Kamikadzės ant renovuojamų namų stogų: ką daryti ir kaip išvengti problemų?

Visame pasaulyje apželdinti pastatų stogai sparčiai populiarėja. Ir nors mūsų šalyje šį sprendimą gyventojai tebesutinka įtariai, praktika rodo, kad apželdinti galima ne tik biurus ar komercines patalpas, tačiau ir daugiabučių namų stogus. Ar šį sprendimą gali pasirinkti gyventojai, nusprendę modernizuoti savo senos statybos daugiabutį namą? Kokia to nauda?

Jokia ne naujiena, kad besiplečiant miestams vis mažiau vietos lieka žaliesiems plotams. Tokiu būdu kenčia visi - gamta, gyvūnijos pasaulis ir net mes, žmonės. Nykstant žaliesiems miestų plotams keičiasi vietinis mikroklimatas, mat oras darosi užterštas, o temperatūra didėja.

Žaliųjų stogų tipai

Pagal stogo specifiką išskiriami du žaliųjų stogų tipai - intensyvus ir ekstensyvus. Pastarasis - gerokai paprastesnis, nereikalaujantis nuolatinės priežiūros. Svarbu ir tai, kad šis apželdinimo būdas - pigesnis.

KBMA specialistai pastebi, kad žalieji stogai naudą teikia ne tik gamtai, tačiau ir patiems gyventojams. Svarbu ir tai, kad gyventojams nusprendus įsirengti saulės elektrinės modulius, jie ant žaliojo stogo veiks žymai efektyviau. Specialistai teigia, kad vėsesnė tokio stogo temperatūra padeda padidinti modulių darbo intensyvumą.

Apželdinimas prailgina ir paties stogo sistemos eksploatavimo laiką, mat apsaugo hidroizoliaciją nuo tiesioginio aplinkos poveikio.

Žalias stogas renovuojant daugiabutį

Nors dažniausiai apželdinti pastato stogą pasirenka naujos statybos objektų savininkai, įmanoma žaliąjį plotą ant stogų sukurti ir modernizuojant daugiabučius. Vis tik gyventojai turi žinoti, kad paramos tam Vyriausybė nesuteikia. Tokio stogo įrengimas yra brangesnis nei tradicinis, taip pat visas darbų procesas - žymai ilgesnis.

Nutarus želdinti stogą reikia įvertinti ir tai, kad norint sodinti didesnius augalus neišeis apsieiti be sudėtingų stogo konstrukcijų, todėl visa projekto sąmata išaugs.

Stogo problemos ir sprendimai renovuojant daugiabutį

Klausimas: Daugiabučio namo vieno galo butai pelija ir drėksta sienos, stogo danga buvo pakeista prieš 5 metus. Prapjovus seną stogo dangą aukštesnėje vietoje yra daug drėgmės ir yra pakeltos kelios pūslės. Kaip tokiu atveju išdžiovinti stogą? Kad pašalinti problemą ar būtina nuimti visą stogo dangą ir šiltinimą, ir apšiltinti naujai? Ar yra dar kokių sprendimų būdų?

Reiktų atidžiai įvertinti viso daugiabučio namo stogo dangos būklę, pūslių ir kitose defektinėse vietose dangą pašalinti, išdžiovinti pagrindą ir uždengti naują sluoksnį ant pažeistų vietų. Smulkius pažeidimus, nesandarias siūles galima suremontuoti bituminėmis mastikomis IKOpro Repair Compound arba IKOpro Stickall.

Visuose, platesniuose nei 10 m, stoguose privalo būti įrengiami ventiliacijos kaminėliai, ~60-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas kaminėlis. Taip pat reiktų įvertinti ir daugiabučio namo sienų siūlių būklę ir esant reikalui užsandarinti. Siūles galima sandarinti naudojant hermetiką SOLOCON PU35 arba hermetiką A1.

Sutapdintų stogų renovacijos tipai

Sutapdintų (plokščių) stambiaplokščių stogų renovacijos metu, jei stogas yra šiltinamas, atsižvelgiant į situaciją, gali būti klojamas papildomas, vidutiniškai 15 cm storio termoizoliacijos sluoksnis, leidžiantis pasiekti šiuo metu statybos normų reikalaujamą stogo konstrukcijų varžą. Jei pasirenkama stogo konstrukcijų renovacija be papildomo šiltinimo, tuomet reikia atkreipti dėmesį į naudojamų medžiagų bei jų sistemų paskirtį - jos turi būti skirtos būtent tokių stogų renovacijai.

