Įprasta, kad mūsų gyvenamąjį plotą dalija įvairios pertvaros - sienos, širmos ir pan. Vargu ar kas įsivaizduoja savo gyvenamąjį būstą kaip erdvią, vientisą salę. Vidines pertvaras galima įrengti ir statant namą, ir darant buto rekonstrukciją. Pasitelkę fantaziją, keisdami pertvarų išsidėstymą, būstą galime paversti ne tik jaukiais namais, bet ir suteikti jam individualumo bei originalumo. Tačiau prieš atiduodant projektą statybininkams vertėtų jį suderinti su architektu, kad būtų išvengta apmaudžių klaidų.
Dažnai žmonės nejaučia patalpų erdvės ir vienai ar kitai patalpai palieka per mažai ploto. Vidines pertvaras galima montuoti iš įvairių medžiagų, tačiau individualių namų statyboje labiausiai paplitusios mūrinės, stiklinės ir karkasinės pertvaros.
Pertvarų Tipai
Mūrinės pertvaros ne tik tvirtos, bet ir atsparios gaisrui bei drėgmei, jos pasižymi gera garso izoliacija. Pagrindiniai šių pertvarų trūkumai - jos sunkios ir tinka ne visoms perdangoms, joms įrengti reikia daugiau rankų darbo.
Stiklinės pertvaros yra išraiškingi interjero elementai, padedantys išsaugoti erdvę, suteikiantys galimybę laisvai ją formuoti. Šiuolaikinės stiklo gamybos technologijos leidžia įstiklinti ištisas sienas. Norint vizualiai atskirti patalpas vieną nuo kitos naudojamas tonuotas stiklas. Pastaruoju metu vis paklausesnės stiklo pertvaros.
Karkasinės pertvaros - surenkamosios pertvaros su mediniu arba metaliniu karkasu, padengtu gipso plokštėmis arba tinku. Gipskartonio plokštėmis dengtos karkasinės pertvaros greitai įrengiamos, tačiau nėra tokios tvirtos kaip mūrinės.
Vis dažniau tenka projektuoti namus su gipso blokelių pertvaromis. Šios pertvaros, skirtingai nuo karkasinių pertvarų, yra pilnavidurės, taip pat nereikia mūryti ir tinkuoti. Blokeliai paprasčiausiai klijuojami.
Gyvenamąjį būstą žmonės ne tik labai saugo, bet ir nori paversti ypatingu, nestandartiniu. Jie ieško naujų planavimo idėjų ir laužo nusistovėjusias normas. Ypač dažnai atsisakoma tradicinės virtuvę nuo svetainės skiriančios pertvaros. Toks sprendimas, mano manymu, tinka tik visiškai neruošiantiems maisto žmonėms. Norint praplėsti vonios kambario erdvę, atsisakoma vidinės pertvaros tarp vonios ir tualeto.
Tradicinėje japonų architektūroje naudojamos slenkančios vidinės pertvaros „fusuma”, leidžiančios lengvai sujungti ir išardyti įvairias namo dalis. Panašūs sprendimai atsiranda ir Vakarų architektūroje. Kai kuriuose užsienio dizainerių projektuose beveik atsisakoma stacionarių pertvarų. Grindyse ar lubose įtaisyti bėgeliai leidžia dieną butą paversti svetaine, valgomuoju ar darbui skirta zona.
Slankiojančių pertvarų idėja rado savo vietą ir Lietuvoje, tačiau kol kas tai dažniau biuruose ar sporto klubuose pritaikomas sprendimas. Šios pertvaros patrauklios mobilumu, tačiau neturi geros garso izoliacijos bei sandarumo. Tiesa, yra specialios akustinės slankiojančios pertvaros, kurios užtikrina ir garso izoliaciją.
Grįžimas prie standartizuotų butų nėra blogas. Standartizuotų butų praktika vyrauja ir Vakarų Europoje. Pagaliau užsibrėžiame ir vertiname akustinės kokybės kriterijus: triukšmo lygį, aidėjimo trukmės laiką, kalbos raiškumo indeksą. Kažkada diskutuodami su kolegomis priėjome prie išvados, kad šios sferos aktualumas ir reikalingumas išryškės tuomet, kai visuomenės ekonominė ir kultūrinė branda pasieks reikiamą lygį.
