Karoliniškių Devynaukščių Butų Istorija: Nuo Sovietmečio Pradžios Iki Šių Dienų

Batsiuvys basas lieka, tad ir aš turėčiau pasakojimus apie vilniškius gyvenamuosius rajonus pradėti ne nuo gimtojo Antakalnio. Išties, pirmąją apybraižą parengiau apie daug kam neįdomiomis atrodančias Karoliniškes („koralus”), kuriose pusę amžiaus pragyveno senelio sesuo Stefanija, šiemet iškeliavusi Anapilin. Tačiau antakalniečiams parengėme kelis stendus apie rajono istoriją, tebestovinčius prie senosios klinikinės ligoninės, Tramvajų gatvės pradžioje ir kitur. Atėjo laikas Žirmūnams, kuriuose - šalia „Šaltinėlio” - gyveno manoji babulė, o šiandieną tebegyvena teta su tetėnu (jis dirbo žirmūniškėje „Vilmoje”, apie kurią jau parengiau apybraižą).

Skersai ir išilgai esu išvaikščiojęs man jaukų ir saugų (sovietmečiu tuo nepasižymėjo Užupis, Senamiestis, stoties apylinkės) rajoną, tad ketinu jums paporinti Žirmūnų istorijos aidus, bei parodyti jų praeities veidus, kuriuos, tikėtina, dar nesate matę.

Pirmasis lietuviškas išsamesnis leidinys apie Vilniaus apylinkes (1958 m.) kelionę į Verkius pasakoja taip: „Kairėje tęsiasi neįdomios Šnipiškės su senomis siaurutėmis gatvelėmis ir paprastučiais nameliais daržuose bei sodeliuose. Dešinėje - plati lyguma, vadinamasis Karo Laukas (turėta omenyje Šiaurės miestelio teritorija). Šiame Lauke vykdavę kariuomenės paradai ir apžiūros. Čia Rusijos caras Petras I tikrinęs savo armiją, ėjusią švedų iš Lietuvos varyti. Čia ir Napoleonas 1812 metais prieš nelemtąjį žygį į Maskvą stebėjęs savo margą, įvairitautę kariuomenę. Tarybiniais laikais visas šis „Karo Laukas” tapo didelės, taikios statybos lauku - jame kyla nauji fabrikų korpusai, nauji namai.”

Karoliniškių panorama. Šaltinis: Vikipedija

Koks laikmetis, tokia ir retorika, o mes imame į rankas 1965-ų leidinuką „Turistui apie Vilnių”, ir skyrelyje „Vilniaus rytdiena” randame kelis įdomius sakinius: „Gyvenamieji rajonai ir toliau augs dešiniajame Neries krante, priešais Antakalnį. Jau iki 1968 m. čia vilniečiai gaus apie 200 tūkst. m2 gyvenamojo ploto. 1964-ų Vilniaus plane Žirmūnų vietoje išvysime besistiebiančius bokštinius kranus, tuomet rajono statyba vyko visu smarkumu. Dalis gatvių pavadinimų sovietizuota, apie šį reiškinį esame kalbėję anksčiau, neaplenkė jis ir Žirmūnus.

Žirmūnų Statybos Pradžia ir Plėtra

1977-ais pasirodžiusiame leidinyje „Vilnius. Turistui apie miestą” Žirmūnų istorija pasakojama taip: „Tačiau tikrai platų užmojį industrinė gyvenamųjų namų statyba Vilniuje įgavo nuo 1962 m., kai buvo pradėta tuo metu didžiausio mieste - Žirmūnų - gyvenamojo masyvo statyba. Beveik laisvi aukšto dešiniojo Neries kranto plotai priešais Antakalnį, palyginti netoli nuo miesto centro, buvo bene patogiausia vieta naujam gyvenamajam rajonui. Palei nutiestą plačią Žirmūnų gatvę suprojektuoti trys mikrorajonai. 1970 m. rudenį čia gyveno jau 40 tūkst.

Skaitome toliau 1977-ų vadovą po Vilnių: „Labiausiai pavykęs antrasis (centrinis) Žirmūnų mikrorajonas, už kurį grupei Vilniaus architektų ir statybininkų buvo paskirta 1968 m. TSRS Valstybinė premija. Žirmūnai buvo dviejų Vilniaus kolektyvų - Miestų statybos projektavimo instituto ir namų statybos kombinato - vaisingo kūrybinio bendradarbiavimo rezultatas. Jų pagrindinis nuopelnas tas, kad projektuotojams pavyko sukurti kokybiškai naują seriją stambiaplokščių gyvenamųjų namų, o statybininkams - šį projektą įgyvendinti.

