Lietuvoje vis labiau populiarėja giminės sodybų kūrimasis, siekiant sugrįžti prie natūralaus gyvenimo būdo, puoselėti bendruomeniškumą ir gamtos artumą. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelias žinomas giminės sodybas Lietuvoje, jų ypatumus ir galimybes.
Žinomos Giminės Sodybos Lietuvoje
Štai keletas pavyzdžių, kur Lietuvoje galima rasti giminės sodybų, bei trumpas jų aprašymas:
- Dovydai, Kazlų Rūdos sav., 60 km nuo Kauno. 13 ha žemės, gyvena 2 šeimos. Yra laisvos žemės.
- Raudonplynis, Kazlų Rūdos sav., 35 km nuo Kauno, 4 km nuo Kardokų. 56 ha žemės, kuriasi 13 šeimų.
- Krunai, Širvintų raj., 45 km nuo Vilniaus, 7 km nuo Kernavės. Apie 35 ha. Nuolat gyvena 14 šeimų ir dar 10 kuriasi.
- Melkys (Melkio, Daučionių, Daučioniukų, Lutiškių, Kramniškių kaiminystė) Vilniaus raj., 25 km nuo Vilniaus Molėtų link, aplinkiniuose kaimuose kuriasi šeimos 5-6 km atstumu.
- Šventasodis, giminės sodybų gyvenvietė, Elektrėnų raj., Pajurgiškių kaimas. 20 km nuo Aukštadvario, 70 km iki Kauno ir Vilniaus. Plotas 55 ha, yra laisvos žemės ,sklypai įvairaus dydžio: 1.5 ha - 6 ha. Kiekvienas sklypas remiasi į aplink esančios natūralios gamtos plotus: miškus ir pelkes. Kol kas numatyta 16 giminės sodybų. Šiuo metu užimti 7 sklypai, nuolat gyvena 1 šeima.
- Sidabriai, Vilniaus raj., 42 km nuo Vilniaus šalia Gaveikių ir Asvejos ežerų, kuriasi 5 šeimos.
- Lamsodis, Klaipėdos raj., 40 km nuo Klaipėdos, netoli Veiviržėnų. Kuriasi 4 šeimos, 1 gyvena.
- Katkai, 15 ha žemės, 2 šeima gyvena, kuriasi dar 2. Yra laisvos žemės.
- Karališkiai, Ukmergės raj., netoli Želvos. 32 ha žemės.
- Sukiniai, Sukinių k., Ukmergės r., Pabaisko sen. Šventosios upės slėnis, gyvena 1 šeima Ukmergės raj.
- Radvoniškiai, 50 km nuo Vilniaus link Molėtų, prie Giedraičių, 8 ha žemės, kuriasi 2 šeimos.
- Ročkiai, Lazdijų raj., 30 km nuo Alytaus, 90 km nuo Kauno, 30 ha žemės, kuriasi 9 šeimos, gyvena 4 šeimos. Yra laisvos žemės.
- Gedruikiai, Kelmės raj., 23 km nuo Kelmės, 60 km nuo Šiaulių, kelių kilometrų atstumu kuriasi 4 šeimos.
- Eitminiškės, 30 km nuo Vilniaus, 2 km nuo Kalnuotės, kuriasi 1 šeima.
- Aluonos kaimas, Rūdiškių seniūnija, Trakų rajonas. Atidarėme miško mokykla namuose. 860923202 Odeta.
- Saulytė, prie Meros upės, Kalviškės kaimas, Švenčionių raj., 60 km nuo Vilniaus, 9 km nuo Antasarės.
- Pajiesmenių kaimas - ekosodyba šviesių žmonių beveik ekobendruomenėje, Pasvalio raj., 20 km nuo Biržų, 40 km nuo Panevėžio.
- Šileikėnų sodas, Molėtų raj., 80 km nuo Vilniaus, remiasi biodinaminiais ir gamtinės žemdirbystės principais.
- Karališkės, Trakų raj., Rūdiškių sen., 39 km nuo Vilniaus, 20 km nuo Trakų.
- Žadžiai, Širvintų raj., 40 km nuo Vilniaus, 1 km nuo Krunų, 35 ha žemės.
- Sakniava, Lazdijų raj., 40 km nuo Alytaus, 30 km nuo Druskininkų, 8 km nuo Ročkių, 20 ha žemės.
- Paliepiai, Alytaus raj., 18 km nuo Alytaus, kuriasi 1 šeima ir kelios bičių šeimos.
- Rūdiškių kaimas, Prienų raj., prie Šilavoto, Jiesios upelio, 35 km nuo Kauno.
- Upninkų kaimas, Jonavos raj., 70 km nuo Vilniaus, 50 km nuo Kauno, 20 km nuo Jonavos, yra laisvų žemelių.
- Bėkšių kaimas, Varėnos raj., 50 km nuo Vilniaus, kuriasi 1 bendraminčių šeima, yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse.
- Šlaito kaimas, Varėnos raj., 50 km nuo Vilniaus, yra galimybė kurtis kaime bei apylinkėse.
- Vitiškės, Molėtų raj., 60 km nuo Vilniaus, 15 km nuo Molėtų, 1 šeima.
- Karpiejų kaimas, 24 km nuo Vilkaviškio, kuriasi 1 bendraminčių šeima.
- Drąseikiai. Biržų r., 9 km iki Biržų, gyvena viena šeima. Aplink daug buvusių sodybviečių, ekologinės pievos ir miškeliai.