Akustinės Erdvės Charakteristikos
Individualumas ir savitas charakteris - tai, kas visuomet mane žavėjo labiausiai, pradedant nuo šalies, tęsiant miestais, urbanistinėmis erdvėmis, pastatais, patalpomis ir galiausiai prieinant prie žmogaus kaip individo. Erdvė, kaip ir asmenybė, patraukia tuomet, kai turi savitą, specifinį charakterį. Būdami, pavyzdžiui, kino salėje ar bažnyčioje, intuityviai suvokiame skirtingą šių erdvių akustinį identitetą, todėl kyla klausimas, kodėl pastarąjį dešimtmetį mes taip siekėme akustinio universalumo erdvėse?
Akustinis charakteris suteikia erdvei atspalvių, pastaruoju metu imta suvokti, kad universaliose erdvėse iš principo gali vykti viskas, bet niekas iki galo neatsiskleis. Siekdami išryškinti akustinių patalpos savybių kontrastingumą, pabandysime suskirstyti erdves į tris tipus, apibrėžti pagrindinius bruožus, kurie formuoja patalpų akustinį identitetą, trumpai nusakyti pagrindinius akustinius parametrus ir tai, kaip jie veikia architektūrinius sprendinius bei apdailą. Dėl aiškesnio suvokimo pateikiame apibendrintą, kontrastingą ir koncentruotą erdvių pagal akustines charakteristikas skirstymą.
1. Akustiškai užslopintos erdvės
Tokiose erdvėse siekiama kuo labiau akustiškai prislopinti garso atspindžius nuo patalpos paviršių - sienų, grindų ir lubų. Kai sumažiname atspindžius nuo patalpos paviršių, kuriame efektą, kad garsas kažkur dingo. Žmogui psichologiškai sunku identifikuoti erdvės matmenis. Fiziologiškai žmogui atrodo, kad jo ausys užgulusios, jį pasiekia tik tiesioginis garsas. Akustiškai tokia erdvė identifikuojama kaip sausa, visus garso efektus kuria garsiakalbiai, garso kryptis aiški - tik nuo šaltinio. Psichologiškai žmogui kartais būna nejauku ilgai išbūti tokioje „sausoje“ erdvėje, jis laukia garsinių signalų, kurie padėtų identifikuoti vyksmą patalpoje.
LMTA Muzikos inovacijų studijų centras. Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Mekas, L. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos garso įrašų studija. Projekto autoriai: G. Privedienė, V.
2. Akustiškai skaidrios erdvės
Jam priskiriamos patalpos, kuriose vyrauja kalbiniai pranešimai, pavyzdžiui, konferencijų, teatrų salės. Tokios erdvės formuojamos akustiškai skaidresnės. Scenos zonoje patalpa formuojama taip, kad nukreiptų garso atspindžius, sklindančius nuo garso šaltinio į publiką, patalpos gale siekiama sumažinti garso atspindžius nuo patalpos paviršių - t. y. juos sugerti arba nukreipti nuo klausytojo. Tokia akustinė aplinka priimtina ir įprasta žmogui. Tokios patalpos mus supa kasdien - tai mokyklų aktų salės, konferencijų salės, klasės, posėdžių salės, todėl aplinka fiksuojama kaip įprasta ir nebekelia išskirtinių pojūčių. Lankytojas tiek vizualiai, tiek garsine prasme identifikuoja patalpos matmenis, t. y. gerai suvokia tiesioginį garsą nuo šaltinio, taip pat fiksuoja ir garso atspindžius nuo patalpos paviršių. Pranešėjas jaučia, kad erdvė jį „palaiko“.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos „Šokio teatras“ salė (Projekto autoriai: R. Valeckas ir G. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salė. Projekto autoriai: G. Privedienė, V. Esminiai akustiniai kriterijai, kurie turi būti vertinami kuriant tokią erdvę, yra reikiamas foninis triukšmo lygis (angl.
3. Akustiškai gyvos erdvės
Tai patalpa kaip instrumentas. Tai ypač gyvos akustinės erdvės. Architektūriniais elementais čia kuriamas muzikos instrumentas. Priešingai nei pirmojo tipo patalpose, čia siekiama ne akustiškai užslopinti, bet atskleisti erdvę tinkamai formuojant garso atspindžių struktūrą. Tinkamai suvaldžius garso atspindžius erdvėje, patalpa skambant muzikai suteikia tik šiai erdvei būdingą akustinį atspalvį. Būnant patalpoje atrodo, kad ji yra erdvesnė, nei fiksuoja akys. Akustiškai tokia erdvė identifikuojama kaip gyva, joje garsas apsupa klausytoją. Akustine prasme tai yra ypač sudėtingos erdvės.
