Kaip Apskaičiuojama Savininkų Nuosavybė: Svarba, Sudėtis ir Pelningumo Rodikliai

Pelningumo rodikliai - tai gausi finansinių rodiklių grupė, kurioje vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip apskaičiuojamas savininkų nuosavas kapitalas ir kokią reikšmę jis turi įmonės finansinei būklei.

Kas yra Kapitalas?

Kapitalą sudaro išteklių dalis, kuri lieka iš viso įmonės turto atėmus įmonės įsipareigojimų (įsiskolinimų) sumą. Kapitalas skiriamas į nuosavą kapitalą, perkainojimo rezervą (nerealizacinis perviršis, atsiradęs perkainojant ilgalaikį turtą), rezervus (privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti ir kiti rezervai) ir nepaskirstytąjį pelną.

Nuosavo Kapitalo Sudėtis

Nuosavo kapitalo didžiąją dalį sudaro nominalusis kapitalas. Valstybės įmonių, valstybinių akcinių bendrovių ir privačių akcinių bendrovių nominalusis kapitalas vadinamas įstatiniu kapitalu (šių įmonių įstatuose nurodoma apmokėto kapitalo dalis), žemės ūkio ir kooperatinių bendrovių, ūkininko ūkio narių įmonių - pagrindiniu kapitalu (sudaromas iš ūkio narių pajinių įnašų). Valstybės įmonių įstatinį kapitalą sudaro valstybinis kapitalas (sudaromas iš valstybės lėšų), valstybinių akcinių bendrovių - minimalus valstybinis kapitalas ir nominalusis akcinis kapitalas (sudaromas iš akcininkų įnašų), akcinių bendrovių - vien nominalusis akcinis kapitalas.

Įstatinis ir pagrindinis kapitalas yra įmonės turto finansavimo pagrindinis šaltinis ir sudaro įmonės nuosavus išteklius, kurie skiriami įmonės veiklai plėtoti. Įmonės veiklos pradžioje (ir dar kurį laiką) įmonės kapitalas būna pastovus dydis, vėliau pradeda svyruoti. Nuosavas kapitalas didinamas iš kapitalo kitų rūšių, pavyzdžiui, rezervų, pelno, papildomo kapitalo (akcijų priedų, perkainojimo rezervų).

Nuosavo Kapitalo Pelningumo Rodiklis (ROE)

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (ROE, Return On Equity) yra populiarus ir kartu lengvai suprantamas bei paskaičiuojamas rodiklis, kuris parodo kiek efektyviai panaudojamas nuosavas įmonės kapitalas (įmonės savininkų investuoti pinigai ir turtas), t.y. kiek kiekvienam įmonės nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Norint jį suskaičiuoti reikia grynąjį pelną padalinti iš nuosavo kapitalo, šiuos dydžius rasite įmonės pelno (nuostolių) ir balansinėje ataskaitose.

Kaip ir RAO, taip ROE rodiklis yra svarbus akcininkams, kadangi jo reikšmė parodo investuotų pinigų grąžą. Potencialius investuotojus jis taip pat domina, kadangi jiems tapus akcininkams šis rodiklis rodys ir jų investuotų pinigų grąžą. Skaičiuojant koeficientą taip pat gali būti imama ir vidutinė periodo nuosavo kapitalo vertė (bet ne vertė ataskaitinio periodo pabaigai).

Priklausomai nuo šalies ekonominės ir finansinės būklės laikoma, kad 10% ir didesnis nuosavo kapitalo pelningumas nėra blogas, o 15% geras. Tačiau vertinant šias reikšmes reikia atsižvelgti kokioje šakoje veikia įmonė, kokia šalies paskolų ir indėlių rinkos būklė. Krizės metu 5% nuosavo kapitalo pelningumo dydis gali būti laikomas geru.

Nuosavybė Apskaitoje

Nuosavybė apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu ir nurodo, kas konkrečiai investavo turtą į įmonę. Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas. Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.

Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe: Turtas = Nuosavybė

Skolintas Turtas

Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams. Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe. Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui). Skolos gali būti grąžinamos ne tik pinigais. Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant išnuomoti tam tikras patalpas, suteikti kitokios pridėtinės vertės įsipareigojant teikti tam tikras paslaugas.

