Valstybės biudžeto pajamos kitais metais augs iki 17,3 mlrd. eurų, išlaidos - 23,5 mlrd. eurų (neįskaitant Europos Sąjungos lėšų). Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs iki 45,1 proc. nuo BVP, grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd.).
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, naujas išmokų indeksavimo mechanizmas didintų biudžeto deficitą. LLRI skaičiavimais, dėl planuojamų pokyčių biudžeto deficitas kitąmet bus 98,6 mln. eurų didesnis.
Neapmokestinamojo Pajamų Dydžio (NPD) Įšaldymas
2026-aisiais antrus metus iš eilės biudžete NPD didinimas nesuplanuotas - įšaldytas 2024-ųjų lygyje šis dydis ir toliau sieks 747 eurus ir bus taikomas minimalią mėnesinę algą (MMA) - 1153 eurų „ant popieriaus“ - uždirbantiems gyventojams. Jei asmuo per mėnesį uždirba didesnį nei vienos minimalios algos dydį, NPD taikymas skaičiuojamas pagal nustatytą formulę.
LLRI teigimu, NPD įšaldymas reiškia, kad MMA gaunančių asmenų efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas kitąmet smarkiai didės - nuo 3,8 proc. 2024 m. iki 8 proc. 2026 m.
Ekspertų teigimu, sparčiau didinamos socialinės išmokos ir didėjanti mokestinė našta mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms gali dar labiau sumažinti paskatas likti darbo rinkoje ar į ją sugrįžti, be to, tai didina biudžeto išlaidas valstybės paramai. „Todėl, siekiant tvarios ir visapusiškos žmonių gerovės, derėtų atsisakyti spartesnio išmokų didinimo ir atsilaisvinusias lėšas nukreipti į neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą“, - išvadoje biudžetui teigia LLRI.
Anot jos, per pusę sumažinus bedarbių skaičių, valstybės biudžetas pasipildytų 396,2 mln. eurų. Kitąmet biudžete iš viso numatyta skirti 948,6 mln. eurų gyventojų pajamų didinimui ir socialinėms reikmėms - 438,4 mln. eurų gyventojų pajamų, 388,4 mln. eurų - pensijų didinimui.
Socialinių Išmokų Augimas
LLRI vertinimu, šiemet socialinės išmokos augo rekordiniu tempu, 26 proc., o tai biudžetui kainavo apie 0,5 mlrd. eurų. Tarp tokių išmokų - vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir besilaukiančiosioms, vienkartinės išmokos įsikurti, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko laikinosios priežiūros parama ir kitos.
Išmokų didinimą lėmė indeksavimo mechanizmas, kuris susieja išmokų dydžius su minimalių vartojimo poreikių (MVP) krepšelio kainos pokyčiais - indeksuojant šių metų išmokas, naudotas 2023 m. MVP krepšelio kainos didėjimas. Šio krepšelio kaina išaugo dėl dar 2022 m. laikotarpiu prasidėjusio infliacijos šuolio, dėl to 2023 m. šio krepšelio kaina padidėjo itin smarkiai ir šiemet lėmė tokį spartų išmokų augimą.
„Šis didinimas atkūrė socialinių išmokų perkamąją galią. Infliacijai nuslopus ir 2024 m. MVP krepšelio kainai reikšmingai nesikeitus, indeksavimo mechanizmas reikštų saikingą išmokų augimą 2026 m., užtikrinantį jų perkamąją galią“, - išvadoje teigia LLRI.
Tačiau kritikuojamas Vyriausybės siūlymas keisti išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarką ir į naują formulę įtraukti ne tik kainų, bet ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) pokyčius, taip išmokas indeksuojant sparčiau negu priklauso pagal kainų augimą.
„Indeksavimo mechanizmo korekcijos paverčia išmokų pokyčius ne automatiniu, o diskreciniu sprendimu ir taip paneigia indeksavimo paskirtį - užtikrinti prognozuojamą, depolitizuotą ir ekonominiais rodikliais grįstą išmokų didinimą“, - nurodo analitikai.
Valstybės Turto Pardavimo Potencialas
Tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakę, kad kitais metais didinti NPD nėra galimybių, nes biudžetas yra įtemptas, didėja gynybos finansavimo poreikiai.
Tarp LLRI rekomendacijų kitų metų biudžeto projektui - siūlymas panaudoti valstybės turto pardavimo potencialą, pradedant nuo įsiterpusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, kas galėtų atnešti apie 1,5 mlrd. eurų pajamų. Taip pat siūloma savivaldybėse atsisakyti komercinės veiklos, kurią gali vykdyti privatus sektorius, ir įvertinti galimybes privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių akcijų, valstybei išlaikant kontrolinį akcijų paketą.
Atsižvelgiant į tai, galima apibendrinti, kad valstybės įmonių turto nuosavybės klausimas yra svarbus biudžeto tvarumo kontekste, o LLRI siūlymai dėl turto pardavimo ir privatizavimo galėtų padėti padidinti valstybės pajamas.
| Rodiklis | 2026 m. Prognozė |
|---|---|
| Biudžeto pajamos | 17,3 mlrd. eurų |
| Biudžeto išlaidos | 23,5 mlrd. eurų |
| Biudžeto deficitas | 2,7% nuo BVP |
| Valdžios sektoriaus skola | 45,1% nuo BVP |
Lietuva bando padidinti pajamas iš valstybės turto
tags: #kam #priklauso #valstybiniu #imoniu #turtas