Šąlančios rankos: priežastys ir ką daryti?

Daugelis moterų juokauja, kad turi varlės kraujo, mat jų rankos visada šaltos. Kartais būna atvirkščiai - delnai tiesiog dega. Dažnai rankų odą sualergizuoja įvairūs buityje naudojami valikliai, skalbikliai ir pan. Taigi, kodėl šąla rankos ir ką daryti?

Rankų spalva ir temperatūra - sveikatos rodiklis

Žmogaus organizmas - sudėtinga sistema, kurioje viskas susiję. Tad jeigu negaluojate, tai tampa akivaizdžiai matoma.

• Jei jūsų rankos neįprastai paraudusios, tai gali reikšti, jog paveiktos jūsų kepenys. Ši spalva gali reikšti net hepatitą.
• Geltonas rankų atspalvis taip pat gali reikšti kepenų arba tulžies problemas. Galimi susirgimai: hepatitas, tulžies akmenligė, tulžies latakų uždegimas.
• Dėl A ir D vitaminų trūkumo rankų oda pradeda pleiskanoti. Tiesa, šiuo atveju pleiskanoja nedideli odos plotai. Jei pleiskanojimas didelis - tai gali reikšti grybelinę infekciją.
• Šaltos rankos - kraujotakos sutrikimo ženklas. Patariama valgyti daugiau žuvies, mėsos, pupelių, kopūstų.
• Pernelyg karštos rankos perspėja apie apsinuodijimą alkoholiu, cheminėmis medžiagomis ar maistu. Vertėtų pagalvoti apie mitybos pakeitimą.
• Jei jūsų rankos nuolatos drėgnos - pasitikrinkite skydliaukę.

Drėgnos arba labai sausos rankos signalizuoja apie endokrininės sistemos bėdas.

Kai kurios moterys skundžiasi, kad jų rankos dažnai būna raudonos. Jeigu jos paraudo po didesnio fizinio krūvio ar sušalus, nieko bloga. Kur kas blogiau, jei rankų paraudimas išlieka ilgesnį laiką, tada galima įtarti Reino sindromą. Jį taip pat išduoda bąlantys arba mėlynuojantys pirštai. Paraudę delnai byloja apie toksinį kepenų pažeidimą (gali būti hepatitas arba net cirozė).

Jei pastebėjote, kad tampa sunku nusimauti žiedą arba jis net veržia pirštą, verta susimąstyti. Tai rodo, kad galbūt jūsų organizme kaupiasi skysčiai. Neretai klaidingai manoma, kad taip atsitinka dėl per didelio skysčių kiekio. Paradoksalu, bet yra atvirkščiai: jei skysčių vartojama per mažai, organizmas, norėdamas apsisaugoti nuo dehidratacijos, pradeda kaupti vandenį audiniuose.

Pirštai gali tinti ir dėl to, kad vartojate per daug druskos, jūsų valgiaraštyje trūksta baltymų. Pirštai gali pradėti tinti ir dėl pernelyg mažo fizinio aktyvumo. Jeigu labai mažai judama, sulėtėja kraujo apytaka, gali sutrikti ir natūrali vandens apytaka organizme. Turbūt pastebėjote, kad ilgai keliaujant automobiliu susikaupia skysčiai - patinsta ne tik kojos, bet ir rankų pirštai.

Dėl išvardytų priežasčių neverta panikuoti, tačiau, jeigu pirštų tinimas išlieka ilgą laiką ar net didėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Nemažai moterų kenčia dėl trūkinėjančių pirštų galiukų, nes tada jie tampa skausmingi, sunku atlikti net kasdienius darbus. Pasak gydytojų dermatologų, trūkinėjančios pirštų pagalvėlės gali perspėti, kad trūksta vitaminų A, B ir E. Tačiau tai gali būti ir endokrininių ligų arba cukrinio diabeto požymis.

Žmonės, kurių delnai platūs, pasižymi stipria sveikata.

