Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas dažnai slepia ligas, apie kurias net nesusimąstome. Silpnumas, galvos svaigimas ir padidėjęs prakaitavimas yra trys simptomai, galintys pasireikšti tiek kartu, tiek atskirai ir dažnai sukeliantys nerimą.
Nors šie pojūčiai dažnai būna trumpalaikiai ir nepavojingi, kartais jie gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Štai ką svarbu žinoti apie galimas priežastis ir kada reikėtų susirūpinti.
Galimos priežastys
Silpnumas, galvos svaigimas ir prakaitavimas yra gana nespecifiniai simptomai, todėl jų kilmė gali būti įvairi. Vieni dažniausių kaltininkų - staigūs kraujospūdžio pokyčiai. Kai kraujospūdis krinta per greitai, žmogus gali pajusti svaigulį, silpnumą ir net šaltą prakaitą. Hipoglikemija - per žemas gliukozės kiekis kraujyje - taip pat yra dažna šių simptomų priežastis.
Stiprus stresas ar panikos priepuolis gali sukelti itin panašius simptomus. Organizmas į tai reaguoja pagreitėjusiu širdies plakimu, prakaitavimu, svaiguliu ir silpnumu. Kartais silpnumas, galvos svaigimas ir prakaitavimas gali būti širdies sutrikimų požymiai, ypač jei pasireiškia kartu su spaudimu krūtinėje ar dusuliu.
Organizmui kovojant su infekcija - nuo virusinės iki bakterinės - gali kilti temperatūra, bendras silpnumas, gausus prakaitavimas ir galvos svaigimas. Kai organizmui trūksta geležies arba sutrikusi kraujo gamyba, sumažėja hemoglobino kiekis.
Mažakraujystė (Anemija)
Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, silpnumas, nuovargis ar galvos skausmas gali įspėti apie mažakraujystę (anemiją), su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas žmogus visame pasaulyje. Nuo anemijos dažniausiai kenčia vaikai ir moterys, ypač nėščiosios.
Kita priežastis, lemianti ligos atsiradimą, yra netaisyklinga mityba, valgant nepilnavertį maistą arba laikantis tam tikrų mitybos įpročių, kai negaunate reikalingo vitaminų ir mineralų kiekio. Feritino trūkumas taip pat gali sukelti anemiją. Feritinas yra baltymas, kuris saugo geležį organizme.
Anemijos tipai:
- Piktybinė anemija
- Aplastinė anemija
- Pjautuvinė anemija
- Mikrocitinė anemija
- Normocitinė normochrominė anemija
- Makrocitinė anemija
- Sideroblastinė anemija
- Ūminė pohemoraginė anemija
- Hipochrominė anemija
- Megaloblastinė anemija
- Autoimuninė hemolizinė anemija
- Lėtinė anemija
Mažakraujystę sukelia ir lėtinės ligos, tokios kaip lėtinė inkstų liga, infekcinės (maliarija, blužnies ar kepenų padidėjimas) ar onkologinės ligos, lėtinis kraujavimas, ypač iš žarnyno.
Kai kurios anemijos rūšys, tokios kaip geležies stokos ar vitamino B12 trūkumo sukelta anemija, gali būti efektyviai gydomos papildant organizmą trūkstamomis medžiagomis. Sergant anemija maistas yra svarbi gydymo dalis. Svarbu įtraukti į mitybą produktus, turinčius daug geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties.
Vilniaus „Kardiolitos klinikose“ atliekama mažakraujystės tyrimų programa, kuri padeda nustatyti anemijos priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Neuropatija
Neuropatija, dar vadinama periferinės nervų sistemos liga, yra sutrikimas, pažeidžiantis už galvos ir nugaros smegenų ribų esančius nervus. Neuropatijos simptomai gali apimti skausmą, dilgčiojimą, deginimo pojūtį, jautrumą, raumenų silpnumą, koordinacijos stoką, autonominės funkcijos sutrikimus (pvz., širdies ritmo pokyčius, virškinimo problemas, šlapimo pūslės disfunkciją) ir kt.