Nuosavybės Skirstymas Apskaitoje

Taigi, nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų bei savininkų nuosavybes. Galime papildyti aukščiau minėtą apskaitos lygybę: Turtas = Skolintojo Nuosavybė (Skolintas Turtas) + Savininko Nuosavybė (Investuotas, Uždirbtas Įmonės Turtas)

Lygybė tarp įmonės disponuojamo turto ir savininkų bei skolintojų nuosavybės - apskaitinė lygybė. Turtas parodo, kuo įmonė disponuoja. Skolintojų bei savininkų nuosavybė nurodo, kam bei kiek įmonės turto priklauso. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės arba nuosavybė be turto.

Visas įmonei priklausantis turtas yra investuotas pačių įmonės savininkų, pasiskolintas arba uždirbtas naudojantis disponuojamu įmonės turtu. Iš viso įmonės turto atimdami pasiskolintą turtą gauname įmonės savininkų nuosavybę - tai, kas jų buvo investuota į įmonę bei uždirbta. Apskaitoje savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, liekantis įmonei grąžinus skolas.

Apskaitoje privaloma fiksuoti visus aspektus, kurie keičia įmonės turto ar nuosavybės apimtį bei struktūrą. Kiekvienas ūkinis faktas, kuris susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, privalo būti registruojamas valstybės nustatyta tvarka. O turto ar nuosavybės pasikeitimai privalo atsispindėti metinėje finansinėje ataskaitoje. Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis.

Taigi, nuosavybė apskaitoje pirmiausia pagrindžia, iš kur įmonėje atsirado investuotas turtas ir kam jis priklauso.

Kapitalo Struktūros Tyrimai

Verslo įmonėse priimamus finansavimo sprendimus nemaža dalimi lemia tai, kokio požiūrio laikosi jos savininkai, kokią įmonės ateities viziją jie mato, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie savininkai valdo įmonę. Šio tyrimo tikslas - palyginti kapitalo struktūrą ir jos kitimo tendencijas skirtingos nuosavybės struktūros įmonių grupėse, ištirti nuosavybės struktūros poveikį Lietuvos listinguojamų įmonių kapitalo struktūrai.

Šiam tyrimui atlikti yra pasirinktas dešimties metų laikotarpis nuo 2009 iki 2018 metų. Į tyrimą įtrauktos nefinansinės įmonės, listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuosavybės struktūra vertinta pagal nuosavybės koncentraciją ir pagal savininko identitetą.

Tyrimo Rezultatai

Pirmoje tyrimo dalyje atlikta skirtingos nuosavybės struktūros įmonių kapitalo struktūros palyginamoji analizė. Antrame tyrimo etape, siekiant nustatyti listinguojamų įmonių nuosavybės struktūros poveikį kapitalo struktūrai, atlikta regresinė analizė. Atliktas tyrimas parodė nemenkus kapitalo struktūros skirtumus Lietuvos listinguojamų įmonių skirtingos nuosavybės koncentracijos įmonių grupėse ir skirtingas kapitalo struktūros kitimo tendencijas atskirose įmonių grupėse: vidutinės nuosavybės koncentracijos įmonės stengiasi naudoti vis mažiau finansinių skolų, o taip pat mažinti skolinto kapitalo dalį kapitalo struktūroje, o mažos ir didelės nuosavybės koncentracijos įmonės linkusios vis daugiau skolintis.

Apibendrinus palyginamosios analizės rezultatus padaryta prielaida, kad Lietuvos listinguojamų įmonių įsiskolinimo lygio priklausomybė nuo nuosavybės koncentracijos yra U (parabolės) formos, t. y., kai įmonių nuosavybės koncentracija yra maža (mažesnė nei 25%) arba didelė (didesnė nei 50%), įmonės linkusios naudoti daugiau skolintų lėšų, o esant vidutinei nuosavybės koncentracijai (kai pirmas didžiausias akcininkas valdo nuo 25% iki 50% akcijų), stengiamasi mažinti įsiskolinimo lygį, o taip pat finansinių skolų lygį.

Atliktos regresinės analizės rezultatai šią prielaidą paneigė ir leido padaryti išvadą, kad tarp nuosavybės koncentracijos ir įmonių įsiskolinimo yra statistiškai reikšmingas neigiamas tiesinis ryšys, t.y. didėjanti Lietuvos listinguojamų įmonių nuosavybės koncentracija turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį tiek bendrai skolinto kapitalo daliai kapitalo struktūroje, tiek finansinių skolų daliai kapitalo struktūroje.

Akcinių Bendrovių Įstatinis Kapitalas

Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį: Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.

• Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
• Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
• Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas.
• Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų. Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje.

Nuosavas kapitalas - kas tai?

