Vanduo yra gyvybiškai svarbus mūsų kasdienio gyvenimo elementas. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip vanduo patenka į mūsų butus per vandentiekio sistemą, aptarsime galimas vandens kokybės problemas, šildymo sistemos atnaujinimo galimybes ir kitus svarbius aspektus.

Vandens kelias iki jūsų namų
Švarų vandenį gauname iš žemėje esančių vandens gyslų ir mūsų namus jis pasiekia jau paruoštas naudojimui. Vandens kelias iki jūsų namų truputėlį skiriasi nuo to, ar gyvenate mieste, kur įrengta centralizuota vandens tiekimo sistema ir jums tereikia prie jos prisijungti, ar gyvenate atokesnėje vietovėje, kur vandens tiekimu gali tekti pasirūpinti pačiam.
Vandentiekis individualiuose namuose
Norėdami gauti švarų vandenį iš gamtos savo namams, pirmiausia turėsite pasirinkti ar kasite šulinį, ar pasirinksite gręžinį. Abiem būdais pasieksite savo sklype esantį geriamą vandenį, tačiau tarp šių vandens gavybos būdų yra vienas pagrindinis skirtumas - gręžinio vanduo neretai išgaunamas iš giliau, vanduo gali būti švaresnis, tačiau šulinio kasimas yra daug kartų pigesnė alternatyva.
Nerekomenduojame šulinio įrengime eksperimentuoti - pasitelkite tam įgudusius specialistus. Norėdami surasti vandens gyslą ir tinkamai parinkti būsimo šulinio vietą būtinai pasikonsultuokite su praktinės patirties turinčiais specialistais, kurie ne tik atras tinkamą vietą, tačiau įvertins, ar pasirinkta vieta yra pakankamai atoki nuo tiesioginių gruntinių vandenų ir taršos vietų, tinkamo atstumo nuo gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų, kurie gali būti užteršti trąšomis, tvarto ar tualetų nuotekomis. Pats šulinio iškasimas įprastai trunka 2-3 dienas.
Labai svarbūs kokybiško ir ilgaamžio šulinio įrengimui - betoniniai žiedai. Žiedai gaminami įvairių matmenų, geriausia parenkami pagal poreikius. Šulinio kasimui neprireiks jokio leidimas ar projektas, įrengimo darbai įprastai kainuoja daug pigiau nei vandentiekio sistemos projektas ir įrengimas, o ir šulinio vanduo jums bus nemokamas!
Vandens siurblys arba kitaip, hidroforas - automatinė vandens tiekimo sistema, užtikrinanti tolygų vandens srautą ir slėgį, imdama jį iš šulinio.
Kaip vanduo pasiekia butą daugiabučiame name?
Geriamas šaltas vanduo (toliau paprastumo dėlei mes jį vadinkime tiesiog vandeniu) į mūsų namą, dažniausiai į kurią nors rūsio patalpą, patenka iš gatvėje ar kieme pakloto vandentiekio vamzdžio atšakos, vadinamos įvadu. Iš čia vanduo, pratekėjęs per skaitiklį, name išvedžiotais vamzdžiais pasiekia kiekvieną mūsų butuose esantį čiaupą.
Pastato rūsyje esantis vandens vamzdis, kurį jau minėjome, po vandens skaitiklio šakojasi į du vamzdžius. Vienu vamzdžiu vanduo, kaip jau buvo pasakyta, pasiekia butus toks, koks pateko į namą. Vandens šildymas elektra atliekamas labai panašiai, kaip ir paprastu elektriniu virduliu. Vandens šildymui dujomis naudojami įrenginiai, kuriuose deginamos dujos. Vandens šildymui termofikaciniu vandeniu naudojami įrenginiai, kuriuos labai supaprastintai galima nusakyti kaip indą, perskirtą plokštele į dvi visiškai atskiras sandarias dalis.