Dažniausia problema, kylanti renovuojant senus stambiaplokščius daugiabučius, - senoji ruberoidinė jų stogų danga būna per daug prisigėrusi drėgmės, tad klojant naują stogo dangą tenka sukurti specialius, drėgmę iš stogo pašalinti leidžiančius sprendimus. Įvairūs stogo renovacijos sistemų gamintojai siūlo įvairių šios problemos sprendimo būdų, tačiau paprastai laikomasi trijų pagrindinių principų.

Pirmojo tipo stogų danga iš karto nevisiškai prilydoma prie pagrindo ir suformuojamas išlyginamasis sluoksnis taip, kad susidarantis garo slėgis yra išlyginamas drėgmės perteklių pašalinant per specialiai įrengtus kaminėlius. Antrasis būdas - prieš dedant stogo dangą, įrengiamas specialus perforuotas atskiriamasis sluoksnis, neleidžiantis dangai visiškai prisiklijuoti prie pagrindo, ir sudaromos sąlygos drėgmės pertekliui pasišalinti per įrengtus kaminėlius.

Viena dažniausiai daromų klaidų renovuojant stogus - noras taupyti renkantis reikalingus priedus - ventiliacijos kaminėlius, įlajas ar sandariklius. Net jei visa stogo sistema įrengta tinkamai, tačiau panaudoti prastos kokybės priedai, po kelerių metų užsakovai paprastai patiria nemažai problemų, susijusių su stogo sandarumu. Nekokybiško plastiko priedai po kelerių metų dėl saulės ir aplinkos poveikio tampa trapūs, praranda atsparumą, reikalingas ypatybes, tampa nesandarūs.

• Specialūs ventiliacijos kaminėliai leidžia iš vidaus patalpų kylančiai drėgmei pasišalinti nepakenkiant stogo konstrukcijai, neleidžia susiformuoti oro pūslėms ir išsisluoksniuoti hidroizoliacijai bei išleidžia ant apatinio hidroizoliacijos paviršiaus susidarantį kondensatą. Tokių kaminėlių veikimo principas pagrįstas slėgių skirtumu, susidarančiu judant oro srautams, tačiau dėl specialios kaminėlių gaubto konstrukcijos, sukuriančios papildomą trauką pučiant vėjui, dar padidinamas jų našumas. Dėl šių kaminėlių šilumos izoliacija stogo konstrukcijose išlieka sausa, taip pat pagerinama patalpų oro kokybė bei sumažinamos išlaidos šildymui.
• Dėl intensyvaus aplinkos poveikio ant stogo iškelti komunikaciniai elementai - reklaminiai skydai, ventiliacijos angos, antenos, vėliavų stovai ar pan. - nuolatos juda, todėl dangos ir šių objektų sąlyčio vietoje danga gali tapti nehermetiška. Tam labai svarbu pasirinkti tinkamus sandariklius.
• Vidiniam vandens surinkimui rekomenduojamos įlajos „AM-Teho“ ir „CM“, pagamintos iš atsparių korozijai, smūgiams ir atmosferos poveikiams medžiagų. „AM-Teho“ įlajos(vamzdžių skersmuo 50; 75; 110 ir 160 mm) skirtos naudoti stoguose su bitumine danga, PVC ir EPDM membranomis. Šiose įlajose įrengti beorio srauto filtrai skirti staiga susikaupusiam dideliam kiekiui vandens nuvesti, o papildomai komplektuojamas elektrinis šildymo kabelis garantuoja patikimą vandens nuvedimą nuo stogo atšilimo ir užšalimo periodais pavasarį ir rudenį.

Praktiškai visi ruberoidu dengti pramoninių pastatų ar daugiabučių namų stogai, jei jie dar nebuvo renovuoti naujos kartos dangomis, yra apverktinos būklės; didelę dalį tų stogų, kurie prieš 5 - 10 metų buvo renovuoti, naudojant pigias prastos kokybės dangas, jau vėl reikia tvarkyti. Sutapdintų stogų renovacijai paprastai yra naudojamos prilydomosios bituminės dangos. Deja dažnai rezultatais tenka nusivilti - sutvarkius stogą, problemos iškyla daug anksčiau, negu buvo tikėtąsi.

