Neretai pirmiausias klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste - kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius? Ar galima visai šalia sklypus skiriančios tvoros pasodinti eilę augalų, suformuosiančių vešlią ir dekoratyvią gyvatvorę? Šie klausimai pavasarį kyla ne vienam, norinčiam papuošti savo kiemą, o atsakymų į juos esama pačių įvairiausių.
Egzistuoja Aplinkos ministerijos patvirtintos taisyklės, kuriose aiškiai apibrėžiama, kaip želdiniai gali būti sodinami. O tarp gyventojų kylančių ginčų dėl per arti pasodinto, vėliau suvešėjusio medžio ar krūmo esama iš tiesų nemažai. Juos tenka narplioti įvairių institucijų atstovams - skiriant ne tik baudas, bet ir įpareigojant ištaisyti pažeidimą - medį ar krūmą perkelti toliau nuo ribos. Kartais tai padaryti būna neįmanoma, tad ilgai augintą medį belieka tik nukirsti.
Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras.
Reglamentuojami atstumai
Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos.
Sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau kaip 1 metro atstumo nuo ribų. Sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio - mažiausiai 2 metrų atstumo. Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.
Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m aukščio.
Želdinių sodinimo atstumai
Aplinkos ministerija primena, kad sodinti želdinių, kur tik nori, negalima, o leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu, yra nurodyti Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklėse.
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Be to, kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse - iki 2 m aukščio.
Kaip ir kur turi būti sodinami augalai numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyno sutikimo:
| Veisiamas medis, krūmas, gyvatvorė | Sklypo pusė (azimutas vizuojant iš sklypo centro) | Mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, m |
|---|---|---|
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 5 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti aukštesni kaip 3 m arba formuojami aukštesni kaip 3 m | Kitos pusės | 3 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojami iki 3 m aukščio | Iš visų pusių | 2 |
| Medžiai ir krūmai rūšių, kurių individai gali užaugti iki 2 m aukščio arba formuojami iki 2 m aukščio | Iš visų pusių | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 m aukščio | Šiaurinė pusė (tarp 315° ir 45°) | 1 |
| Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 m aukščio | Kitos pusės, nei nurodyta priedo 4 punkte | 1 |
| Lianos | Iš visų pusių | 0,5 |
Ką daryti, kai kaimyno augalai peržengia ribas?
Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo - tiesiogine prasme.
Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.
Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą to nesulaukęs.
Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite - prieš tai vis dėlto reikia bandyti susitarti gražiuoju.
Jeigu manote, kad kaimyno seniau pasodinti želdiniai pažeidžia jūsų interesus, o susitarti nepavyksta, pirmiausia galite kreiptis į rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentūrą, kuri atsiųs aplinkos apsaugos inspektorių.
Išsakant pretenzijas, galima vadovautis ir Civilinio kodekso 4.42 straipsniu „Teisė į kaimyninio sklypo medžių, krūmų ir kitų augalų dalis bei jų vaisius“.
Prieš tai jis turi įspėti kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatyti terminą joms pašalinti, ir imtis veiksmų tik tada, jei per nustatytą terminą situacija nepasikeičia.
Norėdami sužinoti, ar jūsų pasodintas medis priklauso saugotinų medžių kategorijai, turite kreiptis į vietinę savivaldybę.
Visais atvejais žemės įstatymas nustato taip, kad tu savo žemės sklype vykdydamas ūkinę ir kitokią veiklą privalai nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų teisių ir įstatymais saugomų interesų. Jeigu tavo augančio medžio šakos arba šaknys patenka į kaimyninį žemės sklypą, privalai tą medį apgenėti.
Praktikoje, žinoma, vieni kaimynai dažniausiai reiškia pretenzijas, o kiti kaimynai nereaguoja. Tokiu atveju rekomenduoju išsiųsti kaimynams rašytinį reikalavimą apgenėti ir sutvarkyti savo augmeniją. Jeigu nereaguoja, tas šakas ir šaknis, kurios patenka į tavo sklypo teritoriją, gali apgenėti pats.
Anot teisininkės, dėl nesutarimų kaimynystėje kyla daug ginčų, pasiekiančių net teismus. Tam, kad tokių ginčų nekiltų, reikia remtis bendrosiomis teisinėmis taisyklėmis.
Yra bendrosios teisinės taisyklės - jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, peržengiant tą sklypo ribą, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo.
Anot jos, toks sutikimas turėtų būti raštiškas, kadangi žodinio neįmanoma įrodyti.
