Marksizmas - politinė, ekonominė ir socialinė doktrina, sukurta Karlo Marxo ir jo sekėjų. Marksizmui atsirasti turėjo įtakos A. Smitho ir D. Ricardo klasikinė politinė ekonomija, 19 a.
Pagrindinės marksizmo idėjos išdėstytos Karlo Marxo veikaluose: Komunistų partijos manifestas (su F. Engelsu, 1848), Politinės ekonomijos kritika (Zur Kritik der Politischen Ökonomie 1859), Kapitalas (Das Kapital 4 tomai, išleistas 1867-1902, antrąjį ir trečiąjį tomus parengė ir išleido Friedrichas Engelsas).
Karlas Marksas (Karl Heinrich Marx) gimė 1818 m. Vokietijoje, Tryre. Jis studijavo teisę, filosofiją ir istoriją Bonoje ir Berlyne (1835-1841 m.). 1842-1843 m. Marksas tapo vyriausiuoju naujai įsteigto liberalaus "Rheinischen Zeitung" redaktoriumi. 1843 metais vedė Ženę fon Vestfalen ir emigravo į Paryžių.
Karlas Marksas
Istorinis Materializmas ir Klasių Kova
Istorijos raidą Karlas Marxas aiškino istorinio materializmo metodu, teigdamas, kad visus istorinius, socialinius, kultūrinius, politinius reiškinius nulemia materialus pasaulis - visuomenės ekonominė plėtra ir joje vyraujantis gamybos būdas (gamybinių jėgų ir gamybinių santykių visuma).
Visuomenę sudaro klasės - socialinės grupės, kurių santykis su gamybos priemonėmis lemia jų ekonominę ir politinę padėtį, sąmonę ir mąstymą. Valdančioji klasė turi ekonominę ir politinę galią dėl gamybos priemonių nuosavybės, bet jos šešėlyje auga ir stiprėja naujoji engiamųjų klasė, kurios poreikiai susikerta su viešpataujančios klasės interesais. Kyla naujų gamybinių jėgų ir pasenusių gamybinių santykių konfliktas - klasių kova.
Pagaliau naujoji klasė nuverčia senąją ir iškyla kaip nauja viešpataujanti jėga, taip 17-19 a. buržuazinės revoliucijos sunaikino feodalinę santvarką, kuri trukdė pramonės ir prekybos plėtrai. Visuomenės istorija yra klasių kovos ir revoliucijų istorija. Šiai teorijai patvirtinti Karlas Marxas tyrinėjo vergų sukilimus senovės Romoje, valstiečių, vėliau ir buržuazijos kovą su feodalizmu, darbininkų judėjimo užuomazgas.
Visuomeninės Ekonominės Formacijos
Karlas Marxas išskyrė visuomenės ir gamybinių santykių plėtros šešias stadijas (visuomenines ekonomines formacijas):
- Pirmykštę santvarką
- Vergvaldystę
- Feodalizmą
- Kapitalizmą
- Ateityje įsigalėsiantį socializmą
- Galutinę istorijos fazę - komunizmą
Kapitalistiniame pasaulyje visuomenės pagrindinės klasės yra buržuazija ir proletariatas, kurį sukūrė kapitalizmas ir kuris ateityje jį sunaikins.
Visuomeninės ekonominės formacijos
Marksistinė Išnaudojimo Teorija
Socialinės nelygybės ir darbininkų skurdo priežastims paaiškinti buvo sukurta marksistinė išnaudojimo teorija, teigianti, kad ekonominiai mainai tarp darbdavių ir samdomų darbuotojų yra nelygiaverčiai, nes kapitalistai, pasitelkę savo ekonominę galią, pasisavina darbininkų darbo rezultatus.
Atlyginimas, kurį gauna darbininkai (darbo jėgos reprodukcijos kaina), visada mažesnis už pagamintos produkcijos vertę. Skirtumą (pridėtinę vertę) pelno, palūkanų arba rentos pavidalu pasisavina kapitalistai.
Nedarbas ir Kapitalo Telkimas
Karlas Marxas nuodugniai išnagrinėjo nedarbo problemą, nustatė, kad technikos pažanga sumažina darbo išteklių poreikį, mašinos gamybos procese pakeičia žmogų. Darbas pramonėje tampa vis mažiau kvalifikuotas ir blogiau apmokamas, vietoj vyrų į darbą priimamos moterys ir vaikai. Susidariusi rezervinė bedarbių armija spaudžia darbo rinką ir neleidžia darbo užmokesčiui būti didesniam už pragyvenimo minimumą.
Dėl konkurencijos ir būtinybės tobulinti gamybos technologijas kapitalas telkiamas stambiųjų kapitalistų rankose, rinka vis labiau monopolizuojama, dėl to nyksta smulkioji buržuazija, valstiečiai, amatininkai - jie t. p. tampa proletariato dalimi. Monopolininkai didina kainas ir gauna antpelnį, vartotojų perkamoji galia mažėja, dėl to kyla ekonominės krizės.
Pasak Karlo Marxo, kapitalizmas sugriovė tradicinę patriarchalinę visuomenę ir sukūrė pasaulį, kuriame žmonių santykiai pagrįsti tik rinkos dėsniais ir ekonomine nauda. Darbininkas virto preke, mašinos priedu, jo egzistencija suprimityvėjo iki elementariausių fiziologinių poreikių tenkinimo, todėl kova su kapitalizmu pagrįsta t. p. ir humanistiniais motyvais.
