Ne visi turi galimybę pasistatyti pirtelę iš rąstų. Dažniausiai pritrūkstama vietos atskiram pirties pastatui, rąstai sunkiau gaunami, pervežami, juos apdirbti reikia specialių įgūdžių.
Arba nėra kito pasirinkimo, kaip tik įsirengti integruotą į gyvenamąjį pastatą pirtį - šiuo atveju greičiausiai pasirinksite karkasinį sprendimą. Jei pirtis integruota į statomą ar jau pastatytą namą, tai namo sienų konstrukcija greičiausiai jau numato pakankamą šilumos ir drėgmės izoliaciją iš lauko, o taip pat reikiamas mechanines sienų savybes. Jums liks pasirūpinti tinkama vidine garinės sienų izoliacija ir apdaila.
Pagrindiniai Aspektai Įrengiant Karkasinę Pirtį
Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, įrengiant karkasinės konstrukcijos pirties garinę - tai gera sienų termoizoliacija, izoliacija nuo drėgmės ir gera ventiliacija pirtyje.
Drėgmės Problema Karkasinėse Pirtyse
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama karkasinėse pirtyse - tai drėgmės kaupimasis sienose, jei visi reikalavimai nebuvo kruopščiai įvykdyti. Drėgmė gali patekti iš lauko per išorines sienas arba kondensuotis iš vidaus, taip pat patekti į sienas nuo šlapių grindų. Iš praktikos galime pasakyti, kad nemalonumų sukelia ne užtiškęs ar susikondensavęs ant sienos vanduo, bet sienos nesugebėjimas visiškai išdžiūti po pirties seanso.
Todėl skirkite daug dėmesio patekusios drėgmės pasišalinimui, liaudiškai tariant, geram sienų džiūvimui. Tai išsprendžiama paliekant pakankamą tarpą laisvam oro cirkuliavimui po pirties sienų apkalu (dailylentėmis).
Sienų Konstrukcija
Tipiškas sienos pjūvis einant iš vidaus į išorę atrodo taip: dekoratyvinis medžio dailylenčių apkalas, 2,5-3,5 cm. oro tarpas, plonas tankus drėgmės izoliacijos sluoksnis, šiluminė tūrinė izoliacija, užpildanti karkaso tarpus. Toliau lauko pusėn sienos konstrukcija gali niekuo nesiskirti nuo įprastos karkasinio namo sienų konstrukcijos.
Norintys dar labiau pagerinti šilumos sulaikymą garinės viduje, papildomai dar įrengia šiluminius spindulius atspindintį blizgios aliuminio folijos sluoksnį. Deja, dažniausiai tai daroma analfabetiškai, neturint jokio supratimo apie tokio tipo izoliacijos veikimą.
7 didžiausios pirties įrengimo klaidos
Karkasinės Pirties Sienų Elementai
Žemiau pateiksime esmines karkasinės pirties sienų konstrukcijos elementų įrengimo žinias ir principus. Karkasinės pirties sienas sudaro standus karkasas, sumontuotas iš tašų arba atskirų rėmų (pageidautina lapuočių medienos). Tam gerai tinka liepa, drebulė, maumedis. Tokios lentos blogai praleidžia šilumą ir mažai raitosi nuo šilumos. Gerai, jeigu kiekviena pirties siena yra atskiras rėmas.
Rėmo storis turi atitikti naudojamos termoizoliacijos storį. Jeigu pirtis nedidelė, karkasui tiks 3,2x10 cm. lentos, statramsčius kalant kas 60 cm. Statant didesnę pirtį, karkasui naudojamos 5x10 cm. lentos, statramsčiai kas 0,7 - 1 m., įskaitant durų ir langų matmenis. Kampiniai statramsčiai daromi iš stiprių tašų.
Iš tiesų karkaso konstrukcija neturi didesnės reikšmės garinės funkcijoms, jeigu yra pakankamai mechaniškai tvirta, kad pirtis nenugriūtų, pirmam stipresniam vėjui papūtus. Jos paskirtis - suteikti pastato sienoms reikiamą šiluminę varžą.
Tūrinė Izoliacija
Tūrinė izoliacija dedama į tarpus tarp nešančiųjų karkaso elementų ir iškart aptraukiama garo izoliacija bei apkalama medžio drožlių plokštėmis, gipso kartono plokštėmis, dailylentėmis. Tūrinei šiluminei izoliacijai galite naudoti: mineralinės arba akmens vatos plokštes, minkštas medžio pluošto plokštes, pjuvenų, albastro ir kalkių mišinį.