Pirštai

• Tirpsta rankų pirštai? Susirūpinkite dėl kraujotakos.
• Kita vertus jei tirpsta tik nykščiai, tai gali reikšti, kad turite bėdų su plaučiais ir kvėpavimo takais.
• Jei pirštu galiukai parausta - tai ženklas, kad virškinimo sistema neveikia taip, kaip turėtų.

Sąnariai

• Traškantys sąnariai perspėja, kad jums trūksta kalcio.
• Tuo tarpu jei jums atrodo, jog pirštų sąnariai išsisukę, pasitikrinkite dėl osteoartrito.
• Sąnarių patinimas gali reikšti artritą. Jei pastebėjote šiuo simptomus - pasitikrinkite.

Delnų forma

• Platūs delnai - stiprios sveikatos požymis.
• Kita vertus žmonės, kurių delnai platūs, o pirštai trumpi neretai kenčia dėl aukšto kraujo spaudimo.

Kodėl šąla rankos?

Nemažai žmonių skundžiasi, kad šąla kojos ir rankos. Kai kurie jaučia tvinkčiojimą rankų ar kojų pirštuose, jie būna šalti, pabalę ar net pamėlę. Dėl sutrikusios kraujotakos gali kamuoti skausmas (ypač kojas einant), galūnių silpnumas, atsirasti pabrinkimų, protarpinis šlubumas einant, gali pakisti odos spalva (galūnė pablykšta, ypač ją pakėlus) arba ji išsausėja, būna šalta (nukritus temperatūrai pažeistoje galūnėje), galūnės tampa jautrios arba nejautrios, tirpsta, jas dilgčioja, tarsi bėgioja skruzdės, gali atsirasti odos pažeidimų (opų, gangrena), nagų pažeidimų, išnyksta plaukuotumas.

Dėl pablogėjusios kraujotakos pažeistuose audiniuose pradeda trūkti deguonies. Kai kuriems žmonėms dėl kraujotakos sutrikimo kojos šąla net vakare atsigulus miegoti.

Kad galūnės (ypač rankų ir kojų pirštai) atvėsta greičiau nei kitos kūno dalys, yra normalu ir natūralu. Juk ant pėdų ir plaštakų yra mažiau raumeninio audinio (kurio kraujotaka intensyvesnė), beveik nėra riebalinio audinio (kuris sulaiko šilumą). Be to, pėdų ir plaštakų odos plotas yra santykinai didelis šilumą išspinduliuojantis paviršius. Periferinės kūno dalys visada blogiau aprūpinamos krauju.

Įvairūs faktoriai, pavyzdžiui, smulkiųjų kraujagyslių ir kapiliarų spazmai (dėl šalčio, nuovargio, streso ir pan.), ateroskleroziniai šių kraujagyslių pažeidimai, periferinių nervų pažeidimai dar labiau sutrikdo galūnių kraujotaką, į jas patenka dar mažiau kraujo (o kartu ir šilumos).

Orai uostamiestyje labai nepastovūs, todėl sušalti ankstyvą pavasarį - įprastas reiškinys. Nuo šalčio pabalusias ar pamėlusias rankas paprastai greitai sušildome, nuo žvarbos pasislėpę šiltoje patalpoje, išgėrę karštos arbatos puodelį. Tačiau kai kuriems žmonėms šalčio jausmas dėl tam tikrų priežasčių gali tapti nuolatiniu gyvenimo palydovu. Tai sukelia daugybę estetinių ir fizinių nepatogumų, trukdo gyventi įprastu ritmu.

Pagrindinis žmogaus kraujotakos sistemos uždavinys - palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Arti kūno paviršiaus esančios kraujagyslės yra labai smulkios, veikiant šalčiui jos dar labiau susiaurėja - širdies varinėjamas kraujas plūsta į vidaus organus. Taip organizmas apsisaugo nuo šilumos netekimo. Todėl esant žemai temperatūrai greičiausiai šalti pradeda toliau nuo širdies esančios kūno dalys - rankos, pėdos. Tai yra natūrali kūno reakcija į nepalankias aplinkos sąlygas.