• Problemos, su kuriomis dažniausiai susiduriama, renovuojant senus ruberoidu dengtus stogus:
• Dėl didelių darbo sąnaudų, pašalinanat seną ruberoido dangą, ši dažniausiai yra paliekama - nauja danga yra prilydoma ant senos. Dažniausiai sena ruberoido danga (kurios sluoksnių bendras storis kartais siekia 7 - 10 cm ir daugiau, jei stogas buvo keletą kartų renovuotas) ir po ja esantys stogo konstrukcijos sluoksniai būna smarkiai įmirkę. Prilydant naują stogo dangos sluoksnį, ši drėgmė yra “uždaroma” po juo. Vasarą, kai saulė smarkiai įkaitina stogą, po danga susidaro didelis vandens garų slėgis, kuris dažnai lemia pūslių atsiradimą naujoje dangoje. Šios pūslės yra ne tik estetinė problema - tai žymiai greičiau pažeidžiamos stogo vietos (ypač jei yra naudojamos pigios prastos kokybės medžiagos).
• Tam, kad sumažinti vandens garų slėgį po danga, yra įrengiami ventiliaciniai kaminėliai. Tačiau dažnai dėl neteisingo jų įrengimo ar kitų priežasčių jie pridaro daugiau žalos nei duoda naudos:
• Kaminėliai yra įrengiami, įleidžiant juos iki šilumos izoliacijos sluoksnio. Taigi pirmiausia jie ir vėdina įmirkusį dujų silikato ar keramzito sluoksnį, bet yra mažai veiksmingi, pašalinant viršutiniuose ruberoido sluoksniuose susikaupusią drėgmę.
• Galima įrengti specialius kaminėlius, kurie vėdintų ir viršutinius senos dangos sluoksnius, bet tada reikia naudoti specialias ventiliuojamas dangas (dažniausiai dvisluoksnes, kurių apatinis sluoksnis prilydomas ~50 % paviršiaus ploto, paliekant garo išskirstymo kanalus). Tačiau šios dangos yra retai naudojamos dėl santykinai aukštos jų kainos, be to, jos taip pat turi tam tikrų trūkumų:
• a)Prilydomosioms dangoms ypatingai svarbus pakankamas jų sukibimas su stogo paviršiumi (sena danga). Seno ruberoido tarpsluoksniai dažnai būna “atšokę” dėl drėgmės poveikio ar įrengimo klaidų. Minėtoj sistemoj apatinis (laikantis) sluoksnis prilydomas tik 50 % viso ploto, dalis kurio gali pakliūti ant tokio “atšokusio” pagrindo - iškyla pavojus, kad nauja stogo danga gali būti atplėšta, veikiant didesnei vėjo apkrovai.
• b)Specialiais tyrimais buvo nustatyta, kad ir teisingai įrengti kaminėliai ilgainiui duoda atvirkščią efektą - pro juos išorės drėgmė patenka po stogo danga.
• c) Taip pat nereikia pamiršti, kad apie 90 % įrengimo klaidų pasitaiko būtent įvairiausių stogo detalių (parapetų, kaminėlių, stoglangių, įlajų ir t. t.) vietose. Kuo mažiau “detalaus” darbo - tuo mažesnė “statybinio broko” galimybė!
• Atskirai verta paminėti stogus, kur, renovuojant seną dangą, įrengiamas papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis:
• Tokius stogus prilydomaja danga būtina dengti dviem sluoksniais (išskyrus kelias specialias dangas). Dažnai tam, kad sumažinti medžiagų savikainą (ir konkursinio pasiūlymo kainą) rangovai naudoja pigias abejotinos kokybės medžiagas (ypač dažnai - apatiniam sluoksniui), kurių tarnavimo laikotarpis neviršija 10 - 15 metų.

“Nei viena sistema apskritai nėra geresnė už savo silpniausią vietą”!!! Šimtus tūkstančių litų į renovaciją investavę gyventojai negali būti tikri, kad po dešimtmečio vėl neteks ieškoti pinigų namo remontui.

Renovacijos klaidos ir rekomendacijos

Debreceno gatvės 31 namas renovuotas buvo beveik prieš trylika metų. Tačiau per daugiau nei dešimtmetį iškilo rūpesčių. Anot namo bendrijos „Lelija“ pirmininko Rimanto Miciaus, daugiausia problemų kyla dėl langų. „Renovuojant namą, dalis gyventojų pasikeitė ir langus. Tačiau jie nėra tobuli. Tais laikais niekas negamino gerų langų. Prieš keletą metų jau teko perdažyti ir namo fasadą. Šie darbai atsiėjo apie 48 tūkst. litų. „Garantija buvo suteikta penkeriems metams, tai tiek ir atlaikė. Vėliau sienos apsinešė. Namas yra prie gatvės, daug dulkių. Šalia augantys medžiai taip pat prisidėjo. Negražiai atrodė sienos.