Nuosavas kapitalas - tai finansinis rodiklis, kuris parodo, kiek įmonė ar asmuo turi turto atėmus visus finansinius įsipareigojimus. Jis rodo tikrąją savininkų turto dalį ir yra svarbus tiek verslui, tiek asmeniniams finansams.

Įsivaizduokite, kad turite namą, kurio vertė yra 100 000 eurų, bet dar liko 40 000 eurų būsto paskolos. Jūsų nuosavas kapitalas būtų 60 000 eurų (100 000 - 40 000). Tai yra suma, kuri jums iš tikrųjų priklauso.

Versle nuosavas kapitalas apskaičiuojamas panašiai - iš įmonės turto atėmus visas skolas. Tai yra suma, kurią akcininkai ar savininkai gali laikyti savo nuosavybe.

Kaip jis susijęs su įmonės verte ir finansine sveikata?

Nuosavas kapitalas yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris padeda įvertinti įmonės finansinę padėtį. Jei įmonė turi daug kapitalo - tai reiškia, kad ji yra finansiškai stabili ir gali lengviau investuoti į plėtrą. Didelis nuosavas kapitalas taip pat mažina bankų ir investuotojų riziką, todėl įmonei gali būti lengviau pritraukti papildomą finansavimą.

Jei nuosavas kapitalas mažas arba neigiamas (kai skolos viršija turtą) - tai gali būti ženklas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir gali būti priklausoma nuo pasiskolinto kapitalo.

Nuosavas kapitalas priklauso įmonės savininkams arba akcininkams. Jis susidaro iš pradinio įnašo, pelno, kuris lieka po išlaidų, ir reinvestuotų lėšų. Tai ilgalaikis finansavimo šaltinis, kuris nereikalauja grąžinimo.

Skolintas kapitalas - tai įmonės gautos paskolos ar kiti įsipareigojimai, kuriuos reikia grąžinti kartu su palūkanomis. Kuo daugiau pelno uždirba įmonė ar asmuo, tuo didesnis nuosavas kapitalas.

Investicijos. Jei įmonė ar asmuo investuoja į turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, įrangą) - nuosavas kapitalas gali didėti.

Skolos. Jei įsipareigojimai didėja greičiau nei turtas - nuosavas kapitalas mažėja.

Rinkos pokyčiai. Turto vertė gali svyruoti priklausomai nuo ekonomikos būklės (pvz., nekilnojamojo turto kainų kritimas sumažina nuosavą kapitalą).

Dividendų išmokėjimas. Jei įmonė išmoka didelius dividendus akcininkams - nuosavas kapitalas gali sumažėti.

Ekonominė situacija. Recesijos metu verslams ir asmenims gali būti sunkiau išlaikyti stabilų nuosavo kapitalo lygį.

Kodėl nuosavas kapitalas svarbus?

Nuosavas kapitalas yra vienas pagrindinių finansinių rodiklių, kuris leidžia įvertinti tiek įmonės, tiek asmens finansinę sveikatą. Jis parodo - kiek turto iš tikrųjų priklauso savininkams ir kiek yra finansuojama skolomis.

Investuotojų ir kreditorių požiūris

Investuotojai ir kreditoriai nuosavą kapitalą vertina kaip įmonės stabilumo ir patikimumo rodiklį. Didelis nuosavas kapitalas rodo, kad įmonė yra mažiau priklausoma nuo skolinto kapitalo, todėl laikoma mažiau rizikinga.

Kreditoriai labiau linkę suteikti paskolas įmonėms, kurios sukaupusios pakankamai kapitalo, nes tai reiškia, kad jos turi didesnes galimybes grąžinti skolas. Investuotojams tai taip pat yra ženklas, kad įmonė gali tęsti veiklą net ir sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis.

Kaip tai gali paveikti verslo augimą?

Nuosavas kapitalas suteikia įmonei daugiau lankstumo. Jei ji turi pakankamai savo lėšų - gali investuoti į plėtrą, naujas technologijas ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, nesirūpinti dėl didelių palūkanų ar skolų grąžinimo terminų. Be to, stiprus nuosavas kapitalas padidina investuotojų pasitikėjimą, todėl įmonė gali lengviau pritraukti papildomą finansavimą, jei to prireiktų ateityje.

