Kas Atlieka Kadastrinius Matavimus: Reikalavimai ir Procesas

Kadastriniai matavimai yra esminė nekilnojamojo turto valdymo dalis, užtikrinanti tikslų sklypų ribų nustatymą ir dokumentavimą. Šie matavimai yra būtini tiek privačioms, tiek viešosioms įstaigoms, siekiant užtikrinti teisėtą ir efektyvų žemės ir statinių naudojimą bei valdymą. Taip pat kadastriniai matavimai svarbūs ne tik atliekant žemės sklypų pardavimą, pirkimą ar nuomą, bet ir projektuojant statinius, formuojant infrastruktūrą bei sprendžiant teisinius ginčus dėl nuosavybės ribų.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypų ribų nustatymo, statinių vertės ir jų faktinių parametrų nustatymo, bei dokumentavimo procesas, kurio metu atliekami matavimai ypatingai tiksliais specializuotais matavimo prietaisais ir surašomi duomenys apie žemės ir statinių charakteristikas ir naudojimą. Šie matavimai yra esminiai norint tiksliai apibrėžti sklypo ir statinių ribas, plotą bei kitas fizines savybes.

Kadastriniai matavimai - tai veiksmai, kuriais identifikuojama nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys bei techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai. Veiksmų eiga ir reikalavimai atliekant sklypų bei nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus skiriasi, tad šias sritis privalu išskirti.

Kadastrinių matavimų paslauga yra aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas. Pavyzdžiui, jei turite žemės sklypą ir įtariate, kad gretimo sklypo savininkas naudojasi Jūsų žemės sklypo dalimi, kadastriniai matavimai padės nustatyti tikslias ribas.

Kodėl Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Kadastriniai matavimai reikalingi įvairiose situacijose. Pirmiausia, jie yra būtini perkant arba parduodant žemės sklypus, nes padeda pirkėjui ir pardavėjui tiksliai suprasti, ką jie perka arba parduoda (miesto teritorijoje dažniausiai notarai nevykdo sandorio). Sklypo kadastriniai matavimai yra svarbūs vystant statybos projektus, nes leidžia architektams ir inžinieriams tiksliai planuoti pastatų vietą ir išdėstymą sklype, išvengiant pastato suprojektavimo ar pastatymo už sklypo ribos.

Kadastriniai matavimai reikalingi šiais atvejais:

• Norint sklypą parduoti, padalinti, atidalinti ar atlikti jo pertvarkymą.
• Siekiant sujungti atskirus sklypus ar keisti tikslinę žemės paskirtį.
• Formuojant valstybinės žemės sklypus bei perleidžiant privačius sklypus kitų asmenų nuosavybėn, kai jų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.
• Kitais atvejais, kai to pageidauja sklypo savininkas, norintis tiksliai žinoti nuosavybės plotą bei ribas.
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).
• Nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.

Atliekant žemės sklypų geodezinius matavimus vykdomi šie veiksmai:

• Išmatuojamos sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.
• Apskaičiuojami sklypų plotai.
• Kartografuojami žemės naudmenų kontūrai.
• Pažymimi žemės naudojimo apribojimai ir servitutai.
• Paruošiamas sklypo planas.
• Parengiama nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla.
• Atliekami statinių kampų žymėjimo darbai.
• Parengiamas pastato pririšimo žemės sklype planas.

Pastatų kadastriniai matavimai - veiksmai, padedantys nustatyti nekilnojamojo daikto tapatybę. Vykdant matavimus fiksuojamas nekilnojamojo daikto dydis, vertė, fizinė būklė, pakitimai. Šie veiksmai atliekami norint pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę.

Pastatų kadastriniai matavimai turi būti atliekami šiais atvejais:

• Kai reikia suformuoti naujus turto objektus.
• Norint rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti ar kitaip pertvarkyti pastatą.
• Norint pastatą, statinį ar patalpą įkeisti bankui.
• Kai reikia padalyti, atidalyti statinius.

Statant naują pastatą ir norint gauti paskolą, matavimai yra vykdomi šia eiga:

• Pirmas etapas - pamatų kadastriniai matavimai. Jis vykdomas tik tuo atveju, jei įmanoma apskaičiuoti pamatų tūrį. Atlikus pamatų kadastrinius matavimus namo baigtumas būna mažesnis nei 10%.
• Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas, kai namas jau yra po stogu, tačiau dar neįrengtas.

Žemės sklypo paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą, būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis. Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį. Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla. Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą. Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus. Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''. Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį).

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą. Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kas Atlieka Kadastrinius Matavimus?

Žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos, išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą. Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.

Kadastrinius matavimus atlieka licencijuoti matininkai arba geodezijos įmonės, turinčios reikiamą kvalifikaciją ir įrangą. Šie specialistai yra apmokyti ir sertifikuoti atlikti matavimus pagal nustatytus standartus ir reikalavimus. Be to, matininkai turi gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius žemės naudojimą, nuosavybės teises ir kadastrinių matavimų reikalavimus. Jie taip pat turi sugebėti interpretuoti ir taikyti šiuos reikalavimus praktikoje, kad užtikrintų teisingą ir teisėtą matavimų rezultatų pateikimą.