Neuropatijos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo pažeistų nervų tipo ir vietos. Skausmas: deginantis, maudžiantis, duriantis ar elektros srovės pojūtis paveiktoje vietoje. Neuropatijos simptomai gali vystytis palaipsniui, o jų sunkumas - svyruoti bėgant laikui. Pacientams, patiriantiems bet kurį iš šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją išsamiam įvertinimui ir diagnozei.
Periferinė neuropatija yra dažniausiai pasitaikanti neuropatijos forma, pažeidžianti nervus, esančius už galvos ir nugaros smegenų ribų (centrinės nervų sistemos). Šie nervai sudaro periferinę nervų sistemą, kuri perduoda informaciją tarp centrinės nervų sistemos (smegenų ir nugaros smegenų) ir viso kūno.
Skausmas yra vienas iš dažniausių periferinės neuropatijos simptomų. Jis gali pasireikšti kaip deginantis, maudžiantis, duriantis ar panašus į elektros šoką pojūtis paveiktose kūno vietose. Skausmas gali būti nuolatinis arba epizodinis ir skirtingo intensyvumo.
Be skausmo, pacientai taip pat gali patirti jautrumo pokyčius, pavyzdžiui, sumažėjusį jautrumą prisilietimui, temperatūrai ar skausmui, sukeliantį tirpimo, dilgčiojimo ar nejautrumo pojūtį. Kartais gali pasireikšti ir padidėjęs jautrumas (hiperestezija).
Raumenų silpnumas yra dar vienas dažnas simptomas, atsirandantis dėl nervų, kontroliuojančių raumenų judesius, pažeidimo. Pacientams gali būti sunku judinti paveiktas galūnes ar atlikti įprastas užduotis, pavyzdžiui, vaikščioti, pagriebti daiktus ar išlaikyti pusiausvyrą.
Periferinę neuropatiją sukelia įvairios priežastys. Dažniausia iš jų yra cukrinis diabetas, kurio metu ilgalaikis aukštas cukraus kiekis kraujyje pažeidžia nervus. Vitaminų, ypač vitamino B12, trūkumas taip pat gali prisidėti prie periferinės neuropatijos išsivystymo.
Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ar Guillain-Barré sindromas, taip pat gali paveikti periferinius nervus. Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, juostinė pūslelinė, ŽIV, hepatitas C ir Laimo liga, gali tiesiogiai ar netiesiogiai pažeisti nervus.
Toksinų, tokių kaip alkoholis, sunkieji metalai ir kai kurie chemoterapiniai vaistai, poveikis taip pat gali sukelti periferinę neuropatiją. Retos genetinės ligos, pavyzdžiui, Charcot-Marie-Tooth liga, gali būti paveldimos periferinės neuropatijos priežastis.
Autonominė neuropatija
Autonominė neuropatija yra specifinė neuropatijos forma, pažeidžianti tik autonominės nervų sistemos nervus. Ši nervų sistema yra atsakinga už nevalingų kūno funkcijų, tokių kaip širdies ritmas, kraujospūdis, kvėpavimas, virškinimas, šlapinimasis ir lytinė funkcija, reguliavimą.
Vienas iš dažniausių autonominės neuropatijos simptomų yra įvairūs širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai. Pažeisti nervai gali sutrikdyti širdies ritmą, sukelti staigius kraujospūdžio pokyčius, ypač atsistojant (ortostatinė hipotenzija), ir padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką.
Autonominė neuropatija taip pat gali paveikti virškinimo sistemą, sukeldama įvairius simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Šie simptomai atsiranda dėl nervų, kontroliuojančių žarnyno judesius ir sekreciją, pažeidimo.
Šlapimo pūslės ir lytinės funkcijos sutrikimai taip pat dažnai pasireiškia sergant autonomine neuropatija. Pažeisti nervai gali sutrikdyti šlapimo pūslės raumenų kontrolę, sukeliant sunkumų pradedant šlapintis, nepilną šlapimo pūslės ištuštinimą ar šlapimo nelaikymą.