Vis dėlto ne visų žmonių organizmas vienodai reaguoja į oro temperatūros svyravimus. Klaipėdos jūrininkų ligoninės angiochirurgijos skyriaus vedėjas Rimvydas Gutauskas teigė, kad žema oro temperatūra yra tik vienas iš daugelio veiksnių, dėl kurių šąla galūnės, dažniausiai rankos. Dėl didesnio simpatinės nervų sistemos, kurios nervų grandinė eina nuo krūtinės-juosmens nugaros smegenų segmentų, aktyvumo jaunos ir vidutinio amžiaus moterys su šiuo nemalonumu susiduria 5-11 kartų dažniau nei stipriosios lyties atstovai. Vyrams kraujotaka dažniausiai sutrinka dėl darbo pobūdžio, pavyzdžiui, nuolatinės vibracijos, kuri laikui bėgant sužaloja kraujagysles.

Didelės įtakos kraujagyslių nervacinių sutrikimų atsiradimui turi stresas ir žalingi įpročiai, ypač rūkymas, kuriais bandoma stresą malšinti. Stresinėje situacijoje daugiausiai krauju yra aprūpinama širdis ir smegenys, o ne toliau nuo jų esantys periferiniai organai.

Vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad cigaretė padeda atsikratyti įtampos, nerimo, atsipalaiduoti, tačiau moksliškai įrodyta, kad cigaretėje esantis nikotinas, atvirkščiai, sukelia stresą, nervingumą. Sužadindamas simpatinę nervų sistemą, jis sukelia smulkių kraujagyslių spazmus, dėl ko organai prasčiau aprūpinami deguonimi. Rūkančiųjų kraujagyslės greitai netenka elastingumo, standėja, siaurėja, sustorėja jų sienelės, todėl keičiantis temperatūrai jos negali greitai išsiplėsti ar susitraukti. Dėl to gali išsivystyti aterosklerozė, kitos kraujagyslių ligos.

Gydytojo angiochirurgo Giedriaus Kviecinsko teigimu, kai šalčio jausmas tampa lėtiniu ir atsiranda įvairių odos pažeidimų - oda sutrūkinėja, atsiranda opelių, jaučiamas badymas, visiškas žemos temperatūros netoleravimas, galima įtarti Reino ligą.

Pasaulyje ja serga apie dvidešimt procentų žmonių, daugiausiai moterų. Reino liga pasireiškia staigiu arteriolių, aprūpinančių krauju toliau nuo širdies esančius audinius - rankų ir kojų pirštus, susiaurėjimu. Sutrikusios kraujotakos sritis pabąla, dėl nepakankamo kraujo aprūpinimo deguonimi pamėlsta, vėliau, kraujagyslėms išsiplėtus, oda sušyla, tampa skaisčiai raudona, prakaituoja. Jaučiamas skausmas, dilgčiojimas, tirpsta pirštai.

Dažnai Reino sindromu sergantiems pacientams būdingi ir kiti sveikatos sutrikimai - neretai jis išsivysto sergant jungiamojo audinio ligomis, pvz., sklerodermija, raudonąja vilklige ir pan. Specifinio Reino sindromo gydymo nėra. Sergant šia liga svarbu pastebėti, kas sukelia priepuolį ir stengtis jo išvengti. Gydytojas G. Kviecinskas prisiminė pacientą, kuris negalėjo išsiimti maisto iš šaldytuvo - rankas iš karto sukaustydavo šaltis.

Dažniausiai patariama šilčiau rengtis, dėvėti kumštines pirštines, avėti tinkamo dydžio batus, vengti streso, buvimo šaltoje patalpoje ar lauke, atsisakyti žalingų įpročių. Būta atvejų, kai kartu su potraukiu rūkymui dingdavo ir nemalonūs susirgimo simptomai. Neretai ligonio savijautą pagerina kraujagysles plečiančių preparatų vartojimas.

Reino sindromas

Jei medikamentinis gydymas yra neveiksmingas, ryžtamasi operacijai. Angiochirurgo Giedriaus Kviecinsko teigimu, šąlančios rankos sukelia ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą - sveikindamasis žmogus gėdijasi bičiuliui ranką paspausti savo pamėlusia ar prakaituojančia ranka, todėl tokioje situacijoje patiria stresą. Štai kodėl pacientai neretai prašo gydytojų atlikti simpatektomiją - operaciją, kurios metu perkerpami, prideginami ar suspaudžiami simpatinės nervų sistemos nervai, kurie verčia kraujagysles spazmuoti.