Buržuazijos ir proletariato interesų antagonizmas yra nesutaikomas, plėtojantis kapitalizmui prieštaravimai sistemos viduje tik aštrėja. Karlas Marxas iškėlė proletarinio internacionalizmo idėją - darbininkų klasės tarptautinį solidarumą nepaisant tautinių ir rasinių skirtumų, išreikštą šūkiu Visų šalių proletarai, vienykitės! ir marksistų himne Internacionalas (autorius E. Pottier, 1871).
Kovą dėl darbininkų teisių Karlas Marxas siejo su vadinamųjų pavergtųjų tautų išsivadavimu, kolonijinės sistemos, vergijos Jungtinėse Amerikos Valstijose ir baudžiavos Rusijoje panaikinimu. Visoms išnaudojimo formoms panaikinti t. p. būtinas moterų išlaisvinimas iš buržuazinės šeimos jungo ir lyčių lygybė.
Karlas Marxas ir jo sekėjai laikė nepakankamais parlamentinius ir kitus taikius darbininkų teisių gynimo būdus, vieninteliu kovos tikslu skelbė revoliuciją, kuri sunaikins buržuazijos viešpatavimą ir sukurs proletariato diktatūrą - savąjį valdžios ir prievartos aparatą, būtiną reakcinių jėgų pasipriešinimui nuslopinti. Geriausiu praktiniu būsimosios socialistinės revoliucijos pavyzdžiu Karlas Marxas laikė 1871 Paryžiaus komuną.
Revoliucija turi būti pasaulinė: ji prasidės labiausiai išsivysčiusiose industrinėse Vakarų valstybėse, vėliau apims visas kitas ekonomiškai atsilikusias šalis. Socializmas ir proletariato diktatūra yra pereinamasis etapas iš kapitalizmo į komunizmą. Šiuo laikotarpiu turi būti panaikinta privati nuosavybė, įvykdytas pramonės ir žemės ūkio nacionalizavimas, vietoj rinkos ūkio bus įvestas centralizuotas ekonominis planavimas, gėrybės skirstomos pagal darbą ir poreikius. Tokia visuomenės transformacija ateityje nulems valstybės nunykimą ir perėjimą į komunizmą.
Marksistai nuo pat pradžių siekė vadovauti darbininkų tarptautiniam judėjimui, skleidė savo idėjas legalioje ir nelegalioje spaudoje, kūrė profesines sąjungas, rengė demonstracijas, streikus ir kitas protesto akcijas, kartu aršiai kritikavo kitų krypčių darbininkų organizacijas - anarchistus, reformistus, socialistus utopistus. 1847 Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas įsteigė Komunistų sąjungą (paleista 1852), 1864 - Pirmąjį internacionalą.
Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas: Vokiečių ideologija
Marksizmo Suskilimas ir Įtaka
19 a. pabaigoje marksizmas suskilo. Ortodoksalusis marksizmas (G. Plechanovas, A. Labriola ir kiti) perėmė Karlo Marxo idėjas be jokių pakeitimų. Reformistinio (vadinamojo revizionistinio) marksizmo atstovai (K. Kautsky, E. Bernsteinas ir kiti) atmetė prievartinės revoliucijos idėją ir siekė taikios visuomenės evoliucijos socializmo link per demokratinius procesus.
19 a.-20 a. pradžioje marksizmas turėjo reikšmės kuriant darbininkų judėjimą, vykdant politines, ekonomines ir socialines reformas, kovojant su skurdu ir nedemokratiniais režimais. Tolesnė istorijos raida paneigė daugelį marksistų prognozių. Socialistinės revoliucijos įvyko atsilikusiose agrarinės ekonomikos šalyse (Rusijoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje, Afrikoje), o išsivysčiusiose valstybėse jos žlugo (pvz., 1918-19 Vokietijoje).
Revoliucijas ir tolesnį socializmo kūrimą lydėjo organizuota teroristinė veikla, pilietiniai karai, badas (Rusijoje, Ukrainoje, Kinijoje), represijos prieš politinius oponentus (t. p. ir pačių komunistų partijų viduje), religiją, vadinamųjų išnaudotojų klasių atstovus.
Kapitalizmo pasaulyje dėl mokslo ir technikos pažangos samdomų darbuotojų ekonominė padėtis, palyginti su 19 a., visais atžvilgiais pagerėjo, jie įgijo daugiau politinių galių per kairiąsias partijas ir profesines sąjungas. Išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse pakito visuomenės socialinė struktūra.
Marksizmas Lietuvoje
21 a. Lietuvoje pirmieji Karlo Marxo veikalai, išleisti vokiečių, rusų ir lenkų kalbomis, paplito 19 a. antroje pusėje ir greitai išpopuliarėjo tarp miesto darbininkų ir inteligentų. Marksizmo idėjomis rėmėsi 1896 susikūrusios Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos darbininkų sąjunga, t. p. Rusijos ir Lenkijos socialistų organizacijų padaliniai Lietuvoje.
1904 lietuvių kalba išleistas Komunistų partijos manifestas (vertė A. Janulaitis). 1918 pogrindyje susikūrusi Lietuvos komunistų partija vadovavosi marksizmo‑leninizmo ideologija, kuri Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą tapo visuotinai privalomu mokymu.
1949-90 Karlo Marxo, Friedricho Engelso ir jų sekėjų SSRS veikalus, dažniausiai cenzūruotus, lietuvių kalba leido Partijos istorijos institutas prie LKP CK (1957-75 išleistas Kapitalas, 1974 - Vokiečių ideologija).
tags: #karlo #markso #darbo #pasidalijimas #ir #nuosavybes