Neuropatija kojose
Neuropatija kojose taip pat yra ganėtinai dažna periferinės neuropatijos forma, pažeidžianti nervus, esančius apatinėse kūno galūnėse. Vienas iš dažniausių kojų neuropatijos simptomų yra skausmas. Jis gali pasireikšti kaip deginantis, maudžiantis, duriantis ar elektros srovės pojūtis, dažnai prasidedantis nuo pėdų ar kojų pirštų ir plintantis į kitas kojų dalis.
Be skausmo, pacientai taip pat gali patirti jautrumo pokyčius, pavyzdžiui, sumažėjusį jautrumą prisilietimui, temperatūrai ar skausmui. Dėl to kojos gali atrodyti nejautrios, sustingusios ar nemaloniai dilgčioti.
Raumenų silpnumas ir koordinacijos stoka taip pat gali pasireikšti sergant kojų neuropatija. Pacientai gali pradėti sunkiai vaikščioti, laikyti pusiausvyrą ar atlikti smulkius judesius kojomis.
Kai kuriais atvejais kojų neuropatija gali sukelti kojų patinimą, ypač aplink kulkšnis, ar pėdas. Ilgainiui neišgydyta kojų neuropatija gali sukelti rimtų komplikacijų. Pacientams gali išsivystyti opos ar infekcijos dėl sumažėjusio jautrumo ir sutrikusio žaizdų gijimo procesų.
Diabetinė pėda yra dažna komplikacija, atsirandanti dėl nervų pažeidimo ir prasto cukraus kiekio kraujyje kontroliavimo.
Chemoterapijos sukelta neuropatija
Chemoterapijos sukelta neuropatija yra labai rimta komplikacija, atsirandanti dėl tam tikrų vaistų poveikio, naudojamų vėžiui gydyti. Chemoterapiniai vaistai, tokie kaip platinos preparatai (cisplatin, oksaliplatin), taksanai (paklitaksel, docetaksel), vinkalkaloidai (vinkristin, vinblastine) ir proteasomų inhibitoriai (bortezomib), yra dažniausiai susiję su šio šalutinio poveikio išsivystymu.
Neuropatijos simptomai paprastai prasideda nuo pirštų galų ir kojų pirštų, vėliau plisdami į delnus, pėdas ir kitas galūnių dalis ir gali pasireikšti bet kuriuo chemoterapijos metu, tačiau dažniausiai jie atsiranda tik po kelių gydymo ciklų.
Deja, kai kuriais atvejais neuropatijos simptomai gali išlikti net ir baigus chemoterapiją, tapti lėtiniais ir reikšmingai pabloginti pacientų gyvenimo kokybę.
Alkoholinė neuropatija
Alkoholinė neuropatija yra tokia periferinės neuropatijos forma, kuri atsiranda dėl ilgalaikio ir gausaus alkoholio vartojimo. Ši būklė pažeidžia nervų sistemos dalis, esančias už galvos ir nugaros smegenų ribų, dažniausiai paveikdama galūnes.
Maistinių medžiagų trūkumas: piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai siejamas su prasta mityba ir maistinių medžiagų, ypač B grupės vitaminų (tiamino, niacino, folio rūgšties ir vitamino B12), trūkumu.
Alkoholinės neuropatijos gydymas yra ilgas procesas ir visiškas pasveikimas ne visada yra įmanomas. Be medicininės priežiūros, svarbus vaidmuo tenka ir psichologinei bei socialinei paramai.
Diabetinė neuropatija
Diabetinė neuropatija yra taip pat nereta ir sunki cukrinio diabeto komplikacija, pažeidžianti nervų sistemą. Ši būklė atsiranda dėl ilgalaikio aukšto gliukozės kiekio kraujyje (hiperglikemijos) poveikio nervų ląstelėms ir kraujagyslėms.
