Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Nors kompiuteriai ir internetas yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nesileisti priklausomybei nuo jų.
Priklausomybė nuo kompiuterio yra rimta problema, su kuria daugelis žmonių susiduria šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo.
Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą. Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio.
Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas…“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką…“.
Priklausomybė nuo kompiuterio. Kaip tampama priklausomu ir kaip atpažinti?
Priklausomybės priežastys ir pasekmės
Iš tikrųjų priklausomybė atsiranda nuo malonumo. Esame priklausomi ne nuo tos dėžės, o nuo to, ką teikia buvimas su šiuo įrenginiu. Tai ir žaidimai, ir bendravimas, kitas pasaulis, savivertės suvokimas. Ten galima daryti tai, ką nori. Tu esi laisvas, stiprus, toks, koks tik norėtum būti. Toje erdvėje gali toks būti.
Tame pasaulyje vaikas pradeda jaustis gerai, patenkina savo poreikius, kurių nepatenkina realiame gyvenime, pirmiausia, šeimoje. Jo akis užkliūna už kompiuterio teikiamų, sakykime, malonumų. Taip formuojasi priklausomybė, bet ne nuo paties įrenginio. Viskas prasideda nuo vaikystės, santykių tarp tėvelių ir vaikų. Jeigu tarp jų nėra stipraus ryšio, vaikas visada ieškos būdo, kaip patenkinti savo poreikius.
Kompiuteris - labai smagus dalykas, teikiantis daug malonumų. Taip, tu esi valdovas - viskas, kas vyksta virtualioje erdvėje, priklauso nuo tavęs. Iš prigimties visi daugiau ar mažiau esame egoistai, visada stengiamės tenkinti savo norus ir poreikius. Kompiuteris, jo galimybės, kitos šių dienų technologijos padeda mums patenkinti daugelį savo poreikių.
Pajautimas, kad toje erdvėje gali būti kuo nori, labai greitai įtraukia. Realybėje yra kitaip, todėl vaikas tiesiog pasineria į tą erdvę, kurioje jam gera, kuri iš pradžių teikia geras emocijas.
Kaip draugavimo, bendravimo su kompiuteriu pasekmės išlenda visi minėti dalykai, dėl kurių tėveliai dažniausiai kreipiasi. Galima sakyti, kad keičiasi vaiko elgesys. Taip, kompiuteris tam tikra prasme tampa geriausiu draugu. Tada vaikui mažiausiai reikia aplinkinio pasaulio, mažiausiai norisi bendrauti, ypač su tėvais. Netgi draugai išnyksta.
Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo.
Vaikams, kurie nuo mažens nuolat sėdi prie kompiuterio jau darželyje, o po to ir mokykloje būna sunku gyventi realiame gyvenime. Jie tikrai gali net nesuvokdami pasielgti neadekvačiai ir netinkamai. O juolab kad jiems dažnai niekas ir nepaaiškina, kaip turėtų būti.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį jau paminėjau, prastėja žmogaus savireguliacija, kuri atsakinga už emocijas, dėmesį, susivaldymą ir kitus panašius dalykus. Kitas dalykas, įsivaizduokime, jei vaikas prie ekranų praleidžia didžiąją dalį savo laiko ir neturi stipraus ryšio su tėvais. Taip ir susiformuoja priklausomybė, nes būtent technologijų pagalba jis nusiramina ir kitokio būdo jau nežino.
Visas neigiamas emocijas vaikas iškrauna žaisdamas kompiuteriu ir užsimiršdamas, tikėtina, kad tokį būdą jis rinksis ir tolimesniame gyvenime.
Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio.
Technologijos atima laiką iš bendravimo su draugais, sportinių žaidimų ir kitos panašios veiklos. Jei atsisakytume televizoriaus ir tą laiką leistume prie kompiuterio, tai būtų mažesnė blogybė.
Vaikams kenksminga tai, kad nesiformuoja tikrieji, realūs bendravimo įpročiai. Mes, tiesiogiai nesusitikdami su žmonėmis, negalime matyti jų emocijų, tikrų reakcijų, negalime pastebėti, kuo jie panašūs į mus, kuo skiriasi.