Asmeninių finansų kontekstas - būsto paskolos gavimas

Asmeniniuose finansuose nuosavas kapitalas yra svarbus veiksnys, ypač jei norima gauti būsto paskolą. Bankai vertina kliento finansinę padėtį, o didelis nuosavas kapitalas gali reikšti mažesnę skolinimosi riziką. Pavyzdžiui, jei žmogus turi dideles santaupas ir mažai skolų - bankas labiau tikėsis, kad jis bus pajėgus laiku grąžinti paskolą, todėl gali pasiūlyti palankesnes sąlygas - mažesnes palūkanas ar didesnę paskolos sumą.

Be to, nuosavo kapitalo didinimas reiškia didesnį finansinį saugumą ateityje. Jei žmogus netektų darbo ar sumažėtų pajamos - jis turėtų sukauptų lėšų arba turto, kurį galėtų panaudoti finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

Kaip padidinti nuosavą kapitalą?

Nuosavo kapitalo didinimas yra svarbus tiek įmonėms, tiek asmenims, kurie siekia finansinio stabilumo ir augimo. Tai galima pasiekti taikant įvairias strategijas - nuo efektyvaus finansų valdymo iki protingų investicijų.

Efektyvesnis pajamų ir išlaidų valdymas

Norint didinti nuosavą kapitalą, pirmiausia reikia užtikrinti, kad pajamos viršytų išlaidas.

Verslui:

• Optimizuoti veiklos procesus, kad būtų sumažintos išlaidos.
• Peržiūrėti tiekėjų sutartis ir ieškoti palankesnių sąlygų.
• Didinti pardavimus, pasitelkiant naujus rinkodaros kanalus ar plėtojant produktų liniją.

Asmenims:

• Vesti asmeninį biudžetą ir stebėti išlaidas.
• Atsisakyti nereikalingų pirkinių ar prenumeratų.
• Didinti pajamas per papildomus pajamų šaltinius, pvz., laisvai samdomą darbą ar hobį, kuris gali generuoti pelną.

Investicijos ir jų grąža

Investavimas yra vienas efektyviausių būdų didinti nuosavą kapitalą ilguoju laikotarpiu.

Verslui:

• Investuoti į technologijas, kurios didina produktyvumą ir mažina kaštus.
• Skirti lėšų mokymams ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kurie ilgainiui padidina verslo vertę.
• Diversifikuoti veiklą - plėsti veiklą naujose rinkose ar kurti papildomas paslaugas.

Asmenims:

• Investuoti į akcijas, ETF, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą.
• Kaupti pensijai per ilgalaikes investicijas.
• Naudotis sudėtinių palūkanų efektu. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo daugiau galima sukaupti ateityje.

Skolų mažinimas kaip strategija

Mažesnės skolos reiškia didesnį nuosavą kapitalą, nes mažėja įsipareigojimų suma.

Verslui:

• Stengtis mažinti skolintą kapitalą, kai tik tam yra palankios finansinės galimybės.
• Pasirinkti palankesnes paskolų grąžinimo sąlygas arba refinansuoti brangias skolas.
• Vengti per didelio priklausomumo nuo kreditų, ypač nestabiliais ekonominiais laikotarpiais.

Asmenims:

• Pirmiausia grąžinti brangiausias paskolas (pvz., kredito kortelių skolas).
• Jei įmanoma - skirti papildomas įmokas paskoloms, kad sumažėtų palūkanų išlaidos.
• Neskubėti skolintis didelėms išlaidoms, jei tam nėra aiškaus finansinio pagrindo.

Praktiniai patarimai tiek verslui, tiek individualiems asmenims

• Verslui:
  • Nuolat analizuoti finansinius rodiklius ir optimizuoti veiklą.
  • Ieškoti naujų pajamų šaltinių ar partnerių.
  • Išlaikyti pusiausvyrą tarp investicijų ir finansinio stabilumo.
• Asmenims:
  • Kaupti „finansinę pagalvę“ (3-6 mėnesių išlaidų dydžio santaupas).
  • Reguliariai peržiūrėti savo finansinę situaciją ir koreguoti biudžetą.
  • Neignoruoti ilgalaikių finansinių tikslų - kaupti pensijai, investuoti į ilgalaikį turtą.

Jei dar niekada nesate skaičiavę savo nuosavo kapitalo - dabar puikus metas tai padaryti! Užsirašykite savo turimą turtą ir įsipareigojimus, apskaičiuokite skirtumą ir įvertinkite savo finansinę padėtį. Tai pirmas žingsnis į geresnį finansinį planavimą ir didesnį finansinį saugumą.

Darius Šoparas yra fintech SaaS'o Sąskaita123 įkūrėjas su daugiau nei 20 metų patirtimi.

tags: #kaip #yra #skaiciujama #savininku #nuosavybe