Distalinė simetrinė polineuropatija: dažniausias tipas, pažeidžiantis kojų ir rankų nervus. Gydymas apima tiek priežastinį, tiek simptominį požiūrį. Pagrindinis tikslas yra pagerinti glikemijos kontrolę, siekiant sulėtinti ligos progresavimą. Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip prieštraukuliniai (gabapentinas, pregabalinas) ar antidepresantai (duloksetinas, amitriptilinas), gali padėti valdyti skausmingus simptomus.
Nefarmakologinės priemonės, tokios kaip fiziniai pratimai, kojų priežiūra, mitybos korekcija ir streso valdymas, taip pat būna svarbios gydant diabetinę neuropatiją.
Hiperhidrozė (padidėjęs prakaitavimas)
Padidėjęs prakaitavimas gali signalizuoti apie rimtus sveikatos sutrikimus. Jei be priežasties drėksta delnai, pėdos, krūtinė, pila prakaitas, nenumokite ranka.
Kiekvieno mūsų odoje yra apie 3 milijonai prakaito liaukų, atliekančių labai svarbią organizmo funkciją. Natūralu, jei gausiau prakaituojate sportuodami ar susijaudinę. Tai natūrali organizmo reakcija. Beje, intensyviai sportuojant per dieną netenkama apie 10 litrų skysčių.
Prakaitavimas - natūralus ir gyvybiškai būtinas procesas, nes tokiu būdu organizmas su skysčiais (prakaitu ir kt.) išsivalo nuo susikaupusių toksinų, reguliuoja ir palaiko normalią kūno temperatūrą.
Pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų, jeigu gausiau prakaituojama nedirbant sunkaus fizinio darbo ir oro temperatūrai nesant aukštai, nesusinervinus, t. y. be jokios apčiuopiamos priežasties. Tokiu atveju svarbu nustatyti pagausėjusio prakaitavimo (hiperhidrozės) priežastis.
Gydytojai hiperhidrozę skirsto į pirminę ir antrinę. Pirminės priežastys nežinomos, o antrinę išprovokuoja tam tikros ligos. Manoma, kad abiejų tipų pagausėjusį prakaitavimą sukelia padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas. Tai gali būti susiję ir su organizmo pokyčiais, tarkim, brendimu, nėštumu ar premenopauze, tam tikrais sutrikimais.
Gydytojų teigimu, padidėjęs prakaitavimas naktimis būdingesnis sergant lėtinėmis infekcinėmis (tuberkulioze ir kt.), endokrininės sistemos (skydliaukės, cukriniu diabetu), inkstų ar onkologinėmis ligomis. Taip pat moterims artėjant menopauzei. Jį paskatinti gali net patirtos senos traumos. Traumatologų teigimu, būna, kad vadinamieji liekamieji reiškiniai po nugaros smegenų pažeidimų pasireiškia padidėjusiu prakaitavimu praėjus pusmečiui ar net metams po traumos.
Naktinis prakaitavimas kartu su niežuliu būdingas sergant vėžinėmis ligomis (leukemija, limfoma, inkstų karcinoma ir kt.). Vis dėlto dažniausiai padidėjusį prakaitavimą lemia psichikos ir neurologinės ligos, psichologinės priežastys, žmogaus charakterio ypatybės, kompleksai, įvairios fobijos, emocinė būsena.
Už prakaito, t. y. drėgmės išskyrimą, yra atsakinga vegetacinė nervų sistema - labai jautrūs centrai, esantys tarpinėse ir stuburo smegenyse. Šie centrai glaudžiai susiję su galvos smegenų sritimis, valdančiomis emocijas. Todėl susijaudinę, išsigandę ar patyrę stresą prakaituojame.
Diagnostika
Neuropatijos diagnostika yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę skirtingų metodų ir testų, kurių tikslas - nustatyti nervų pažeidimo faktą, jo sunkumą, tipą ir tikslią priežastį.
- Anamnezė ir simptomų vertinimas: gydytojas išsamiai išklauso paciento nusiskundimus, įvertina simptomų pobūdį, trukmę, intensyvumą ir paplitimą.