Internete draugų susirasti greičiau ir paprasčiau. Tokį būdą dažnai ir pasirenka mokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausios bendravimo ir pasitikėjimo savimi problemos. Tėvai tikisi - gal vaikai išaugs tas problemas.
Dirbu su penkiamečiu, kuriam psichiatrai nediagnozavo priklausomybės nuo kompiuterio, tačiau kuris psichologiškai buvo gana priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų. Svarbiausias jo darbas ryte - lėkti prie savo planšetės ir ten pasinerti į jam patinkančius žaidimus. Vienintelė pagalba - bendravimas.
Sutinku, kad šeima gali kartu filmą pažiūrėti, gali ir prie kompiuterio pasėdėti, bet žiūrėjimas, aptarimas, emocijų raiška turi būti bendras interesas.
Klausytoja dalijasi patirtimi, kad anūkas, grįžęs iš mokyklos, pareiškia eisiąs pailsėti prie kompiuterio. Gana įprasta situacija. Vaikas gerai jaučiasi būdamas virtualioje erdvėje. Galbūt tą žaidimą žaidžia ne jis vienas, o būrelis prie atskirų kompiuterių - žaidžiama kartu.
Vyksta kova už būvį, tikslas - išgyventi. Baimė prarasti gyvybę žaidime, pasitraukus iš tos erdvės, - jau stiprus signalas, kad vaikas „įkritęs“ į virtualią erdvę. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Pagalba - alternatyvų ieškojimas.
Visada padeda apdovanojimas - kad vaikas pasiektų gerų rezultatų, reikia ir paskatinimų. Taip kompiuteris gali tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, gerus pažymius, kitus pasiekimus. Klausimas sudėtingas.
Tėvai nori, kad vaikai eitų paskui juos. Turėtume įsisąmoninti, kad tėvai turėtų sekti paskui vaikus, įsiklausyti į mažuosius. Būna, kad tėvai nė nepažįsta savo vaiko, nežino, kas vyksta jo širdelėje. O ten vyksta daug sudėtingų procesų.
Jei vaikas neturi atramos, nepasitiki, bijo tėvų, tada nesidalina savo mintimis, išgyvenimais, nes bijo būti sukritikuotas, galbūt net pažemintas. O ką veikia mama, kai vaikas prie kompiuterio? Tai tarpsnis, kai mama itin reikalinga ir pasivaikščioti, ir pažaisti, ir pasaką paskaityti.
Juk pats dvimetis kompiuterio nepasiėmė, jis dar nežino, koks tai daiktas. Vaikas tiesiog mato objektą, kuris mirga, šviečia, juda, bet jo prasmės nesupranta. Vėlgi patarčiau ieškoti alternatyvų.
Yra nuomonių, kad per ilgas pasinėrimas į kompiuterį gali būti ne priežastis, o bendravimo stokos pasekmė. Žmogus - sociali būtybė, jam reikia kompanijos. Jei tradiciniu - realaus bendravimo - būdu mes nerealizuojame savo poreikių, tuomet ieškome kitų būdų.
Šiame straipsnyje aptarėme pagrindines priklausomybės nuo kompiuterio priežastis, rizikas, ir būdus pasveikti. Reikia atsiminti, kad visi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir kompiuteris bei internetas yra svarbūs mums visiems.
Kaip kovoti su priklausomybe?
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai.
Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo.
Labai svarbu ir tai, ar vaikas yra užmezgęs ryšį su tėvais ir turi kitokio - natūralaus - bendravimo patirties. Labai dažnai net tėvai su vaikais bendrauja telefonu. Susiskambina, pasikalba arba susirašo žinutėmis, o susitikę vieni kitiems nelabai ir turi ką pasakyti ar papasakoti.