Be jau minėtų akustinių kriterijų (reikiamo foninio triukšmo lygio (angl. noise rating/criteria), tinkamo (didesnio) aidėjimo trukmės laiko (RT ir EDT) ir jo tolygumo visame garso dažnių diapazone), turi būti vertinami ir kiti subtilūs bei subjektyvūs kriterijai: C80 (muzikos raiškumas ir jo pasiskirstymas erdvėje), G (muzikos garsumas ir jo pasiskirstymas erdvėje), ITDG (laiko tarpas tarp tiesioginio garso ir pirmų garso atspindžių), LF (šoninių atspindžių tankumas), BR (tinkama garso „šilumos“ ir „blizgesio“ pusiausvyra, t. y. Tarptautinis M. K.
Kuriant tokios funkcijos erdves įtaką akustiniams parametrams daro viskas: pradedant nuo aplinkos triukšmo šaltinių (transporto, inžinerijos, veiklos už patalpos perimetro), patalpos tūrio ir žiūrovų vietų santykio, patalpos proporcijų, publikos išdėstymo, visų architektūrinių ir funkcinių elementų (balkonų, amfiteatro, ložių) vietos, matmenų ir struktūros, apdailos medžiagų montavimo geometrijos ir medžiagiškumo, baigiant kėdžių akustinių parametrų parinkimu. Gyvai muzikai pritaikyta erdvė yra instrumentas - ji rezonuoja kaip smuikas.
Sparčiai judame teisinga linkme. Architektūroje vizualiai jau senai kuriame konkretiems poreikiams individualiai pritaikytas erdves. Turime šią tendenciją intensyviai vystyti ir kitos, ne mažiau svarbios juslės - klausos aspektais. Juk erdvės identitetas suvokiamas visais žmogiškaisiais jutimais. Taip, kyla iššūkių, bet mes tikime vaizdo ir garso derme - tai galima sulieti į vieną erdvinį paveikslą pridedant jam dar ir ketvirtą - garso dimensiją.
Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Vilniaus kongresų rūmai. Autoriai: UAB „Infes“; Architektūrinė akustika“ V. Mekas ir G. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos Koncertų salė. Autoriai: UAB „Akustika plius“, G. Privedienė, V. Mekas, E. Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba.
Tinkamų patalpų radimas yra vienas svarbiausių verslo sprendimų, turinčių ilgalaikį poveikį tiek finansiniams rezultatams, tiek darbuotojų produktyvumui, tiek bendrai įmonės kultūrai. Tačiau prieš pradedant ieškoti ir vertinti konkrečius pasiūlymus, būtina aiškiai suprasti, kokių patalpų iš tiesų reikia. Skirtingos veiklos reikalauja skirtingų patalpų. Teisingas patalpų poreikių nustatymas yra ne vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis procesas, reikalaujantis sisteminio mąstymo ir strateginio planavimo.
Patalpų planavimas toli gražu nėra lengvas darbas, todėl tai padaryti sugeba ne kiekvienas. Tad, nėra ko stebėtis, jog žmonės neretai tiesiog užsisako specialistus, kurie jiems su tuo pagelbėtų.
Mažo Buto Interjero Planavimas
Mažo buto interjeras tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengva užduotis. Visgi, kai kurie asmenys nori viską atlikti patys. Tai įmanoma, tačiau sudėtinga. Itin daug problemų gali atnešti būtent mažo buto interjeras, mat norint viską sutalpinti tenka nemenkai pasukti galvą, ypatingai tuomet, jeigu neturite daug patirties planuojant įvairias erdves. Tikriausiai tai gali pasirodyti, kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau tai yra pirmas aspektas apie kurį turėtumėte pagalvoti, prieš planuodami, kaip viskas Jūsų bute atrodys.
Labai svarbu įvertinti čia gyvensiančius žmones bei jų pomėgius, kasdienybę. Pavyzdžiui - dviese gyvenančios poros buto išplanavimas tikrai turėtų skirtis nuo keturių asmenų šeimos. Tam reikės papildomų erdvių, kurios gali būti atskiriamos stumdomomis durimis, transformuojamomis pertvaromis ar net širmomis. Tad, prieš planuodami savo mažo buto erdves, nepamirškite atkreipti dėmesį į tai, su kuo gyvensite bei kokių kambarių Jums gali prireikti - galbūt namuose dirbančiam asmeniui reikės atskiros erdvės darbui?