Kadastrinių matavimų eiga

Sutarus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, yra pasirašoma paslaugų sutartis. Pirmiausiai matininkai surenka visą įmanomą informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas. Tam, kad išvengti netikslumų ir sklypo ribas paženklinti labai tiksliai, matininkas atlieka teritorijos apmatavimus.

Kai visi duomenys yra parengti, matininkas sutaria su užsakovu dėl žemės sklypo ženklinimo dienos, ir yra išsiunčiami informaciniai pranešimai žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų saaininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys) apie numatomą sklypo ženklinimą. Šie pranešimai turi būti išsiųsti likus nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.

Į žemės sklypo ženklinimą atvykusiems kviestiniams asmenims teikiama pasirašyti ant matininko parengto žemės sklypo paženklinimo akto, kuriuos patvirtina, kad sutinka su pažymėtomis ribomis. Būna, jog į matavimus gali ir neatvykti visi kviesti asmenys.

Atlikęs visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise. Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Paskutinis žingsnį Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvoje kadastriniai matavimai yra griežtai reguliuojami teisės aktų, užtikrinančių, kad visi matavimai būtų atliekami tiksliai ir laikantis nustatytų standartų. Tokią tvarką užtikrina Nacionalinė žemės tarnyba ir Registrų centras, kurie prižiūri matininkų veiklą, duomenų pateikimą ir registravimą.

Teisės aktai, reguliuojantys kadastrinius matavimus Lietuvoje, nustato reikalavimus matavimų atlikimo procesui, matavimo tikslumui ir rezultatų pateikimui.

Registrų centras atlieka kadastrinių duomenų registravimą, vadovaudamasis ne tik teisės aktais, bet ir patvirtintomis vidinėmis taisyklėmis, kurios užtikrina procesų skaidrumą, duomenų patikimumą bei atitikimą standartams.

Be to, matininkai privalo turėti galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, užtikrinančius jų kompetenciją ir teisę vykdyti kadastrinius matavimus. Taisyklėse taip pat numatyta, kad visi kadastriniai matavimai turi būti atliekami naudojant sertifikuotą įrangą ir laikantis nustatytų procedūrų. Atsakingas požiūris į šiuos reikalavimus yra būtinas siekiant užtikrinti sklypų ribų tikslumą, teisinį aiškumą ir galimų ginčų prevenciją.

Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 2 straipsnis.

Kadastro vietovė - pagrindinis Nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus.

Nekilnojamojo turto kadastras - susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose.

Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis - Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje, vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Kadastrinių matavimų kaina

Kadastrinių matavimų kaina, paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz: sklypo ploto, užstatymo tankumo, sklypo vietovės, sklypo sudėtingumo). Žemės sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų metu atliekami šie veiksmai:

• Naudojant geodezinę įrangą, fiksuojami nekilnojamųjų daiktų fiziniai parametrai.
• Apskaičiuojami žemės sklypų plotai bei nustatomi matmenys.
• Identifikuojami ir pažymimi visi žemės sklype esantys statiniai, bei kiti svarbūs objektai.
• Remiantis surinktais duomenimis, sudaromi žemės sklypų planai.
• Žemės sklypų ribos paženklinamos vietovėje.
• Surinkti duomenys parengiami įregistravimui valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimas yra būtinas, jeigu žemės sklype pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms. Tokiu atveju atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenys kadastro tvarkytojui gali būti pateikiami po statinio kadastro duomenų įregistravimo ar pakeitimo Nekilnojamojo turto registre.

Kadastrinių matavimų kaina gali skirtis priklausomai nuo kelių veiksnių. Vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos kadastrinių matavimų kainai, yra sklypo dydis ir jo kompleksija. Didesni ir sudėtingesni sklypai, turintys nelygų reljefą, miškus ar kitus natūralius kliuvinius, gali reikalauti daugiau laiko ir pastangų matavimams atlikti. Kadastriniai matavimai gali apimti įvairias paslaugas, tokias kaip žemės sklypų ribų nustatymas, pastatų ir statinių vietos nustatymas, žemės paviršiaus modeliavimas ir kt.

Geografinė vieta taip pat gali turėti įtakos kadastrinių matavimų kainai. Matavimų kaina gali skirtis priklausomai nuo regiono, kuriame atliekami matavimai. Miesto teritorijose kainos dažniausiai yra aukštesnės dėl didesnio darbo krūvio ir didesnių pragyvenimo sąnaudų. Kai kuriais atvejais kadastriniai matavimai gali reikalauti papildomų teisinių ir administracinių darbų, pavyzdžiui, dokumentų rengimo, suderinimo su vietos valdžios institucijomis ar ginčų sprendimo.

Kadastriniai (geodeziniai) matavimai tai procesas, užtikrinantis tikslų ir patikimą žemės sklypų valdymą. Jei norite būti tikri dėl savo žemės sklypo ribų ir nekilnojamojo turto dokumentacijos tikslumo, mūsų paslaugos yra skirtos būtent jums!

tags: #kas #atlieka #kadastrinius #matavimus