivertinti statinio nugriovimo kainą, kuri dažnai pasitaiko skirtinga. Nes statiniai gali būti mediniai, o gali būti ir iš plytų, ko pasekoje gali prireikti griauti sunkias gelžbetones pertvaras.
tags: #kaip #uzregistruoti #sklypa #su #pamatais