Paprastai tariant, koks vanduo pateko į šildytuvą, toks iš jo ir ištekėjo, jeigu nepriimti dėmesin pasikeitusios jo temperatūros. Tolimesnis karšto vandens kelias name toks pat, kaip ir šalto. Taigi viskas lyg ir aišku.
Vandens kokybės problemos ir sprendimai
Nors "Klaipėdos vanduo" savo vamzdynais tiekia kokybišką vandenį, nori nenori esame priversti rūpintis geležingo vandens iš čiaupo problema: žmonės tokiais atvejais pirmiausia kreipiasi į mus.
Nors Klaipėdos vandentiekis tiekia kokybišką vandenį, ne vienas gyventojas skundžiasi, kad iš karšto vandens čiaupo jam bėga rusvas vanduo. Ypač gausu tokių nusiskundimų pietinėje miesto dalyje. Tokiais atvejais klaipėdiečiai dažnai kreipiasi į AB "Klaipėdos vanduo" specialistus. Ypač daug nusiskundimų iš Varpų, Brožynų, Smiltelės, Bandužių, Vaidaugų gatvių gauta pačioje vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje. Spalį apie rusvą vandenį pasiekė pranešimai iš Bandužių gatvės. Visais tirtais atvejais karštame vandenyje nustatytas padidėjęs geležies kiekis.
Kadangi tirtas šaltas vanduo namo įvade visur buvo kokybiškas (tai nustatyta tiek vandentiekio, tiek ir maisto bei veterinarijos tarnybos laboratorijose), spėta, jog vandens kokybė gali pablogėti namo vidaus sistemose. AB "Klaipėdos energija" specialistai savo ruožu nustatė, jog karšto vandens ruošimo įrenginiai yra tvarkingi.
Štai, esant šalto vandens namo įvade bendrosios geležies kiekiui tik 0,04 miligramo litre (ribinė higienos norma - 0,2 miligramo litre), iš vieno buto karšto vandens čiaupo paimtame mėginyje šis rodiklis siekė 1,63 miligramo. Iš šalto vandens čiaupo tame pat bute paimtame mėginyje bendrosios geležies kiekis siekė 0,12 miligramo. Taigi, namo karšto vandens vamzdynais praėjusiame vandenyje geležies kiekis padidėjo 40 kartų, šalto vandens vamzdynais atitekėjęs vanduo jau turėjo triskart daugiau geležies nei įvade.
Geležies junginiai nėra toksiški. Geležies kiekis vandentiekio vandenyje yra ribojamas tik dėl spalvos ir kvapo rodiklių. Beje, geriamasis mineralinis vanduo dažnai geležies turi daugiau nei 0,2 miligramo litre. Tačiau geležingas vanduo kenkia buitinei technikai, skalbiamiems rūbams.
Specialistų teigimu, tai natūralu, nes karšto vandens sistemoje nuolat vyksta cirkuliacija ir vanduo, judėdamas cirkuliaciniu ratu, praeina ilgus vamzdžius ir maišosi. Namo vidaus vamzdynų užsiteršimas per laiką - įprastas dalykas, todėl rekomenduojama periodiškai vamzdynus praplauti. Stipresnė srovė pašalina nuosėdas, vandens kokybė pagerėja. Po šios komisijos patikrinimo buvo praplauti vamzdžiai name Varpų g. 20. Po plovimo geležies kiekis vandenyje iš karšto vandens čiaupo sumažėjo nereikšmingai: nuo 1,63 iki 1,02 miligramo litre.
Namo vidaus vamzdynuose geležies oksidai gali atsirasti dėl pačių vamzdžių ar vonių šildytuvų ("gyvatukų") korozijos. Kalbinti specialistai kaip reikšmingą karšto vandens kokybės pablogėjimo priežastį nurodo vandens šildytuvų metalo kokybę. Pasak jų, šią vasarą pakeisti vonių šildytuvai kai kuriuose butuose prakiuro per du mėnesius. Gyvatukams tirpstant iš vidaus, į vandenį patenka dideli geležies kiekiai.