Bėdų kilo ir prieš beveik septynerius metus dalinai renovuotame Debreceno gatvės 10 name. Jame modernizuota šildymo sistema, vamzdynai, suremontuotas stogas. „Stoge atsirado skylė, pro ją pradėjo varvėti. Matyt, statybininkai kelias plytas nusuko. Rengėme konkursą, išsirinkome rangovus, kas galėjo pagalvoti, kad jie aplaidžiai dirbs. Prie kiekvieno statybininko nepastovėsi ir nepažiūrėsi, ką jis daro.

Kitų namų gyventojai skundžiasi ir po renovacijos pradėjusiomis pelyti sienomis. Nesutarimų priežastis - atsiskaitymas už darbus. Rangovai kreipėsi į teismą dėl bendrijų nesumokėtų pinigų. Tačiau pasipiktinusių gyventojų pasitaiko. „Vis dėlto daugiausia nusiskundimų gauname renovacijos metu. Piktinamasi ir dėl atliekamų darbų kultūros: šiukšlių, dulkių, triukšmo.

Skundų dėl renovacijos darbų kokybės sulaukia ir Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. „Šiemet renovacijos darbams skirsime daugiau dėmesio.

Su problemomis susidūrę vienų seniausiai renovuotų namų pirmininkai pabrėžė, kad gyventojai dėl atliktų darbų ir investicijų nesigaili. „Reikia suprasti, kad nieko nėra amžino. Gyventojai jau yra išsimokėję už renovaciją. „Šilumos sutaupoma akivaizdžiai. Vieniems gyventojams renovacija atsipirko daugiau, kitiems - mažiau.

Vidutiniškai būsto kvadratinio metro ploto apšildymas Debreceno gatvės 31 name kainuoja apie 2,45 lito. Iš viso praėjusio šildymo sezono metu R.Micius, kuris gyvena 48 kv. Debreceno gatvės 10 name būsto kvadratinio metro ploto apšildymas vidutiniškai kainuoja apie 1,80 lito. „Šildymo sistemos renovacija gerai tuo, kad kiekvienas butas gali pasireguliuoti, kaip šiltai nori gyventi, pataupyti.

Pasak I.Šostakienės, renovacija gyventojams šilumą padės taupyti visą likusį pastato gyvavimo laiką. Kompleksiškai atnaujinus namą sutaupoma apie 50 proc. šilumos.

Vieno seniausiai visiškai renovuoto namo bendrijos pirmininkas R.Micius neslepia, kad pastato modernizacija gyventojams atsiėjo apie 500 tūkst. litų. Iš valstybės gauta paramos ir lengvatų per 260 tūkst. „Tuo metu valstybės parama renovacijai siekė 30 proc. darbų kainos, bet ne daugiau nei 50 litų kvadratiniam metrui. Langus dėjomės be jokios paramos. Taip pat mums nereikėjo mokėti ir pridėtinės vertės mokesčio.

V.Tuska tvirtino, kad vykdant renovaciją Debreceno gatvės 10 name valstybės parama siekė 50 proc. Atnaujinti visą šildymo sistemą gyventojams kainavo 25 tūkst. „Namą renovavome geru laiku. Tada valstybės teikiama parama darbams buvo didesnė. Prieš dešimtmetį pigesni buvo ir patys renovacijos darbai. Dabar, anot specialistų, šie darbai yra du kartus brangesni ir vieno kv.

Aktyviai domimės renovacija. Esame lankęsi ne viename uostamiesčio bendrijų atnaujintame daugiabučiame name. Vieni jų - pavyzdiniai. Problemų beveik nėra. Tačiau yra tokių namų, kurie gali būti pavyzdžiai, kaip negalima vykdyti renovacijos. Nors investicijos didelės, juose daug trūkumų. Šiltinant sienas neuždėta vėjo ir drėgmės izoliacija. Dėl to šiltinimo medžiaga drėksta. Pasitaiko atvejų, kai ji netinkamai pritvirtinta nukrinta. Vėjai pučia kiaurai, nors darbai atlikti. Buvo ir tokių atvejų, kad namas užsandarintas per daug, tad viduje pelija sienos. Tokios situacijos susidaro, nes renovacijos organizatoriams trūksta kompetencijos. Nežinodami technologijų, leido rangovams juos apgauti.