Neretai tėvai neranda vaikams tiek laiko, kiek norėtų, ir labai dažnai tai patys supranta. Požymiai, kad vaikas jau savotiškai priklausomas nuo technologijų, kažkiek priklauso ir nuo jo amžiaus. Vis dėlto, ir vienu, ir kitu atveju bendras požymis būtų nesidomėjimas jokia kita veikla.
Aš atkreipčiau dėmesį į natūralius vaikų žaidimus. Vaikai nuo visai mažučių iki 6-7-erių amžiaus, net sakyčiau iki 10-ies metų, jei mes jų per anksti nesugėdintume, turėtų mėgti žaisti žaidimus. 3-6 metų amžiaus grupės vaikai paprastai labai dažnai žaidžia vadinamus laisvus vaizduotės žaidimus - kažką patys sau stato, kažką kuria, dėlioja lėlytes, žmogeliukus ar pan. Jei tokios vaiko veiklos mes nepastebime, iš tiesų jau reikėtų susimąstyti. Jei atkreipsime dėmesį į vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus, pagrindinis požymis, kaip jau minėjau - ar jie randa kitos sau įdomios veiklos. Jei ne - tai jau negerai.
Kartais sakoma, kad per daug kompiuterių pasaulyje užsigyvenę vaikai gali prarasti realybes jausmą. Aš visų pirma sakau, kad tėvai turėtų pradėti nuo savęs. Taip. Vaikams, kurie nuo mažens nuolat sėdi prie kompiuterio jau darželyje, o po to ir mokykloje būna sunku gyventi realiame gyvenime. Jie tikrai gali net nesuvokdami pasielgti neadekvačiai ir netinkamai. O juolab kad jiems dažnai niekas ir nepaaiškina, kaip turėtų būti.
Kaip tėvams kovoti su ta priklausomybe? Oi ne, gudrybės jau nepadės. Kai pas mus ateina tėvai, jie jau būna išbandę visokių visokiausius būdus. Aš visų pirma sakau, kad tėvai turėtų pradėti nuo savęs. Jie dažnai sako vaikui - nesėdėk tiek daug prie kompiuterio, tačiau patys ištisai tai daro.
Net važiuodami automobiliu, užuot bent kelias minutes su vaiku pakalbėję, imasi telefono - skambina, rašo. Taigi tuos kriterijus, kuriuos keliami vaikui, turime taikyti ir sau. Tėvams į save reikėtų labai kritiškai pasižiūrėti. Tėvai sako vaikui „užsiimk kuo nors kitu“, tai galbūt reikėtų kuo nors kitu užsiimti kartu? Jei norite, kad vaikas žaistų vieną ar kitą žaidimą, galbūt pažaiskite kartu su juo. Tada vaikui nekils minčių imtis kompiuterio, nes jam bus smagu, o kai tik pasakysite „ne, aš neturiu laiko“, tai jis sakys - duok man kompiuterį.
Labai rimti tarptautiniai tyrimai įrodė, kad iki dviejų metų vaikui apskritai nerekomenduojama leisti naudotis kokiomis nors minėtomis technologijomis. Vėliau - minučių, o ne valandų klausimas, na, sakykime, iki pusvalandžio. 2014-2020 m. Jeigu jūsų vaikas maistą nešasi prie kompiuterio, negeba atpasakoti perskaityto teksto ar neramiai miega - vertėtų susirūpinti.
Patarimai seneliams
Yra nemažai vaikų, kurie auga su savo seneliais, nes jų tėveliai galbūt išvykę į užsienį. Turime pripažinti ir tą faktą, kad močiutės, seneliai nebūtinai gali pasiūlyti tiek įdomių žaidimų, kiek kompiuteriai. Ne tik vyresnei kartai. Apskritai ir tėveliams, ir seneliams reikėtų žinoti, kad su draudimais, bausmėmis, kažkokiais kategoriškais liepimais, nepasieksime to, ko norime.
Vaikas mokosi ne iš įsakymų, o iš stebėjimo. Tai reiškia - kokio elgesio iš jo norime, pirmiausia turime savo pavyzdžiu parodyti. Kitas dalykas - kartų skirtumas. Galbūt vyresnei kartai, seneliams, gana sudėtinga suprasti, kad, kai jie buvo tokio amžiaus, kaip jų anūkai dabar, buvo visiškai kitos galimybės, kitas laikmetis.