Žinome, kad viena šildymo ir karšto vandens sistemas aptarnaujanti įmonė prašė Klaipėdos universiteto specialistų laboratorijoje ištirti gyvatuko, prakiurusio po dviejų mėnesių nuo jo pastatymo, metalo kokybę. Mes mokslininkų prašysime tyrimo rezultatus pranešti ir visuomenei. Kiek vamzdynų kokybės problema liečia namus, kurių gyventojai skundžiasi karšto vandens kokybe, turėtų atsakyti tų namų administratoriai, padedami pačių gyventojų. Tai gali padėti įminti ir geležingo vandens mįslę.
| Rodiklis | Šalto vandens įvade | Karšto vandens čiaupe | Šalto vandens čiaupe | Ribinė higienos norma |
|---|---|---|---|---|
| Bendroji geležis (mg/l) | 0,04 | 1,63 | 0,12 | 0,2 |
Šildymo sistemos modernizavimas daugiabučiuose
Didžiojoje dalyje senų daugiabučių yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos - tai tokios sistemos, kuriose vanduo į radiatorius patenka ir iš jų išteka į grąžinimo magistralę tuo pačiu vamzdžiu. Šiose esamuose sistemose įrengti termoreguliatorių neįmanoma, o jos per daugelį metų yra išbalansuojamos. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa teikia kelias galimybės atnaujinti šildymo sistemą.
- Pirmoji - modernizuoti vienvamzdę sistemą. Tai kainuotų nedaug. Naudojant senos šildymo sistemos įrangą išlieka avarijos tikimybė, o savavališkai gyventojų įgyvendinami pokyčiai bute išbalansuoja sistemą ir pakeičia vandens temperatūrą kitiems gyventojams.
- Kita priemonė - dvivamzdė sistema, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu, o iš jų išteka per kitą vamzdį. Dažniausiai šią priemonę renkasi žmonės, kurių vamzdynai yra prakiurę, visiškai susidėvėję. Šią sistemą reguliuoti yra daug paprasčiau.
- Trečias variantas - kolektorinė sistema. Tokiu atveju visi buto radiatoriai sujungiami tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo laiptinėje. Kolektorinę šildymo sistemą įsirengę gyventojai galės ne tik reguliuoti norimą patalpų temperatūrą, bet ir matyti skaitiklyje savo buto šiluminės energijos sąnaudas. Ši sistema populiariausia tarp mažesnių daugiabučių - čia ją įrengti lengviau.
- Paskutinė, daliklinė šildymo sistema veikia kiek kitaip. Joje šilumos dalikliai yra montuojami ant visų namo butų radiatorių, taip užtikrinant tikslų ir teisingą suvartotos šilumos energijos paskirstymą. Pritvirtintas daliklis, šylant radiatoriui nustato išskiriamos šilumos kiekį pagal prietaiso paviršių temperatūrą ir bendras šilumos energijos kiekis yra paskirstomas atskiriems butams, atsižvelgiant į daliklių duomenis.
Tokią problemą kaip nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp butų galima išspręsti subalansavus šildymo sistemą. Šildymo sistemos subalansavimas reiškia balansinių ventilių sumontavimą rūsyje ir vandens srautų sureguliavimą. Sistemai išsibalansavus, vieni radiatoriai perkaista, kiti šyla nepakankamai.
Šildymo sistemą galima balansuoti dviem būdais - įrengiant rankinius arba automatinius balansinius ventilius. Pirmieji yra pigesni, tačiau jie nėra tinkami naudoti su radiatorių termoreguliatoriais, o pakeitus bent vieną radiatorių ar vamzdyną, sistema balansavimo reikalautų iš naujo. Tuo tarpu automatiniai balansiniai ventiliai su pastarosiom problemom nesusiduria. Taip pat jie nereikalauja balansavimo su specialia įranga, bet kainuoja šiek tiek brangiau.