Lankydamasis pas tetą ir tetėną Žirmūnų 112-ame, pasidžiaugiau, kad atokiausias rajono kompleksas sparčiai renovuojamas, namai ne tik apšiltinami, bet ir stiklinami balkonai, remontuojamos laiptinės. Visgi Žirmūnų stambiaplokščiuose (nevadinkite „blokiniais” - tai netikslu) yra niuansas, kurio niekaip neišvengsi tokio tipo namuose - girdimumas it naujos statybos butuose.

Beje, stambiaplokštė statyba išgyvena renesansą: būtent tokiu metodu iškilo masyvas daugiabučių priešais autobusų parką Verkių gatvėje, pastatyti keli namai Didlaukio gatvėje Baltupiuose ir t.t. Tai greičiausias statybos būdas, galintis būti pakankamai kokybišku, jei tinkamai užtaisomos sudėtingos sandaros siūlės tarp namo elementų. Deja, sovietmečiu dirbta smarkiai skubant, dvejomis pamainomis, tad vakarinėje dirbantys ne tik virino pasišviesdami prožektoriais, bet ir siūles užtaisinėjo prieblandoje. Rezultatą galite išvysti kad ir Karoliniškių daugiabučiuose, o ir Namų statybos kombinate gamintų namo elementų kokybė buvo labai pusėtina.

Stambiaplokštis namas Vilniuje. Šaltinis: Vikipedija

Gyvenimo Kokybė ir Infratstruktūra Žirmūnuose

Kodėl gi Žirmūnų naujakuriai - kaip ir dauguma butus gavusių piliečių - nepaprastai džiaugėsi įkurtuvėmis? Anaiptol ne iš karto, tačiau harmoningai suplanuotuose Žirmūnuose buvo pastatyti prekybos ir paslaugų centrai „Žirmūnai”, „Šaltinėlis”, vėliau atsirado „Minskas”, nuošalioje vietoje laukė pirkėjų mano pamėgta „Astra”, į kurią užsukdavau pakeliui pas babulę. Nagus būtų nukapoję anuomet projektuotojams, jei rajone nebūtų vaikų darželių bei mokyklų - Žirmūnai šių nestokoja, o ir pats suplanavimas yra puikus žmogaus gyvenamosios aplinkos ir gamtos apsupties derinys.

Įrengtas paplūdimys, rajoną su Antakalniu sujungė 1965-ais įrengtas konsolinis - unikalus statinys dėl sudėtingai pasiskirstančių statybinių įrąžų - tiltas bei ilgiausias Vilniuje Valakampių tiltas, baigtas 1972-ais. Žirmūniečiai netruko pamėgti prekybos ir paslaugų centrą „Žirmūnai”, kuriame viliojo ir Kazimiero Valaičio kūriniais papuoštas restoranas. Apie tragišką garsiojo menininko darbų likimą esame kalbėję, neaplenkė žūtis ir buvusių „Žirmūnų” restorane. 1976 m.

Pasidairę į Žirmūnų praeities veidus, imame į rankas tuomečio sostinės „mero” Algirdo Vileikio 1986-ų knygelę apie Vilnių: „Pirmasis didelis gyvenamasis masyvas - Žirmūnai - išaugo dešiniajame Neries krante. Trijuose Žirmūnų mikrorajonuose 1970 metais jau gyveno 40 tūkstančių žmonių. Čia buvo įrengti patogūs prekybos, buitinio gyventojų aptarnavimo centrai. Transporto linijos rajoną sujungė su miesto centru. 1968 metais už centrinio Žirmūnų mikrorajono sukūrimą architektams B.Kasperavičienei, B.Krūminiui ir inžinieriui V.Zubrui paskirta TSRS valstybinė premija”.

Gal ką rasime apie Žirmūnus 1972-ais pasirodžiusios „Vilniaus istorijos” antroje dalyje? Keli sakiniai yra: „1966-1969 m. buvo baigtos statybos Žirmūnų rajone… 1968 m.

Šiaurės miestelis

Akyliau įsižiūrėję, aštuntojo dešimtmečio nuotraukoje aptiksime didžiulį sovietinių kariškių užimtą plotą Žirmūnuose, Šiaurės miestelį, kuriame bazavosi tankų dalinys. Tolesniame kairiajame kampe matome vienaaukščius tankų garažus: kartais jie riedėdavo Neries pakrantėje buvusiu žvyrkeliu į Pabradės poligoną pratyboms, o 1991-ų sausį talkino KGB smogikams prie televizijos bokšto bei Televizijos ir radijo komiteto. Šiauriniame Žirmūnų pakraštyje pastatyti penki dvylikaaukščiai sovietmečiu buvo prestižinio būsto etalonai dėl artumos Verkių parkui ir puikių vaizdų.

tags: #karoliniskes #devinauksciai #butai