Reikia pasakyti, kad statant atskirą karkasinę pirtį, garinės šiluminė izoliacija paprastai daroma šiek tiek storesnė nei gyvenamajam namui. Tokiu atveju pirtis ilgiau laiko šilumą. Jeigu garinė įrenginėjama jau pastatytame name, jos sienos gali būti išmušamos papildomu izoliacijos sluoksniu.
Drėgmės Izoliacija
Drėgmės izoliacija apsaugo mineralinę vatą nuo drėgmės patekimo iš išorės (lietus, vėjas, rūkas) ir vidaus (taškymas, drėgmės kondensacija). Tam tikslui paprastai naudojamas pergaminas, polietileno plėvelė. Ją kalti reikia atidžiai, saugantis ją pradurti. Ji privalo būti atspari aukštai temperatūrai ir neskleisti pašalinio kvapo. Itin kruopščiai drėgmės izoliaciją reikia įrengti ten, kur sienos jungiasi su lubomis. Tam tikslui paliekame 15-20 cm.
Šilumą Atspindinti Izoliacija
Ji atspindi šiluminius spindulius atgal į garinę ir neleidžia pirties sienai įkaisti. Dažniausiai naudojamas aliuminio folijos sluoksnis iškart po dailylentėmis.
Dėmesio! Daugelyje Lietuvos pirčių dailylentės prikaltos tiesiai ant aliuminio folijos - tai ryškus fizikinio analfabetizmo pavyzdys! Kad šiluminiai spinduliai būtų atspindėti, jie pirma turi atsirasti ir sklisti oru. Dailylentėms prigludus prie folijos, ji visiškai nustoja veikti kaip šilumą atspindintis barjeras, šiluma pernešama laidumo būdu (tiesa, jeigu tūrinė izoliacija yra gera, tai nepablogins garinės šiluminių savybių).
Tam, kad šilumą atspindinti plėvelė pradėtų veikti, būtinas 2,5 - 5 cm. oro tarpas tarp plėvelės (folijos) ir garinės apkalo (dailylenčių). Tas pats oro tarpas turi ir daugiau funkcijų (žr. Labai geras šilumą atspindinčios izoliacijos pasirinkimas gali būti polimerinė plėvelė, padengta aliuminio folija. Toks sluoksnis atspindi atgal į patalpą net 97% infraraudonųjų spindulių, be to, gali kartu atlikti ir garo izoliacijos funkciją.
Tiesą sakant, atspindinti izoliacija nėra būtina, jeigu sienos gerai tradiciškai apšiltintos. Tokiu atveju ji neturės absoliučiai jokios įtakos jūsų pirties procedūroms.
Vidinė Apdaila
Karkasinės pirtelės garinės sienas iš vidaus būtina apkalti 1,5 - 2 cm. storio medinėmis dailylentėmis. Tam tikslui geriausiai tinka liepa ir drebulė, dar juodalksnis. Netinka: sakinga pušis, ąžuolas, beržas. Kuo medžio sluoksnis storesnis, tuo geresnės garinės savybės. Dailylentes patogiau kalti vertikaliai, tačiau sienos apačiai pradėjus tamsėti nuo drėgmės, horizontalias apatines dailylentes labai lengva pakeisti.
Tačiau svarbiausia yra palikti 2,5 - 5 cm. tarpą tarp apkalo ir garo izoliacijos. Panašus tarpas paliekamas ir viršuje, tarp apkalo ir lubų. Jeigu nenorite turėti problemų su patamsėjusiomis ir pelyjančiomis dailylentėmis sienos apačioje, privalote griežtai atsiriboti nuo atgrubnagiško papratimo nuleisti dailylentes iki pat grindų plytelių. Tarp grindų ir apkalo apatinio krašto privalo likti bent 20 cm tarpas.
Sienos apačioje patartume atsisakyti ir tūrinės izoliacijos, pakeičiant ją storu impregnuotu tašu arba rastu, kurį būtina patikimai apsaugoti nuo drėgmės, apklijuoti plytelėmis. Šioje vietoje tiks ir 2 plytų aukščio mūrelis. Vidinės garinės sienos nedažomos, kad įkaitusios neskleistų kenksmingų medžiagų.
