Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės nuostatos, susijusios su šiuo procesu.
Bendrosios Nuostatos
Pagal įstatymą, nuosavybės teisės atkuriamos į savininko turėtą žemę, tačiau bendras plotas negali viršyti 150 ha, įskaitant miškus ir vandens telkinius.
Įstatymų Pakeitimai
Šis procesas yra reguliuojamas įvairiais įstatymais ir jų pakeitimais, įskaitant:
- 1999 m. gegužės 13 d. įstatymą Nr.
- 2002 m. balandžio 2 d. įstatymą Nr.
- 2013 m. birželio 27 d. įstatymą Nr.
- 2023 m. birželio 29 d. įstatymą Nr.
- 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymą Nr. XIV-2337.
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Būdai
Nuosavybės teisės į žemę, turėtą iki 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos keliais būdais:
- Grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę: Žemė grąžinama turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemę prie esamų statinių: Piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, perduodamas jų naudojamas žemės sklypas prie šių statinių. Plotas negali būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose.
- Perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą: Piliečiui perduodamas vienas naujas Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtas arba neįrengtas žemės sklypas.
Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo.
Piliečiui atsisakius jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto (pasirinktinai) žemės sklypo individualiai statybai, jo pageidavimu kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vertės pinigų suma pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
Naujų Žemės Sklypų Dydžiai
Piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste tvirtina Vyriausybė miesto, rajono savivaldybės siūlymu. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis - 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą).
Maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip:
- 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone
- 0,3 ha kituose miestuose.
Jeigu piliečio turėtas žemės sklypas buvo ne mažiau kaip 0,04 ha didesnis už dabar jo naudojamą žemės sklypą, jam pagal galimybę papildomai perduodamas neatlygintinai nuosavybėn naujas ne mažesnis kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai bei kitai paskirčiai.
Specialiosios Teritorijos
Miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), nauji žemės sklypai individualiai statybai ir kitai paskirčiai nuosavybėn neperduodami (išskyrus atvejus, kai šioje teritorijoje pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus piliečiui nuosavybės teise turėtoje žemėje numatoma individuali statyba); neatlygintinai nuosavybėn perduodami naudojami žemės sklypai tik tiems asmenims, kuriems šiose miestų teritorijų dalyse nuosavybės teise priklauso gyvenamieji namai arba kiti pastatai.
Nuosavybės teisės į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos ir Birštono miestų savivaldybių teritorijose esančią žemę, šių miestų savivaldybių teritorijoms priskirtą po 1995 m. birželio 1 d., atkuriamos ją grąžinant natūra, o jei ši žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, už ją valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.
tags: #kaop #atsikurti #nuosavybes #teises