Teisės aktai nenustato notarinės formos, užtenka rašytinio, tačiau sudarant rašytinį sutikimą rekomenduoju detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma, nes vėliau, sudarius labai aptakų sutarimą, vėlgi, kaimynų santykiams suprastėjus, situacijų gali būti visokių.
Jeigu tvorą norima statyti kuo arčiau sklypo ribos, nesilaikant jokių atstumų, bet ir neperžengiant tos ribos, tai ji turėtų būti statoma laikantis teisės aktais nustatytų insoliacijos reikalavimų, tai yra šviesos pralaidumo reikalavimų. Jeigu norite statyti akliną tvorą nepaprašę kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių.
Kadangi tavo šiaurinė pusė kaimynui bus pietinė, ir jeigu tu pastatai aukštą tvorą, kenčia kaimyno augalai, jis iš pietinės pusės negauna šviesos, kyla visokių kitokių nesklandumų.
Medžiai - kokiu atstumu gali būti ir ar yra jų aukščio ribojimai? Jeigu sodinami medžiai ir krūmai, kurie yra iki dviejų metrų aukščio, jie formuojami arba dar augs, turi būti sodinami vieno metro atstumu iš visų pusių. Aukštesni, nuo dviejų iki trijų metrų, turi būti sodinami dviejų metrų atstumu, o jeigu medžiai yra virš trijų metrų, tai šiaurinėje pusėje - atstumas penki metrai nuo sklypo ribos, visose kitose - trijų metrų atstumu.
Kaip pasodinti medį, kad jis augtų 3 kartus greičiau. Šaknų formavimo metodas.
Daugiausia ginčų praktikoje kyla dėl gyvatvorių iš tujų. Tujos, kurios formuojamos iki 1,30 metro, iš šiaurinės pusės turi būti sodinamos vieno metro atstumu, o iš kitų pusių mažesniu. Jeigu jos formuojamos aukštesnės, tai, vėlgi, iš visų pusių turi būti paliktas vienas metras nuo sklypo ribos.
Pavyzdžiai iš praktikos
Žmonės su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo istorijomis apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Pavyzdžiui, Rokas (vardas pakeistas) piktinosi pas kaimynus augančiomis tujomis. „Kaimynas ant mūsų sklypo ribos yra pasodinęs tujas. Sutikimo neturi, viskas vyko, kai dar ten negyvenau. Tujos - senos, 3,5 metro aukščio, vietomis parudavusios, neprižiūrėtos. Pasiūliau draugiškai pakeisti jas tvora, viską mokėti per pusę, tačiau nesutinka, neva jam jos - labai gražios“, - pasakojo vyras.
Jis piktinosi, kad neturi laiko prižiūrėti tujas, o nesutvarkytos jos atrodo prastai. „Vaizdas - tikrai tragiškas ir neturiu nei laiko, nei noro užsiimti jų priežiūra. Ar gali be mano sutikimo tokio aukščio tujos augti ant sklypo ribos? Kaip spręsti konfliktą?“ - domėjosi Rokas.
Vilniečiai portalui tv3.lt pasakojo apie ginčus su kaimynais dėl augalų, augančių ties sklypų ribomis.
Štai Rimantė piktinosi pas kaimynus augančiais medžiais: „Visai netoli mūsų sklypo ribos pas kaimynus auga obelys. Jos užstoja saulės šviesą, todėl savo pusėje negalime sodinti jokių augalų, jie tiesiog ten neauga. Bandėme su kaimynais tartis draugiškai ir prašėme nupjauti bent porą obelų, nes jos jau senos. O ir derlius, kiek pastaruoju metu matome, nėra didelis. Tačiau kaimynas nesutinka nupjauti obelų, jis tikina, kad jos suteikia pavėsį karštomis dienomis. O ir obuolių kažkiek nusiskina“, - pasakojo moteris.
Ji piktinosi, kad kaimynas paiso tik savo interesų. „Mums to pavėsio visai nereikia, patys turime pavėsinę. Kieme noriu gėlyno, tačiau niekas neauga, nes kaimynų obelys saulę užstoja. Kur galėčiau kreiptis, kad kaimynas būtų įpareigotas nupjauti medžius“, - klausė moteris.
Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Rimantas neseniai apsigyveno nuosavame name. „Sklypas buvo neseniai suformuotas, todėl jame nėra nė vieno augalo, tik veja. Norėtųsi šiek tiek privatumo, nes šalia kaimynų namas. Ketinu netoli sklypo ribos sodinti pušis. Tačiau ar galiu jas sodinti neatsiklausęs kaimynų? Juk sklypas mano, tačiau pušys augs visai šalia ir jų sklypo“, - klausė vyras.