Nepamirškite to, jog planuojant mažas erdves, labai svarbu viskam atrasti savo vietą. Vadinasi tam, jog šios tikrai pakaktų, galima kelis kambarius sujungti į vieną. Neretai žmonės taip padaro su virtuve ir svetaine, kurios tampa viena bendra erdvia patalpa. Greičiausiai, būtų visai priešingai, jei šios būtų atskirtos papildoma siena - tuomet kiekvienas kambarėlis atrodytų gerokai mažesnis, nei tuomet, kai tampa sujungtas. Galbūt panašiai galite pasielgti su vonia bei tualetu ar kitais kambariais.
Reikėtų nepamiršti ir to, jog didele įtaką mūsų suvokimui daro būtent spalvos bei jų išdėstymas. Tinkamai viską suderinę tarpusavyje, galime patys save „apgauti“ didesne erdve, nei ši iš tikrųjų yra. Iš esmės, ryškių spalvų bei didelių ornamentų daiktai gali gerokai mažinti erdvę, o štai blankesni bei smulkių raštų objektai sukuria didesnės patalpos įspūdį.
Norint sutaupyti kuo daugiau vietos, transformuojami baldai gali tapti puikia išeitimi. Pavyzdžiui, galite įsigyti sofą-lovą, kurią išskleisite tik naktimis, kai eisite miegoti, o štai dienomis ši neužims pernelyg daug erdvės. Tam puikiai tiks prailginami stalai, kurie pagelbės švenčių metu ar į svečius užsukus daugiau asmenų, tačiau netrukdys kasdienei veiklai, nes akimirksniu pataps mažesni, kai tik to prireiks.
| Aspektas | Rekomendacijos |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | Atsižvelkite į gyventojų skaičių ir jų poreikius planuojant erdves. |
| Spalvos | Naudokite blankesnes spalvas bei smulkius raštus, kad sukurtumėte didesnės patalpos įspūdį. |
| Patalpų sujungimas | Apsvarstykite galimybę sujungti kelis kambarius į vieną, kad sukurtumėte didesnę erdvę. |
| Transformuojami baldai | Investuokite į transformuojamus baldus, kad sutaupytumėte vietos. |
Taigi, planuoti mažas erdves gali būti nelengva, tačiau atkreipkite dėmesį į esminius dalykus: gyventojų skaičių bei tipą, tinkamas spalvas. Apsvarstykite patalpų sujungimo galimybę ir transformuojamus baldus.
Dviejų Vaikų Kambario Įrengimas
Dviejų vaikų kambario įrengimas reikalauja gerai apgalvoto planavimo, kad erdvė būtų patogi, saugi ir maksimaliai funkcionali. Ypač mažesniuose kambariuose svarbu rasti būdų, kaip sumaniai išnaudoti kiekvieną kampą, sukuriant vietos miegui, mokslams, žaidimams ir daiktų laikymui.
Du vaikai viename kambaryje reiškia, kad erdvė turi atlikti kelias funkcijas vienu metu: būti miegamuoju, mokymosi zona, žaidimų vieta ir daiktų laikymo erdve. Pirmiausia verta apsibrėžti pagrindines kambario funkcijas ir joms pritaikyti atskiras zonas. Miego zona turėtų būti rami ir kuo toliau nuo durų, mokymosi vieta - gerai apšviesta, o žaidimams skirta erdvė gali būti arčiau centro, kad būtų daugiau vietos judėti. Kambaryje būtina išsaugoti laisvą praėjimą. Baldų nereikėtų statyti taip, kad jie kurtų kliūtis - erdvei labai padeda kompaktiški, moduliniai sprendimai. Stačiakampiai kambariai dažnai leidžia įrengti zonas „eilės principu“, o kvadratiniai - sukurti du atskirus kampus kiekvienam vaikui.
Lovos yra pagrindinis dviejų vaikų kambario baldas, todėl tinkamas jų pasirinkimas gali nulemti, kiek erdvės liks kitoms veikloms. Yra trys dažniausiai pasirenkami sprendimai: dviaukštės lovos, platforminės lovos su stalčiais ir išskleidžiamos lovos.