Anksčiau buvo atliekama sudėtinga torakalinė (krūtininė) simpatektomija, tačiau maždaug prieš penkerius metus Klaipėdos jūrininkų ligoninės angiochirurgai pirmą kartą Lietuvoje atliko endoskopinę simpatektomiją, kurios metu chirurginė invazija yra mažesnė, palieka tik du mažyčiai pjūvių randeliai. Tačiau ir šis gydymo metodas ne visada būna šimtu procentų efektyvus - po kelerių metų liga gali atsinaujinti.

Ką daryti, jei šąla galūnės?

Kai galūnės šąla, rekomenduojame:

• gydyti priežastis, šalinti ir koreguoti širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnius (įskaitant inkstų susirgimus, nutukimą ir kt.);
• kuo dažniau judinti bei mankštinti kojas ir rankas: tai pirštų gniaužymas, rankų (pradedant nuo pečių) sukimas ratu, kojų trepsėjimas, pasistiebimas ant kojų pirštų galų, specialūs kojų pratimai gulint ir sėdint, pasivaikščiojimas;
• kuo dažniau masažuoti šąlančias galūnes, ypač specialiu šepečiu (galima masažui panaudoti eterinius aliejus);
• vengti šalčio, stresų (išmokti atsipalaidavimo pratimų) ir kitų dirgiklių; šaltu oru galvą pridengti kepure arba skara (neleisti atšalti galvai), nesegėti didelių metalinių auskarų, mūvėti šiltas kojines ir pirštines, rengtis laisvais šiltais drabužiais;
• vengti ankštų bei aukštakulnių batų, kūną varžančių plačių diržų, nemūvėti daug žiedų, apyrankių;
• mesti rūkyti, nes nikotinas provokuoja kraujagyslių spazmus;
• vengti buvimo kondicionuojamoje patalpoje, sąlyčio su šaltais daiktais;
• namie nevaikščioti basomis, miegoti su vilnonėmis kojinėmis, galima į kojines įberti garstyčių miltelių arba ant pėdų klijuoti pipirinius pleistrus;
• susireguliuoti kraujospūdį;
• kuo dažniau gerti skysčių, taip pat karštų vaistažolių arbatų, ypač žaliosios bei kaštonų žiedų arbatų (net ir vasarą);
• valgyti daug ir įvairių daržovių bei vaisių, visų rūšių grūdinių produktų (ypač naudingi pomidorai, krienai, imbierai, salierai, augaliniai aliejai);
• kojoms ir/ar rankoms daryti šiltas arba kontrastines druskos voneles (su jūros druska, galima papildomai įlašinti rozmarinų ar kitų eterinių aliejų, įpilti čiobrelių ar kitokių arbatų); tačiau reikia saugotis, kad vanduo vonelėje būtų ne per karštas ir nenudegintų odos (ypač jeigu yra sumažėjęs galūnės jautrumas);
• jeigu nėra venų funkcijos pažeidimų, tai vakarais pagulėti šiltoje vonioje su eteriniais aliejais (imbierų, šalavijų, gvazdikų, cinamono, raudonėlių);
• hirudoterapija (gydymas dėlėmis);
• vartoti kraujagysles plečiančius, kraujagyslių spazmus mažinančius ir mikrocirkuliaciją gerinančius produktus (ginkmedį, česnaką, omega-3, magnį, vitaminą C, vitamino B grupės preparatus ir ypač nikotino rūgštį, antioksidantus);
• vartoti širdies veiklą gerinančius produktus (koenzimą Q10 ir kt.).

Visais metų laikais rekomenduojami antioksidantų preparatai, kurie padeda išvengti laisvųjų radikalų kaupimosi organizme.