Atsakymų į juos esama pačių įvairiausių. Kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis ne tik su galbūt ne itin geranoriškai nusiteikusiu kaimynu, bet ir su valstybės institucijomis?
Institucijos, galinčios padėti
Aplinkos ministerija vardijo, kokios institucijos tokiais atvejais gali padėti:
- Savivaldybių administracijos - jos atsakingos už želdynų priežiūrą gyvenamosiose teritorijose, vertina konfliktus tarp kaimynų dėl želdinių sodinimo.
- Aplinkos apsaugos departamentas - tikrina, kai pažeidimai daro žalą aplinkai ar yra susiję su saugomais želdiniais.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija - kai klausimai yra susiję su statiniais ir inžinerine infrastruktūra, pavyzdžiui, kai želdiniai kenkia statiniams ar užima valstybinę žemę.
Jei dėl želdinių kyla konfliktas tarp kaimynų, Aplinkos ministerija pirmiausia rekomenduoja situaciją spręsti geranoriškai.
Jei situacijos tokiu būdu išspręsti nepavyksta, galima kreiptis į savivaldybės administraciją ar Aplinkos apsaugos departamentą.
Galiausiai, jei administracinės priemonės nepadeda, galima kreiptis į teismą civiline tvarka.
Baudos už taisyklių pažeidimus
Aplinkos ministerija atkreipė dėmesį, kad gyventojas pažeidžia taisykles tuo atveju, jei medžius, krūmus ar gyvatvores pasodina arčiau kaimyno sklypo ribos, nei leidžia teisės aktuose nustatyti minimalūs atstumai, ir neturi raštiško to sklypo savininko ar valdytojo sutikimo sodinti želdinius arčiau.
Tai reiškia, kad iš esmės želdinių sodinimas arčiau ribos nei numatyta taisyklėse yra galimas, jei su tokiais veiksmais sutinka kaimynai.
Visgi, jei kaimynai neduoda sutikimo ir yra pažeidžiamos numatytos taisyklės, pažeidėjui gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda, t. y. fiziniams asmenims - nuo 30 iki 120 eurų.
Be to, gali būti įpareigojama pašalinti pažeidimo padarinius: iškirsti, perkelti ar suformuoti želdinius pagal taisykles.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.
Reikalavimai taikomi ir daugiabučių aplinkai
Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad tam tikri reikalavimai, kokiu atstumu ir kokio aukščio medžiai bei krūmai gali būti sodinami, taikomi ne tik individualių namų kiemams, bet ir daugiabučių aplinkai.
Anot savivaldybės, medžius leidžiama sodinti ne arčiau kaip 10 metrų nuo daugiabučių namų sienų su langais. Kitais atvejais (kai šalia nėra langų) atstumas gali būti mažesnis - bent 5 metrai.
Aukštesni nei 2 metrų krūmai turi būti sodinami ne arčiau kaip 2,5 metro nuo daugiabučių sienų su langais. Jeigu krūmai yra žemesni ar sienos neturi langų, pakanka 1,5 metro atstumo. Taip pat yra numatytos išimtys teritorijoms tarp pastatų ir gatvių.
Be to, taisyklės nustato, kokiu atstumu želdinius galima sodinti nuo kaimyninio sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Pastebėję galimus pažeidimus gyventojai gali kreiptis į savivaldybę, kuriai priklauso.
Jeigu nustatoma, kad taisyklės pažeistos, gali būti taikomos administracinės nuobaudos.
Vilniaus miesto savivaldybė pastebėjo, kad tvarką, kokio aukščio medžiai ir krūmai ir kokiu atstumu nuo sklypo ribos gali būti sodinami galioja ir daugiabučių kiemams.
Aplinkos ministerijos patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės nurodo, kad nuo daugiabučių namų sienų su langais medžiai gali būti veisiami ne arčiau kaip 10 metrų atstumu, o visais kitais atvejais - ne arčiau kaip 5 metrų atstumu nuo sienos.
Aukštesni nei 2 m krūmai gali būti veisiami ne arčiau kaip 2,5 m atstumu nuo daugiabučių namų sienų su langais, o visais kitais atvejais (įskaitant atvejus, kai sodinami krūmai yra žemesni) - ne arčiau kaip 1,5 m nuo sienos. Išimtis taikoma teritorijoms tarp pastatų ir gatvių Taip pat taisyklėse apibrėžtas atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be to sklypo savininko sutikimo.
Apie galimus pažeidimus asmuo gali pranešti savivaldybei, o nustačius pažeidimą - gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės. Bauda fiziniams asmenims gali siekti iki 120 eurų, o juridinių asmenų atveju - iki 140 eurų.