- Fizinis ir neurologinis ištyrimas: gydytojas atlieka išsamų fizinį patikrinimą, įskaitant galūnių apžiūrą dėl trofikos pokyčių, žaizdų ar atrofijos.
- Nervų laidumo tyrimai ir elektromiografija: šie elektrodiagnostiniai testai padeda nustatyti nervų laidumo greitį, amplitudę ir raumenų atsaką į nervų stimuliaciją.
- Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai gali padėti nustatyti neuropatijos priežastis, tokias kaip cukrinis diabetas, vitaminų trūkumas (ypač B12 ir folio rūgšties), skydliaukės disfunkcija, autoimuninės ligos ar tam tikros infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitas C).
Neuropatijos diagnostika dažnai reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių specialistų, įskaitant neurologus, endokrinologus, reumatologus ir genetikus.
Gydymas
Neuropatijos gydymas yra kompleksinis ir individualus procesas, priklausantis nuo nervų pažeidimo priežasties, tipo, sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslai yra sumažinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą, išvengti komplikacijų ir pagerinti paciento funkcinę būklę bei gyvenimo kokybę.
Pirmas žingsnis gydant neuropatiją yra nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti ar kontroliuoti pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, esant diabetinei neuropatijai, svarbu pasiekti optimalią glikemijos kontrolę. Jei neuropatija susijusi su vitaminų trūkumu, skiriami atitinkami maisto papildai.
Skausmo malšinimas: skausmą malšinantys vaistai yra svarbi gydymo dalis daugeliui pacientų. Dažniausiai naudojami preparatai yra prieštraukuliniai vaistai (gabapentinas, pregabalinas), antidepresantai (duloksetinas, amitriptilinas, nortriptilinas) ir vietiniai anestetikai (lidokaino pleistrai).
Kineziterapija ir reabilitacija: fiziniai pratimai, kineziterapija ir ergoterapija gali padėti stiprinti raumenis, gerinti koordinaciją, išlaikyti judrumą ir prisitaikyti prie funkcinių apribojimų. Taikomi pratimai apima ištvermės, jėgos, pusiausvyros ir lankstumo lavinimą.
Mityba: subalansuota mityba, turtinga vitaminais (ypač B grupės), mineralais ir skaidulomis, gali padėti maitinti nervus ir skatinti jų regeneraciją.
Fizinis aktyvumas: reguliarūs, vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai gali pagerinti kraujotaką, sumažinti skausmą ir padidinti nervų funkciją.
Neuropatijos gydymas reikalauja ilgalaikio įsipareigojimo ir glaudaus bendradarbiavimo tarp paciento ir sveikatos priežiūros komandos.
Svarbu pažymėti, kad nors neuropatijos gydymas gali pagerinti simptomus ir sulėtinti ligos progresavimą, tačiau ne visada yra manoma visiškai atkurti nervų funkciją.
Kineziterapija
Kineziterapija yra labai svarbi viso kompleksinio neuropatijos gydymo dalis, kurios tikslas - pagerinti pacientų fizinę funkciją, sumažinti ligos simptomus ir pagerinti bendrą jų gyvenimo kokybę.
Neuropatijos sukeltas nervų pažeidimas gali lemti raumenų silpnumą ir atrofiją. Specialiai parinkti jėgos pratimai padeda stiprinti raumenis, išlaikyti jų masę ir pagerinti bendrą fizinę funkciją.
Dėl raumenų silpnumo ir skausmo pacientai dažnai vengia judėti, o tai gali sukelti sąnarių sustingimą ir kontraktūras. Neuropatija gali sutrikdyti propriocepciją (kūno padėties suvokimą erdvėje) ir pusiausvyrą.
Specialūs koordinacijos ir pusiausvyros pratimai padeda pacientams saugiau judėti ir sumažina griuvimų riziką. Tam tikri kineziterapijos metodai, tokie kaip tempimo pratimai, masažas ar minkštųjų audinių mobilizacija, gali padėti atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką ir sumažinti neuropatinį skausmą.
Reguliari fizinė veikla teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, kaulų tankį, nuotaiką ir bendrą savijautą.