Kaip pagerinti kraujotaką

Nušalimas

Klaidingai galvojama, kad nušalti galima tik spiginant stipriam šalčiui. Nušalimo grėsmė iškyla lauke temperatūrai nukritus žemiau nulio. Nušalti įvairias kūno dalis galima ir esant darganotam orui. Ypač pavojingas stiprus vėjas, nes jam pučiant šalčio poveikis sustiprėja, ir žmogus jaučia žemesnę temperatūrą, nei ji yra iš tikrųjų.

Atėjus žvarbiems orams svarbu išvengti nušalimų. Nušalimas - tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos. Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos.

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

• Svarbiausia - šiltai ir patogiai apsirenkite.
• Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną).
• Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės).
• Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios.
• Geriausi drabužiai - ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko.
• Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
• Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną - tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais.
• Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
• Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų.
• Negerkite alkoholio - jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti.
• Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu.
• Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį.

Karščiavimas

Nors daugelis skuba džiaugtis šiltais orais, termometrų stulpeliams staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, karštis gali tapti labai pavojingu. „Eurovaistinės“ specialistė Elvyra Ramaškienė sako, kad esant karštam orui, net ir pats sveikiausias žmogus gali nukentėti nuo perkaitimo, saulės smūgio, dehidratacijos, sutrikusios širdies ir kraujagyslių veiklos. „Mažų vaikų organizmas nėra iki gali susiformavęs, todėl jie ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių: sušilęs kūnas atvėsta daug lėčiau, o prakaituojami vaikai netenka ypač daug skysčių ir druskų“, - sako vaistinės specialistė. Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, vyresni žmonės neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką.

Per karščius organizmas saugosi nuo perkaitimo ir mėgina atvėsinti kūną, todėl išsiplečia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. „Karštis tiesiogiai veikia širdies darbą. Dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojame per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. „Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai - kalis, magnis, cinkas, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, - sako E.

Karštą dieną specialistė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį arba nesaldintą žaliąją arbatą. Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val.

Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija. Kaip atsiranda karščiavimas? Įvairūs ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai, gali padidinti pagumburio atskaitos tašką. Kūno temperatūra pakyla, t. y. Kodėl vaikai dažnai karščiuoja? Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, tokių kaip bakterijos, virusai ar grybeliai, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Įprastomis aplinkybėmis vaiko organizmas veikia gerai, tačiau gali išsibalansuoti. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti.

Yra kelios galimos karščiavimo priežastys. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys. Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte.

Ar karščiavimas yra pavojingas? Karščiavimas paprastai nėra pavojingas. Tačiau į vaikų karščiavimą visada reikia žiūrėti rimtai, nes jį dažnai lydi skausmas ar kiti simptomai, kurie vaikui gali sukelti diskomfortą. Kai vaikas karščiuoja, labai svarbu vartoti skysčių. Siekiant išvengti dehidratacijos, reikėtų užtikrinti, kad vaikas visą dieną reguliariai gertų. Simptomai rodo pagrindinę ligą (žr. Ar žinote…? Vaikai yra smalsūs, todėl paprastai užduoda daug klausimų. Šie paprasti patarimai jums padės paaiškinti vaikui, kokius prietaisus naudoja gydytojai.

Paprašykite pediatro parodyti, kaip naudotis termometru, nes netinkamai su juo elgiantis gali nepavykti teisingai pamatuoti temperatūrą. Kūno temperatūrą galima lengvai išmatuoti į tiesiąją žarną dedamu termometru (elektroninis - 2 minutes). Tačiau kai kuriems vaikams toks matavimo būdas labai nemalonus. Tokiu atveju temperatūrą galite išmatuoti infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Juo matuojama ausies būgnelio vidinė temperatūra, kuri yra maždaug 0,5 °C žemesnė už rektalinę.

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl nebūtina imtis veiksmų kaskart, kai vaikui pakyla temperatūra. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą. Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą. Galima įsigyti specialiai vaikams skirtų vaistų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. įrodyta, kad Ibustar vaikams esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas, yra ypač veiksminga. Ibuprofenas greitai sumažina karščiavimą. Jis pradeda veikti per 15 minučių, gali veikti iki 8 valandų ir paprastai yra gerai toleruojamas.

tags: #karstos #rankos #kas #gali #buti