Kartu su šildymo sistema, gyventojai turi galimybę atnaujinti ir savo radiatorius. Dėl didelio vandens kiekio, pagal senus reikalavimus gaminti radiatoriai yra labai griozdiški, užima daug vietos. Nors kartais juos užtenka tik praplauti, tačiau pasitaiko atvejų, kai radiatorius dėl jų susidėvėjimo būtina keisti. Modernūs radiatoriai yra tiksliau reguliuojami ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą, reikiamą šilumos spinduliavimą į aplinką.
Karšto vandens sistemos priežiūra
Nors senų daugiabučių vamzdžiai yra gana ilgaamžiški, renovaciją yra gera proga pasikeisti vandentiekio sistemą. Dėl to, svarbu atkreipti dėmesį į specialistų rekomendacijas, ar vamzdžiai yra surūdiję, prakiurę, ar jų būklė yra patenkinama. Seni vamzdynai dažnai būna pažeisti korozijos, o sujudinus sistemą gyventojų čiaupuose pradeda bėgti nešvarus vanduo, užsikemša vandens filtrai ir dar labiau nusidėvi vandentiekių įranga. Vamzdynų izoliacija neretai būna prastos būkles, o kartais jos išvis nėra - tai didina energijos suvartojimą dėl šilumos nuostolių. Taip pat, nusidėvėję ventiliai neretai varva, todėl vandentiekio atnaujinimas gali prisidėti ir prie vandens sutaupymo.
Kaip ir šildymo sistemoje, nesubalansavus karšto vandens sistemos vartotojams tiekiamas karštas vanduo yra skirtingos temperatūros - butai esantys arčiau šilumos punkto paprastai gauna karštesnį vandenį, o esantys toliau - šaltesnį. Dėl to šie butai dažnai sunaudoja daugiau karšto vandens. Norint subalansuoti šildymo sistemą, ant stovų reikia dėti balansinius ventilius, kurių pagalba visi gyventojai gauna vienodos temperatūros vandenį, taip pat pašalinama galimybė susirgti legionelioze, nes vanduo palaikomas pastovios 55-60 laipsnių temperatūros, kur šios bakterijos negali daugintis.
Gera žinia gyventojams, nusprendusiems atnaujinti savo šildymo sistemą, įsirengti balansinius ventilius ant stovų, nusprendus pereiti prie daliklinės ar kolektorinės sistemos bei įsigyti termoreguliatorius - visas šias priemones papildomai finansuoja valstybė, todėl iš viso skiriama parama butų savininkams sieks ne 30, o net 40 proc.
Didžioji dalis avarijų, kai būstas yra užpilamas vandeniu, įvyksta dėl nesandarių vamzdynų. Vanduo iš vamzdyno į išorę patenka per vamzdžių jungtis, o kartais pamažu sunkiasi lauk tose vietose, kur prijungiami maišytuvai.
Šiuolaikiniai techniniai sprendimai leidžia visiškai išvengti dėl vamzdynų sistemų nesandarumo kylančių vandentiekio avarijų. Tačiau tam reikėtų išspręsti dvi pagrindines problemas: atnaujinti turimas senas vamzdynų sistemas ir pakeisti dalies žmonių požiūrį į vandens inžineriją, vamzdynus.
Investuoja į brangius vidaus interjerus, bet neskiria pakankamai dėmesio ir lėšų ...vamzdžiams. Tikriausiai galvoja, kad neverta, jų nesimato, koks skirtumas, kokie tie vamzdžiai. Deja, bet dėl jų kokybės vėliau nukenčia ir tie patys gražieji bei brangieji interjerai, sienų, grindų dangos, baldai, kilimai, ir statinio konstrukcijos. O jei dar medinės....!
