Šiame straipsnyje aptariamas turto konfiskavimas Lietuvoje, jo taikymo ypatumai ir problemos, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Straipsnyje analizuojama turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis ir skyrimo ypatumai.
Reali grėsmė pažeisti šį principą iškyla tuomet, kai nusikalstama veika siekiama savanaudiškų motyvų - vienokiu ar kitokiu neteisėtu būdu praturtėti. Žinant, kad maždaug trys ketvirtadaliai padarytų nusikaltimų turi būtent tokį motyvą, iškyla problema, nes dažnai, net ir skyrus bausmę, nusikaltėlis vis tiek įgyja nesąžiningą pranašumą visuomenėje, t.y. praturtėja iš padaryto nusikaltimo. Kaip vienintelis teisėtas būdas įgyvendinti teisingumą tokiu atveju yra konfiskuoti turtą, kurio prigimtis susijusi su nusikalstamos veikos padarymu.
Turto konfiskavimas - tai priemonė, leidžianti pasiekti svarbų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.
Šiuo metu pats svarbiausias tarptautinis dokumentas įpareigojantis Europos Sąjungos valstybes nares šiuo klausimu yra Europos Sąjungos Tarybos priimtas pamatinis sprendimas, dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (toliau - ES pamatinis sprendimas).
Turto konfiskavimo samprata
Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse.
Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Šio skyriaus poskirsnyje aiškinamasi turto konfiskavimo teisinės prigimties raida Lietuvoje. Tiriama, koks yra skirtumas tarp turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės pagal 1961m. BK ir baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2000 m.
Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinės bausmės, tokios kaip laisvės atėmimo bei baudos nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą jose užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamus veiksmus, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.
Valstybės pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžianti gauti finansinės naudos iš nusikaltimų susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Šias konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis gamyba, disponavimu.
Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus. Šiau aiškinama, kaip suvokiamos neteisėtos pajamos konvencijos kontekste. Šiais nusikaltimais, arba iš neteisėtų pajamų gautos kitos išplaukos ar pelnas.
Konfiskuotinas turtas apima kelias valstybių jurisdikcijas, todėl savo ruožtu atsiranda prielaidos kilti problemiaškui tarptautiniui bendradarbiavimui. Nauja šiame teisės akte yra tai, kad turtas, kuris buvo naudojamas arba dar tik planuojamas panaudoti nusikaltims darymui bei ekonominė nauda atsiradusi atliekant nusikaltimus nesietinas su tam tikrais nusikaltimais, kuriais buvo pažeistos specifinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės.
Todėl turto konfiskavimo taikymas galėtų apimti visus nusikaltimus. Pamatiniame sprendime pasirinkta minimali riba yra nusikaltims baidžiamumas vieneriais metais, manytina, pasirinkta tam, kad būtų galima išvengti turto konfiskavimo už mažareikšmius nusikaltimus, bei neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui, kai turto konfiskavimo įrodinėjimo bei vykdymo išlaidos būtų didesnės, nei pati konfiskuotino turto suma.
Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą valstybėms narėms suteikta teisė išplėsti turto konfiskavimą. Pabrėžtina, kad ši gana radikali priemonė, pagal pamatinį sprendimą, gali būti paskirta, tik tam tikros kategorijos nusikaltimams, t.y. nusikaltimams, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimo bausmėmis, kurių ilgiausias terminas ne trumpesnis nei 5-10 metų, o susijusiems su pinigų plovimu, kurių ilgiausias terminas ne mažesnis nei 4 metai.
Šiuo atveju nacionaliniui teismui būtų nesvarbu, per kurį laikotarpį įgytas turtas, su kokio konkretaus nusikaltimo padarymu siejamas turtas. Šiais. Šis, kuriomis buvo bandyta įdiegti naują priemonę kovoje su nusikalstamumu, galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimo institutas laikui bėgant buvo reglamentuotas detaliau.