Kineziterapeutas, atsižvelgdamas į paciento individualius poreikius, ligos sunkumą ir bendrą sveikatos būklę, sukuria specialią pratimų programą. Taip pat atliekami pusiausvyros ir koordinacijos pratimai, tokie kaip stovėjimas ant vienos kojos, vaikščiojimas siauroje linijoje ar naudojimasis pusiausvyros pagalvėlėmis, skirti propriocepcijai ir pusiausvyrai lavinti.
Funkciniai pratimai imituoja kasdienės veiklos poreikius, tokius kaip atsisėdimas, atsistojimas, lipimas laiptais ar daiktų kėlimas, ir yra skirti pacientų funkcionalumui gerinti.
Kineziterapijos užsiėmimai paprastai vyksta kelis kartus per savaitę, prižiūrint specialistui. Pacientai taip pat išmokinami pratimų, kuriuos gali saugiai atlikti patys namuose.
Gydymo trukmė priklauso nuo kiekvieno paciento poreikių ir pažangos, tačiau dažniausiai trunka kelis mėnesius. Svarbu, kad kineziterapija būtų pritaikyta kiekvieno paciento galimybėms ir poreikiams, o pratimai atliekami palaipsniui didinant krūvį.
Neuropatija sergantys pacientai taip pat turėtų būti atsargūs dėl sumažėjusio jautrumo ir padidėjusios sužalojimų rizikos.
Akupunktūra
Akupunktūra, senovės kinų medicina pagrįsta gydymo technika, gali būti naudojama kaip alternatyvus ar papildomas neuropatijos gydymo metodas. Šios procedūros metu plonos adatos yra įsmeigiamos į specifinius taškus kūne, siekiant stimuliuoti nervų sistemą, pagerinti kraujotaką ir skatinti organizmo natūralius gijimo procesus.
Manoma, kad akupunktūra gali padėti sumažinti neuropatinį skausmą, dilgčiojimo ir tirpimo pojūčius bei pagerinti bendrą nervų funkcijos sutrikimų paveiktų sričių jautrumą.
Kada reikėtų sunerimti?
Nors daugeliu atvejų šie simptomai nėra pavojingi, tam tikrais atvejais jie gali įspėti apie rimtesnę būklę. Gali, ypač jei šaltas prakaitas pasireiškia kartu su krūtinės spaudimu, dusuliu, pykinimu ar stipriu silpnumu.
Svaigulys, silpnumas ir prakaitavimas gali užklupti įvairiose situacijose - nuo ankstyvo ryto iki aktyvių fizinių veiklų. Kai kurie žmonės šiuos simptomus pajunta stovėdami eilėje, ilgai būnant tvankioje patalpoje ar karštą vasaros dieną.
Papildoma informacija
- Klajoklio nervo uždegimas yra reta, tačiau rimta būklė, kuri paveikia klajoklio nervą - svarbiausią parasimpatinės nervų sistemos dalį. Klajoklio nervo uždegimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant infekcijas, autoimunines ligas, traumas ar navikus.
- Parestezija yra nejautrumo, dilgčiojimo, adatėlių badymo ar deginimo pojūtis odoje, neturint akivaizdžios priežasties. Parestezija gali būti laikina arba nuolatinė, priklausomai nuo jos priežasties. Parestezijos paprastai nėra pavojingos gyvybei, tačiau ji gali būti varginanti ir trikdyti kasdienę veiklą. Jei parestezijos išlieka ilgą laiką ar yra lydimos kitų simptomų, tokių kaip raumenų silpnumas ar skausmas, būtina kreiptis į gydytoją.
- Polineuropatija yra nervų sistemos sutrikimas, pažeidžiantis daugelį periferinių nervų visame kūne. Polineuropatijos diagnozė nustatoma remiantis simptomais, neurologiniu ištyrimu ir papildomais tyrimais, tokiais kaip nervų laidumo tyrimai ar biopsijos.
Atminkite, kad savidiagnostika gali būti pavojinga. Jei jaučiate nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į gydytoją.