Dviaukštės lovos yra vienas populiariausių pasirinkimų, nes leidžia išnaudoti vertikalią erdvę. Šis sprendimas palieka daugiau vietos mokymuisi ir žaidimams.
Platforminės lovos leidžia turėti papildomą daiktų laikymo vietą tiesiog po čiužiniu. Tai padeda paslėpti sezoninius drabužius, žaislus ar patalynę ir išlaikyti kambario tvarką.
Išskleidžiamos lovos yra universalus sprendimas, leidžiantis kasdien turėti vieną lovą, o naktį - dvi. Tai itin patogu mažiems kambariams.
Dviejų vaikų kambaryje daiktų kiekis dažniausiai būna didelis: žaislai, knygos, drabužiai, mokykliniai reikmenys ir įvairūs smulkūs daiktai greitai užpildo erdvę. Integruotos, iki lubų siekiančios lentynos leidžia maksimaliai išnaudoti sienų aukštį. Tokios spintelės suteikia daug vietos laikymui, o viršutines lentynas galima palikti rečiau naudojamiems daiktams.
Lovos su stalčiais arba atsidarančiomis daiktadėžėmis padeda paslėpti didesnius daiktus - patalynę, drabužius ar didesnius žaislus. Lengvos, spalvotos ir vaikams patogiai pasiekiamos dėžės ar pinti krepšiai padeda sukurti tvarkingą, bet draugišką aplinką.
Kambaryje, kuriame gyvena du vaikai, mokymosi ir žaidimų zonos turi būti suplanuotos taip, kad netrukdytų viena kitai. Mokymosi vieta turėtų būti įrengta prie lango arba kito natūralios šviesos šaltinio. Du vaikų stalai gali stovėti vienas šalia kito arba būti atskirti žema lentyna, jei vaikams reikia daugiau privatumo. Žaidimų zona dažniausiai įrengiama kambario viduryje arba šalia laisvos sienos. Čia patogu naudoti minkštus kilimus, kokybiškas žaislų dėžes ir modulius, kuriuos lengva perkelti.
Spalvos padeda subtiliai atskirti mokymosi ir žaidimų vietas. Mokymosi zonai tinka neutralesni, ramesni tonai, o žaidimų erdvei - šiek tiek ryškesni akcentai, kurie kuria energiją. Spalvų paletė ir dekoratyviniai elementai dviejų vaikų kambaryje turi didelę įtaką tam, kaip vaikai jaučiasi erdvėje. Dviejų vaikų kambaryje rekomenduojama rinktis šviesius pagrindinius atspalvius - baltą, šviesiai pilką, smėlio tonus. Jie suteikia ramybę ir optiškai padidina erdvę.Akcentinėms detalėms galima naudoti žaismingas, vaikams artimas spalvas - mėlyną, geltoną, žalią ar pastelines rožines.
Vaikai greitai auga, todėl jų pomėgiai keičiasi. Minkšti šviestuvai, LED girliandos ar pritemdomos lemputės kuria jaukią, vaikams malonią aplinką. Svarbu, kad apšvietimas turėtų kelis lygius - pagrindinį, skaitymo ir dekoratyvinį. Naudinga aiškiai apibrėžti miego, mokymosi ir žaidimų zonas. Tai galima padaryti spalvomis, baldais arba šviesos šaltiniais.
Dviaukštė lova puikiai taupo vietą, bet svarbu įvertinti kambario aukštį ir vaikų amžių. Mažoje erdvėje verta rinktis multifunkcinius sprendimus: lovas su stalčiais, stalus su integruota laikymo vieta, lentynas iki lubų ir kompaktiškus krepšius žaislams. Naudinga kiekvienam vaikui paskirti savo stalčiukus, dėžes ar lentynas. Žaislų laikymo sistemos turi būti lengvai pasiekiamos, o krepšiai - žemai, kad patys vaikai galėtų susitvarkyti. Kiekvienam vaikui galima skirti atskirą kampą, spalvinį akcentą ar lentynėlę. Tai suteikia asmeniškumo ir leidžia vaikams turėti savo teritoriją net mažame kambaryje.
11 paprastų gudrybių, kaip nebrangiai papuošti nuomojamą būstą – nuomininko patarimai
tags: #rasti #skirtingas #patalpu #erdves #kuriose