Nagrinėjant tarptautinėse sutartyse įtvirtintas turto konfiskavimo sąmpratą, susiduriama su šios teisinės prievartos priemonės statusu baudžiamojoje teisėje. Pavyzdžiui, minėtame Europos Sąjungos pamatiniame sprendime pateikiamas toks apibrėžimas - tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltims teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė. Toks dviprasmiškas supratimas leidžia teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vieningai susitarta, ar turto konfiskavimas yra bausmė, ar specifinė priemonė, kuria yra suvaržoma asmens teisė į nuosavybę.
Turto konfiskavimo raida Lietuvoje
Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių.
Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė.
LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Šiame kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama. Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Kaip antai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus.
Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę.
Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausiai, sąlygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą.
Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko ts dienų realijų. Daugelis nusikaltėlių, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.
Lietuvos žemėlapis
Turto civilinio konfiskavimo įstatymas
Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst.
Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas. Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas.
Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m. Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus.
„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. [...] Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.
Liberalės manymu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus. V. „Ar tai proporcinga priemonė? Mes, liberalai, norime, kad kiekvienas naujas įstatymas, ypač toks kontroliuojantis, baudžiantis, būtų adekvatus.
Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.
„Sakyčiau, priimtas politinis sprendimas įvesti karo padėties lygio priemonę, nes neva karas su nusikalstamumu yra toks aršus ir baudžiamoji justicija tiek nepajėgi, kad reikia apriboti žmogaus teises. [...] Aš tai vertinčiau pasitelkdamas krepšinio terminiją. Jeigu mums dabar sunkiai sekasi gauti medalius, kaip pavykdavo A.
Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata. L.
„Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama gauti turtinę naudą“, - stebėjosi L. „Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje.
Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą - sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. [...] Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“ - komentavo L.
„Įsivaizduokite, kas nors melagingai apskundžia asmenį, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jis nutraukiamas, paaiškėjus, kad tai buvo bandymas pakenkti asmeniui, kad buvo šmeižtas. Bet, nepaisant to, tokio asmens atžvilgiu gali būti pradėtas jo turto tyrimas.
„Įsivaizduokite, niekas net nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, o nutaria, kad esate kažkoks visuomenei pavojingas asmuo, jus įtraukia į tą sąrašą ir tada jūs turite teisintis, iš kur turite 100 tūkstančių eurų vertės turto, jeigu neturite dokumentų“, - pridūrė L. Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Dėl to, anot L.
Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. „Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. [...] Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises.
Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. „Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu.
„Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose - kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“, - komentavo L. „Tai vilkas avelės kailyje. [...] Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus.
Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?
Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. „Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, kuris buvo neteisėtai arba nepagrįstai pasisavintas iš mūsų?“ - teigė V. Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs.
„Ne bet kuris pilietis dalyvauja kyšininkavimo schemose, dalyvauja prekyboje žmonėmis, išnaudoja žmones vergovei, organizuoja prostitucijos verslą. Mes kalbame apie pačias sudėtingiausias, pavojingiausias veikas, kurios susijusios su dviem dalykais. Pirma, susiję su korupcija, ir antra - susiję su organizuotu nusikalstamumu. Tai žmonės, darantys labai didelį verslą iš korupcijos, iš organizuoto nusikalstamumo, turintys didžiulę įtaką ir politinei sistemai, siekiantys į ją įsiskverbti, kurie daro didžiulę įtaką ir teisinei sistemai“, - komentavo V.
„Pats klausimas apie griežtumą, kai mes kalbame apie turtą, kurio žmogus negali pagrįsti, atrodo keistai. Jeigu iš bet kurio Lietuvos piliečio yra pavagiamas turtas, pavyzdžiui, automobilis, apvagiami namai, ir pas kitą pilietį atrandamas šis turtas, tai, matyt, nekils klausimas, kad tą turtą reikia grąžinti?
Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo. „Aš manau, kad teisė, kuri suteikta prokurorui [...], garantuoja, kad tyrimai nebus atliekami nepagrįstai, nes įstatymas numato pagrindus, kada gali būti pradėtas turto tyrimas.
Bakas, reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės.
„Organizuotas nusikalstamumas yra susijęs su korupcija, Gaujos nėra tokios, kokias mes dažniausiai įsivaizduojame, - apsiginklavę asmenys, vairuojantys juodus BMW. Kalbu apie „baltųjų apykaklių“ gaujas. Iš konteksto ištraukus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, galėtumėme pasakyti, kad „pradėsime turgaus prekeivius gaudyti“. Bet nieko panašaus. Jeigu prisiminsite vienos partijos juodosios buhalterijos bylą, turbūt sutiksite, kad, panaudojant buhalterinės apskaitos procedūras, yra plaunami pinigai, jie gali būti legalizuojami, jais gali būti finansuojamos partijos, politikai. Tuos straipsnius įtraukėme į įstatymą būtent tiems atvejams, kai buhalterinės apskaitos pažeidimai, įvairios machinacijos yra tiesiogiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dažnai tampa korupcijos, organizuoto nusikalstamumo priemone“, - pabrėžė V.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas. „Abejonių dėl turto pagrįstumo gali kilti, jei padarei nusikaltimą, jei buvai nuteistas, jei įtariamas, jei buvai išteisintas.
Pavyzdžiui, buvo tokia byla: kelių policininkas pareikalavo kyšio iš vairuotojo, jis duoda kyšį, vėliau pats vairuotojas apie tai praneša, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet liudijama vienas prieš vieną. Jei surandi tą kyšį, žmogus sako: „čia mano pinigai“. Naujas įstatymas leistų prisiminti tokias bylas. Žmogaus kaltės neįrodai, bet gali pradėti tikrinti jo turtą.
Tarkime, policijos patrulis gauna 700 eurų, jo žmona nedirba, vienas važinėja su nauju „Mercedes“, o žmona vairuoja naują BMW, abu gyvena name, paskolų nepasiėmę. Gali kilti įtarimų. Marijampolėje taip yra buvę. Tokiu atveju galima pradėti turto tyrimą. Tiesa, D.
Prezidentas G. „Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Kaip pranešė prezidentūra, G. „Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, - prezidentūros pranešime cituojamas G.
„Mano tėvai santuokos metu įsigijo butą, kuris buvo registruotas tėčio vardu. Mirus mamai ir pablogėjus tėčio sveikatai nusprendėme butą parduoti. Pradėjus tvarkyti buto pardavimo dokumentus paaiškėjo, jog pusė buto priklausė mamai, po kurios mirties į notarų biurą nesikreipėme, nes galvojome, jog ji turto neturi. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Turintis teisę paveldėti asmuo gali savo paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos.
Šioje aprašytoje situacijoje yra labai svarbu kiek laiko praėjo po motinos mirties. Jeigu trijų mėnesių terminas yra praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, galima kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleisti terminą palikimui priimti. R. Įpėdinis, kuris kreipiasi į teismą turi įrodyti, jog dėl tam tikrų aplinkybių, kurios nepriklausė nuo įpedinio valios, jis tinkamai negalėjo įgyvendinti savo teisių.
Tais atvejais, kai po asmens mirties yra praėję nemažai laiko, o palikimas nėra priimtas, galima kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įrodinėti, jog asmuo per trijų mėnesių laikotarpį priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Pabrėžiama, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įstatyme yra numatyta galimybė apsaugoti įpėdinio turtinius interesus, tai yra palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenamą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (tai gali būti: mokesčių ar draudimo įmokų mokėjimas ir pan.).
Ar įpėdis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsti tik teismas, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą. Teismas atsižvelgia į konkretaus įpėdimo elgesį ir veiksmus po palikimo atsiradimo, taip pat į paveldimo turto pobūdį.
tags: #kam #atitenka #neiteisintas #turtas