TECEflex daugiasluoksniai kompoziciniai vamzdžiai yra tobulas plastiko ir metalo derinys. Elektronų pluoštu surištas vidinis sluoksnis yra ypač atsparus slėgiui ir temperatūrai. Aliuminio apvalkalas taip pat užtikrina 100 proc. nepralaidumą deguoniui ir puikų matmenų stabilumą. Tuo pačiu dėl balto išorinio apvalkalo jis idealiai tinka naudoti ir matomose vietose.
Siekdami užtikrinti vamzdynų sandarumą jautriausioje vietose, ten kur jungiami vandens maišytuvai, TECE inžinieriai sukūrė specialų sandarinimo įvorių rinkinį, kuris yra dalis TECEflex vamzdyno sistemos dalis. Sumontavus šį rinkinį vartotojai gali būti ramūs, kad bet kokio pratekėjimo atveju jie apie tai sužinos iš karto.
Gamintojas apskaičiavo, kad sistema patikimai veiks mažiausiai 50 m. Apie jos kokybę bei patikimumą daug pasako ir gamintojo suteikiama garantija bei civilinės atsakomybės draudimas, siekiantis pusę milijono euro.
Išvengti neįmanoma, laikas veikia visus, tačiau, aišku, jei visi po žeme esantys vamzdžiai būtų tik nauji, o neskaičiuotų kelias dešimtis metų, galėtume būti ramūs. Daugiau nei 80 proc. vandentiekio vamzdynų infrastruktūros Vilniuje skaičiuoja jau daugiau nei 30 metų.
Keletas šalių taiko „vamzdynų kamščių“ metodiką, taip pat yra šalių, kuriose vandentiekio vamzdynų problemos sprendžiamos „vamzdžio šalčio terapijos“ būdu. Mes pasitikime gerąja kitų šalių praktika ir savo patirtimi bei vykdome vamzdynų plovimo specialia įranga darbus.
Vamzdžio plovimui yra naudojama speciali įranga, kuri oro ir vandens mišinio pagalba vamzdyje išplauna nusistovėjusios geležies ir mangano dalelių apnašas. Viename vamzdžio gale paduodamas oro-vandens mišinys, kitame pašalinamos nuo vamzdžio atsiskyrusios nuosėdos.
Buto ar namo savininkas gali sutaupyti šiek tiek pinigų, jeigu yra imlūs ir mėgsta daryti viską pats. Tačiau, atsiradus santechnikos problemoms, būtina imtis visų atsargumo priemonių, nes viena smulki klaida gali tik pabloginti situaciją - blogiausiu atveju, jūsų namai gali patvinti.
Jeigu turite šiukšlių šalintuvą, būkite atsargūs ir atkreipkite dėmesį į tai, ką dedate į jį. Nepilkite riebalų į kriauklę.
Itin svarbus patarimas žiemos sezonui: Pasirūpinkite, kad vidutinė jūsų namų temperatūra nekristų žemiau 0 °C. Tokiu atveju gali kilti vamzdžių užšalimo pavojus, kas yra ne tik įkyru, bet ir pavojinga. Tai gali suformuoti įtrūkius vamzdžiuose, kas gali privesti prie potvynio, kas sukelia dar didesnį galvos skausmą.
Užmegzkite ryšius su patikimu santechniku prieš atsirandant problemoms. Tai turi savų pranašumų: pirmiausiai, santechnikas gali apžvelgti visą vandentiekio sistemą ir parodyti, kur gali kilti problemų, taip sumažindamas pavojingo scenarijaus tikimybę.
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas DELFI pasakojo, kad darbovietėje ir jie buvo pasistatę įrenginį, kuris perfiltruodavo ir pagerindavo vandentiekio vandenį. Rezultatu nei jis, nei kolegos patenkinti nebuvo.