Renovacija didelis, brangus projektas ir jį organizuoti turi žmonės, kurie nusimano apie statybas, naujas technologijas, moka ir žino, kaip kontroliuoti ne tik rangovus, bet ir techninius prižiūrėtojus. Darbus atliekančios įmonės yra pelno siekiančios organizacijos, kurios, turėdamos galimybę, pasistengs sutaupyti - naudoti pigesnes medžiagas ar dėti jų mažiau. Be to, nereikėtų rinktis ir pačios mažiausios darbų kainos. Visiems žinoma - tai nėra geriausias variantas. Atrodo, kad sutaupysi, bet sutaupyti šilumos nepavyks tiek, kiek visi tikėjosi.

Svarbu išsirinkti patikimas kompanijas, kurios vykdys ir prižiūrės darbus, žinoma, ir patiems juos kontroliuoti. Renovacija - reikalingas dalykas. Per laiką ji atsiperka. Ar pavyks išvengti problemų ateityje, priklauso nuo viso komplekso darbų. Turi būti profesionaliai parengtas projektas, išrinkti geri rangovai, patikimi prižiūrėtojai. Darbus turi organizuoti profesionalai. Nereikėtų pasitikėti ypač maža darbų kaina. Svarbu paruošti konkurso sąlygas taip, kad įmonės, siūlančios mažiausią kainą, neįkištų nosies. Rinktis derėtų sertifikuotas, patikrintas medžiagas.

Lentelė: Šildymo kainos renovuotuose namuose

Čiurlių apsauga renovuojant pastatus

Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis).

Lietuvoje apie 97 proc. čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila.

Iniciatyvos čiurlių apsaugai

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Utenos rajono savivaldybe ėmėsi iniciatyvos Utenos miesto rajonuose, kuriuose yra renovuotų ar renovuojamų pastatų, įrengti lizdavietes juodiesiems čiurliams. Kadangi ant jau renovuotų pastatų apšiltintų sienų inkilus pritvirtinti sunku, buvo pasirinktas būdas iškelti juos ant pastatų stogų.

Ant trijų miesto mokyklų - Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir jos „Žiburio“ skyriaus, Dauniškio gimnazijos bei vieno administracinio pastato mieste buvo iškelta 15 inkilų, turinčių po dvi lizdavietes. Lizdavietės suprojektuotos specialiai juodiesiems čiurliams, remiantis užsienio šalių patirtimi - landa pailga, siaura, kad inkilai būtų mažiau patrauklūs kitiems, su čiurliais konkuruojantiems paukščiams, pvz.

Ornitologai teigia, kad efektyviausia, paprasčiausia ir palankiausia paukščiams būtų išsaugoti esamas lizdavietes arba inkilus įrengti pastato renovacijos metu.

Tikimasi, kad gražus Utenos miesto pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes rūpintis čiurlių bei kitų paukščių apsauga, o Aplinkos ministeriją - sudaryti teisines prielaidas renovuojamuose namuose išsaugoti esamas ar įrengti naujas lizdavietes paukščiams.

Štai keletas įdomių faktų apie šiuos paukščius:

• Per parą čiurlys sugauna net iki 20 000 smulkių vabzdžių.
• Šie paukščiai gali gyventi iki 10-20 metų, poroje laikosi su tuo pačiu partneriu visa gyvenimą.
• Abu poros nariai pamainomis šildo 2-3 kiaušinius ir po maždaug 18 dienų išsirita jaunikliai - akli ir be plunksnų.
• Tėvai maitina jauniklius atnešdami maisto - ore čiurliai gaudo vabzdžius ir iš jų žiotyse suformuoja kamuoliuką, kuriame būna 300-500 vabzdžių.
• Mosuoti sparnais gali iki 8 kartų per sekundę.
• Tiesaus skrydžio metu pasiekia net 110 km/val. greitį, pakilti gali į 3 km aukštį.
• Per dieną čiurlys gali nuskristi apie 1000 km, per gyvenimą - virš 6 mln. km.
• Čiurliai žiemoja Afrikoje, piečiau pusiaujo.

tags: #kamikadzes #ant #renovuojamu #namu #stogu