- Guobų kaimas, 35 km nuo Kauno, 3 km nuo Ąžuolų Būdos km., 2 km nuo Gudelių km. Kazlų Rūdos sav. 1 šeima.
Giminės Sodybų Privalumai
Gyvenimas giminės sodyboje turi daug privalumų:
- Artima gamta ir švarus oras.
- Bendruomeniškumas ir tarpusavio pagalba.
- Galimybė auginti sveiką maistą.
- Tvarus gyvenimo būdas.
- Saugumas ir ramybė.
Kaip Įsikurti Giminės Sodyboje?
Įsikūrimas giminės sodyboje reikalauja planavimo ir bendradarbiavimo. Štai keli patarimai:
- Apsibrėžkite tikslus ir viziją.
- Ieškokite tinkamos vietos.
- Planuokite infrastruktūrą ir išteklių naudojimą.
- Kurkite bendruomenės taisykles ir susitarimus.
- Būkite atviri kompromisams ir bendradarbiavimui.
Giminės Sodyba: Vietos pasirinkimas
Prano Dovydaičio tėviškė verta mūsų dėmesio dvejopu atžvilgiu. Pirma, dėl to, kad Dovydaitis buvo savo tėviškėn taip giliai įaugęs, jog visą gyvenimą išliko toks, koks joj išaugo.
Jo gimtinis kaimelis buvo didžiausiame buvusios nepriklausomos Lietuvos miškų masyve - Kazlų Rūdos miškuose. Kazlų Rūdos miškų masyvas yra Sūduvos (Užnemunės) šiaurryčiuose. Sūduva buvo vėliausiai apgyvendinta. Kovų su kryžiuočiais laikais ji buvo tapusi Ordiną ir Didžiosios Lietuvos Kunigaikštiją skiriančia tuštuma, vadinamąja dykra - negyvenamų miškų masyvo „jūra“.
Prasidedamas apie 12 km į vakarus nuo Kauno, Kazlų Rūdos miškų masyvas yra ištisęs nuo Nemuno į pietus apie 35 km. Tai 58.546 ha plotas, kuriame medynai užima 44.741 ha. Iš viso šiame masyve yra 64 miškai, kurių 34 didesni kaip 500 ha.
Runkių girininkija tebėra ir dabar. Girininkijos titulą Runkiams nupelnė Pr. Dovydaitis kaip gamtos mokslų puoselėtojas savo leistu „Kosmoso" žurnalu. Tą Dovydaičio gimtinės pagerbimą pravedė Kazlų Rūdos miškų urėdas V. Žemaitis.
Kazlų Rūda buvo svarbi kaip geležinkelio stotis, bet irgi ne taip jau patogiai pasiekiama. Artimiausias pakeliui kaimas Jūrė buvo už kokių 5 km, ir kelias į ją ėjo miškais bei tarpmiškėmis. Tais keleliais „šimtus kartų" keliavęs, Dovydaitis yra pats aprašęs tą kelią. Pirmiausia Stirnaplynė, kuri tįso palei Dovydaičių sodybą. Prakeliavus tarp Lygutės ir Parplynės, atsiduri Varnaplynėj. O tarp Barsukyno ir Klampynės patenki lomelėn, „kur iš abiejų kelio šonų kaip siena stovi tankumynas, brūzgas". Apie šią nejaukią vietą būdavo gandų, kad čia vaidenasi. Gal užtat netoliese, kur išsiskiria kelelis į Pabarsukynį, ant pušies prikaltas kryželis. Toks buvo kelias iš Runkių į Kazlų Rūdą.
Lietuvos Gyventojų Trėmimai
Bolševikų okupacija Lietuvoje buvo nuo 1940 m. d. iki 1941 m. birželio 23 d., o antroji okupacija tęsėsi nuo 1944 m. vasaros. Lietuvoje yra daug padarę žmogaus kankinimų ir žudymų, o siekdami kraštą surusinti, nepabūgo genocido veiksmų. Jau a.a. priverčiamųjų darbų stovykloje kalinta iki 11.500 žmonių. Vilniaus kalėjime laikyta 3.100, Kauno - 3.800, Marijampolės - 750. Saujelė tų kankinių pasiekė laisvąjį pasaulį.
Vykdant žemės ūkio kolektyvizaciją, organizavimas yra radikaliausia ūkininkams likviduoti priemonė. Ji sparčiu tempu pradėta vartoti nuo 1948 m. pradžios. Kauno kalėjime Nr. 1 (Mickevičiaus gatvė Nr. daugiau. Kamerų grindų ploto neužtenka naktimis kalinamiesiems sugulti. Dieną gulėti neleidžiama. Nuo 1944 m. rugpiūčio 14 d. iki 1974 m. buvo kalinami 417 žmonių. Tariamai laisvėje gyveną, nesaugūs nuo teroro, niekinimo ir žudymo.
Nuo 1944 m. m. rugsėjo mėn. viename valsčiuje (Šilavotas) buvo nužudyti 79 asmenys. Iki 1947 m. Merkinės valsčiuje - 108 žmonės.
Šis tekstas atspindi trėmimų laikotarpio žiaurumus ir neteisybę, kurią patyrė daugybė Lietuvos gyventojų. Tai svarbi istorijos dalis, kurią būtina prisiminti ir įvertinti.
Išvados
Giminės sodybos - tai puiki galimybė sukurti darnią ir tvarią bendruomenę, grįstą gamtos artumu ir tarpusavio pagalba. Nors įsikūrimas reikalauja pastangų ir planavimo, privalumai, kuriuos suteikia toks gyvenimo būdas, yra neįkainojami.