Tarnybos direktoriaus teigimu, geriausias - vandentiekio vanduo, gyventojus pasiekiantis čiaupais. „Rekomenduoju gerti požeminį vandenį, kuris daugeliu atvejų yra saugus vartoti. Žmonės turėtų nebijoti gerti paprastą čiaupo vandenį, nes jo kokybė yra sekama, žiūrima, kad nebūtų nereikalingų, perteklinių ar toksinių medžiagų. Vanduo, gaunamas iš giluminių gręžinių, yra saugus.
UAB „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovė dr. Ramunė Albrektienė, kad vandentiekio vanduo yra nuolatos tikrinamas, tad jo kokybė it po padidinamuoju stiklu. „Požeminis gėlas vanduo pasižymi pačiomis geriausiomis savybėmis. Požeminiame vandenyje yra gausu žmogui reikalingų elementų. Jame nėra žmogaus organizmui pavojingų toksinių medžiagų ir jis yra apsaugotas nuo mikrobiologinės taršos. Saugiausia gerti centralizuotai tiekiamą vandentiekio vandenį.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė Vilija Galdikienė pasakojo, kad Lietuvoje vandenį (natūralų mineralinį, geriamąjį, stalo bei šaltinio) fasuoja 14 įmonių, tačiau į dideles talpas jį Lietuvoje fasuoja tik trys įmonės. Taip pat Lietuvą pasiekia ir įvežtinis vanduo (didelėse talpose, kuris naudojamas aušintuvuose) iš Latvijos. Specialistė pabrėžė, kad šis vanduo yra tikrinamas ir pažeidimų randama itin retai.
Oro švara, pirmiausiai, svarbi tada, kai vanduo yra fasuojamas - kieme neturi vykti jokių statybų ar panašiai. Tam, kad į patalpas nepatektų dulkės, yra statomi oro filtrai. Patalpa, kurioje fasuojamas vanduo, turi būti visiškai švari. Labai svarbu ir tai, kad tuo metu, kai buteliai yra uždedami ant aparatų, viskas vyktų švarioje aplinkoje. Šalia neturėtų būti tualetai ir panašiai. Be to, vandens butelius uždedantis žmogus neturėtų sirgti, kosėti, čiaudėti“, - patarė valstybinė maisto produktų inspektorė.
Viena įmonių, tiekiančių geriamąjį vandenį dideliuose buteliuose, yra „Eden Springs“. Baltijos regiono vandens buteliuose aušintuvų asociacijos pirmininkas Naveen Singh DELFI patikino, kad visi šie priekaištai yra perdėti. Vandens bei aparatų kokybė, jo teigimu, atitinka ne tik šalies, tačiau ir Europos standartus.
Vandens aušintuvai turi būti reguliariai valomi, kad vanduo būtų švarus ir šviežias. Prietaiso valymo, dezinfekavimo ir higieninės priežiūros dažnumas, pobūdis ir mastas priklauso nuo prietaiso tipo ir turi būti atliekamas pagal gamintojo pateikiamas instrukcijas. Vandens aušintuvas turi būti laikomas švarioje vietoje, toliau nuo nešvarumų, dulkių ir kitokios taršos šaltinių.
Jei nesusiduriame su statybomis ar ūkio darbais, tikrai retai susimąstome kaip atrodo tas pilnas vandens kelias. Jei trumpai - švarų vandenį gauname iš žemėje esančių vandens gyslų ir mūsų namus jis pasiekia jau paruoštas naudojimui.
Jei nesate santechnikas, turėtumėte pažiūrėti šį vaizdo įrašą! Gudrybės, kaip įrengti uždaromąsias sklendes PVC vamzdžiams
Nuotekų valymo svarba
SVEIKATAI. Jei vanduo netinkamai išvalytas, jame gali būti įvairių ligų sukėlėjų.
GYVYBEI VANDENYJE IR GAMTAI. Švarus vanduo yra kritiškai svarbus augalams ir gyvūnams. Tai svarbus aspektas ne tik žuvininkystei, sportinei žvejybai ir vandens gyvūnams, tačiau bendrai visiems augalams ir gyvūnams.