Lubos
Garinės luboms gerai tinka 2-3 cm. storio lentos. Jos prikalamos prie kiekvieno balkio 3 kartus už lentos storį ilgesnėmis vinimis. Luboms taip pat naudojama garo ir šiluminė izoliacija. Lubų apkalas įrengiamas panašiai kaip ir sienų.
Lauko Apdaila
Pirties lauko apdaila niekuo nesiskiria nuo įprasto pastato sienų apdailos. Iš lauko pusės pirties karkasas apkalamas pušinėmis arba eglinėmis lentomis, kurias geriau kalti horizontaliai, tokiu būdu padidinant konstrukcijos standumą. Yra keli lentų sujungimo variantai.
Kalant „sudurtinai" taupoma mediena, tačiau reikalingas geras hidroizoliacijos sluoksnis po lentomis. Išorines sienas būtina nudažyti, čia gerai tinka šiuolaikiniai „pinotex" tipo lakai. Dažnai lauko apdailai naudojamos plytos, asbocemento ar drėgmei atsparios faneros plokštės, taip pat tinkas. Jei pirtis bus apmūrijama, tarp mūro ir karkaso reikia palikti 2,5 cm.
Angos Langams ir Durims
Langams ir durims karkase paliekamos angos 2-2,5 cm. didesnės už durų staktas ar lango rėmus. Likę plyšiai užpildomi izoliacine medžiaga. Norint išvengti šilumos nuostolių, garinės durys daromos siauresnės ir žemesnės nei įprastinės.
Ventiliacija
Garinės ventiliacijos įrengimą aprašysime atskirame straipsnyje, tačiau karkasinei pirčiai ji yra tokia svarbi, kad privalu ir čia išdėstyti pagrindinius dalykus, kurių privalu laikytis, įrengiant karkasinę pirtį. Pirmiausia, įsidėmėkite, kad ventiliacija karkasinei pirčiai yra absoliučiai būtina, kad ir ką jums pasakotų kokie nors „žinovai". Juk karkasinė pirtis turi garo izoliaciją, o tai reiškia, kad ji panaši į didelį sandarų polietileno maišą.
Jeigu pirtį jau turite ir ventiliacijos ten dar nėra, tučtuojau ją įsirenkite. Ventiliacija, žinoma nepakelia temperatūros garinėje, tačiau pašalina iškvėpuotą, tvankų, mažai deguonies beturintį orą. Tik ventiliuojamoje garinėje įmanoma išbūti ilgiau nei 10-15 min. Ištraukiančioji ventiliacijos anga įrengiama tolimesniajame garinės kampe, apie 30 cm. žemiau lubų. Ji turėtų būti bent 15x20 cm. dydžio su atstumiama lengva sklende.
Mūrinės Sienos
Dažnai garinę norima įrengti pastate su mūrinėmis sienomis. Tokiu atveju elgiamasi panašiai kaip ir karkasinės pirties atveju, tačiau būtina patikrinti, kokia yra reali mūro šiluminė varža. Jeigu ji atitinka karkasinės konstrukcijos varžą, tai stora tūrinė šilumos izoliacija nereikalinga. Tačiau būtina prisiminti, kad mūro šiluminė talpa bei laidumas yra ženkliai didesni nei karkaso. Todėl tam tikrą tūrinę izoliaciją patartina įsirengti.
Karkasas pakeičiamas tašeliais, kurie prikalami tiesiog prie mūro sienos. Tarp tašelių ir mūro būtinai įterpiamas vandeniui nepralaidžios izoliacijos sluoksnis. To nepadarius medinės detalės greitai pradeda pūti.
Statybos Leidimai ir Reikalavimai
Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI Komentaras
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Svarbu Žinoti!
Yra pasikeitimų po 2024-11-01. Statinių statybą vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose (arti vandens telkinio) reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas. Esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.
Nuo 2013 m. kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo sumažinti apribojimai vandens telkinių apsaugos zonoje vykdyti statybos darbus. Naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus yra draudžiama statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės juostoje ir 50 metrų už jos ribų, kai tuo tarpu šiuo metu anksčiau buvo taikomas 100 metrų apribojimas.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 yra patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Naujo neypatingo ir ypatingo statinio statybai rengiamas statybos projektas ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" nustatyta tvarka gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.