Šių dienų jaunimas labai smalsus, skubantis gyventi, norintis čia ir dabar viską turėti. Galbūt net galėčiau sakyti, kad jis neatsparus įtampai, stresui. Konfliktas tarp kartų gali formuotis dėl noro greitai judėti į priekį. Vyresnės kartos atstovai atsimena, kad viskas buvo daroma pamažu, neskubant, todėl atsiranda toks kartų konfliktas.
Be abejo, jei tėvai išvykę, palikę savo vaikus su seneliais, vaikai jaučia tuštumą dėl tėvų nebuvimo, konflikto su seneliais. Tada ta tuštuma užpildoma tuo, kas arčiausiai.
Pirmiausia reikėtų priimti vaiką tokį, koks jis yra. Jis svarbus vien tuo, kad jis yra. Reikėtų nebandyti stengtis bet kokia kaina, bet kokiu būdu jo pakeisti. Kad pavyktų vaiką geriau suprasti, tie seneliai gali prisėsti šalia anūko, pažiūrėti, ką jis veikia, pabandyti paklausti.
Jeigu vaikas žaidžia, galima pabandyti paklausti, apie ką yra tas žaidimas. Tiesiog derėtų prisiminti save, kokie buvote panašaus amžiaus, ką veikdavote, kaip jaunimas leisdavo laiką.
Mes stengiamės vaikams įrodyti, kad tai, ką jie daro, kuo jie užsiima, nėra prasminga, kad tai kažkas blogo. Bandome įteigti savo nuomonę ir savo pasirinkimą. Tai tas kartų konfliktas, suaugusiųjų ir vaikų konfliktas. Jeigu ir viena, ir kita karta pabandytų vieni kitus pažinti, jeigu vyresnieji pabandytų pažinti vaiko akimis, pasėdėti šalia, pasakyti savo nuomonę - man patinka ar nepatinka, suprantu ar nesuprantu, ką tu ten veiki - atsirastų dialogas.
Mes pradėtume su vaiku kalbėtis. Jeigu tie suaugusieji kreipia dėmesį ir domisi, ką vaikas veikia, kas jam įdomu, jis kitomis akimis pradės žiūrėti, nes dominamasi, kuo jis užsiima. Be abejo, tada galima ir savo nuomonę pasakyti, kažką patarti.
Mėlynos šviesos poveikis regėjimui
Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Tai dar vadinama šio amžiaus profesine liga, kuri būdinga milijonams žmonių visame pasaulyje. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus - mėlynoji šviesa.
Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas.
Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama. Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje, pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai - sutrikęs regėjimas - tai ateities darbuotojų sveikatos ligos.
Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta. Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti.
Nemažiau svarbus ir apšvietimas - patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje. Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys netenka mažiau drėgmės.
Kaip padėti savo akims darbe?
Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis. „Vision Express“ optometrininkė dalinasi trimis būdais, kaip tai padaryti.
- Akių mankšta
Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą. Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų - akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką. Kitas būdas - patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes.
Dar vienas svarbus dalykas - nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.
- Laiko, praleidžiamo prie mėlynųjų ekranų, ribojimas
Taip pat labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą. Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui. Taip pat rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, taip akies raumenys greičiau atsipalaiduoja.
Anot B. Kuftin, jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti ir dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių.
- Apsauginė danga
Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų šiandien tampa nebeįmanoma, tačiau apsaugoti jas - visai nesunku. Ypač tiems, kurie nešioja korekcinius akinius - tereikia pasirūpinti specialia apsaugine danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos. Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų. Net jeigu ir nenešiojate korekcinių akinių, galite dirbdami kompiuteriu nešioti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga - taip padėsite savo akims išvengti įtampos, mažinsime nuovargį.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.
tags: #kas #butu #pasaulyje #be #kompiuteriu