LAISVALAIKIUI IR GYVENIMO KOKYBEI. Mes esame tiesiogiai susiję su jūromis, ežerais, upėmis ir esame tiesiogiai priklausomi nuo pakrančių ir industrijos esančios šalia jų. Vanduo - kaip žaidimų aikštelė mums visiems. Jei jis nėra tinkamai išvalytas ir saugus - kenksime ne tik savo sveikatai, aplinkai, bet ir ateičiai.
Nuotekų valymas yra lygiagrečiai svarbus vandens naudojimui, kadangi visas vanduo, tiek švarus, tiek ir nuotekos, yra susiję viename bendrame vandens cikle. Vanduo užteršiamas gali būti tiek dėl įvairiausios žmogaus veiklos tiek ir dėl gamtos veiksnių. Tokiame vandenyje galima rasti maisto atliekų, įvairių aliejų, kenksmingų cheminių medžiagų ir jų junginių.
Tankiau apgyvendintose vietovėse, ypatingai miestuose, lietaus vanduo nėra skaidrus ir švarus. Nuodingos ir kenksmingos medžiagos kartu su lietumi nuteka nuo stogų, pastatų ir automobilių, bei gatvėmis patenka į bendrą miesto nuotekų kanalą, kur specialiuose valymo įrenginiuose yra išvalomas.
Nuosavame name, nedideliame ūkyje, ar kituose pramonės objektuose itin svarbus klausimas yra nuotekų surinkimo ir pašalinimo būdai, bei teisingas jų įrengimas. Nesant tokiai galimybei turėsite nuspręsti ar jūsų ūkio subjektui labiau tiktų nuotekų surinkimo talpykla ar valymo įrenginys. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginį galite pasirinkti tik tuo atveju, jei jūsų vietovėje yra galimybė išleisti išvalytą vandenį į gamtą.
Siūlome rinktis tik aukščiausios kokybės, sertifikuotus, ilgaamžius ir laiko patikrintus nuotekų valymo įrenginius. Pakanka kas pusę metų patikrinti, ar sistema neskleidžia nemalonaus kvapo ir ar neteršia aplinkinių vandens šaltinių. Renkantis jūsų poreikiams tinkamiausią nuotekų valymo sistemą būtinai pasirinkite ekspertus, kurie pagal jūsų vietą išrinks tinkamiausią sprendimą būtent jums.
Nuotekų surinkimo talpyklos gaminamos iš ypač tvirtų, ilgaamžių gelžbetoninių rentinių. Nuotekų surinkimo talpyklos dažniausiai montuojamos po žeme, netoli gyvenamųjų pastatų arba pagal industrinio ar miesto projekto planą, šalia įrengiant privažiavimą prie rezervuaro. Įrenginėjant nuotekų surinkimo talpyklas į žemę yra įleidžiami gelžbetoniniai rentiniai. Tekančios nuotekos surenkamos gelžbetoninėse nuotekų surinkimo talpyklose, o joms prisipildžius teks kviesti specialią techniką, kad nuotekos būtų išsiurbtos ir išvežtos apdorojimui. Ši paslauga nėra brangi, ją atlikti įmanoma visuose Lietuvos rajonuose.
Būtent uždaro tipo gelžbetoninių rentinių rezervuarai iki minimumo sumažina gruntinių vandenų užteršimo galimybę ir per ilgą naudojimo patirtį įrodė patikimumą įvairiomis gamtinėmis sąlygomis. Bendrai šis nuotekų tvarkymo būdas yra pigesnis, nei valymo įrenginiai ir kaina svyruoja apie 1 000 eurų.
Įsikurdami naujame name ar įrenginėdami naują ūkio objektą, vandentiekio sistemos sprendimus patikėkite specialistams. Kad ir kiek straipsnių perskaitysite - neįgausite tiek techninių žinių ir patirties, kaip savo srities profesionalai. Įsivardinkite savo poreikius bei tikslus ir kreipkitės.