Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio.
Priklausomybė nuo kompiuterio yra rimta problema, su kuria daugelis žmonių susiduria šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje. Nors kompiuteriai ir internetas yra neatskiriama mūsų kasdienybės dalis, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nesileisti priklausomybei nuo jų.
Straipsnyje aptarsime priklausomybės nuo kompiuterio požymius, priežastis, rizikos grupes ir gydymo būdus, siekiant padėti atpažinti šią problemą ir rasti veiksmingus sprendimus.
Priklausomybė nuo kompiuterio apima platų probleminio elgesio spektrą, susijusį su perteklinu naudojimusi kompiuteriu ir kitais skaitmeniniais įrenginiais. Tai gali būti besaikis lošimas, socialinių tinklų naudojimas, kompulsyvus apsipirkimas, informacijos paieška ar pornografijos žiūrėjimas. Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nuo ekrano nėra susijusi su konkrečiu įrenginiu - telefonu ar kompiuteriu. Žmogus gali retai naudotis telefonu, tačiau valandas praleisti žaisdamas strateginius žaidimus ar žiūrėdamas serialus prie kompiuterio.
Priklausomybė nuo ekranų turi daug bendrų bruožų su pripažintomis priklausomybėmis. Tyrimai rodo, kad smegenų atlygio sistema keičiasi panašiai kaip ir kitų priklausomybių atvejais.
Priklausomybė nuo Kompiuterio: Ką Tai Reiškia?
Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.
Priklausomybę išduoda keli simptomai:
- Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
- Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
- Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
- Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
- Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
- Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
- Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
- Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
- Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.
Fiziniai ženklai, rodantys, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:
- Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
- Nugaros ir kaklo skausmai.
- Sunkūs galvos skausmai.
- Miego sutrikimai.
Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.
Jei vaikui atsiranda poreikis daugiau laiko leisti internetinėje erdvėje, o mažiau su tėčiu, mama ar broliais, seserimis, vertėtų susimąstyti. Šiais laikais gana dažna situacija, kai šeima kaip ir gražiai kartu gyvena: mama - prie vieno kompiuterio, tėtis - prie kito, vaikas - prie trečio.
Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete.
Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo.
Priklausomybės Priežastys
- Psichologiniai veiksniai: depresija, nerimas, vienišumas, žema savivertė.
- Socialiniai veiksniai: socialinė izoliacija, problemos šeimoje, bendraamžių spaudimas.
- Biologiniai veiksniai: genetinė predispozicija, smegenų chemijos disbalansas.
Rizikos Grupė
Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.
Yra tam tikros žmonių grupės, kurios yra labiau pažeidžiamos priklausomybės nuo kompiuterio:- Jauni žmonės: jie yra viena labiausiai pažeidžiamų grupių dėl impulsyvumo ir intensyvaus skaitmeninių platformų naudojimo. Jie dažnai per daug laiko skiria žaidimams, socialiniams tinklams ar serialams žiūrėti, o tai neigiamai veikia jų miegą ir mokymąsi.
- Introvertai: jie dažniau renkasi internetinį bendravimą, nes tai padeda išvengti socialinio nerimo.
- Impulsyvūs žmonės: jie greičiau pasiduoda priklausomybei, nes žaidimai ar socialiniai tinklai suteikia greitą pasitenkinimą.
- Emocinį stresą patiriantys žmonės: jie neretai ieško nusiraminimo internete.
Priklausomybės Padariniai
Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:
- Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
- Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
- Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.
Besivystant priklausomybei nuo kompiuterio atsiranda „emocinio bukumo“ simptomai. Vaikas nustoja emociškai reaguoti į namiškius: jam darosi nesvarbu tai, kad Jūs pykstate, kad rodote susirūpinimą ir pan. Jis tampa abejingu tam, kas sakoma, apsisukęs ir vėl daro tai, kas jam buvo uždrausta ar ko buvo prašoma nedaryti.
Tyrimai rodo, kad asmenys turintys patologinių arba maniakiškų polinkių žaisdami video žaidimus bėgant laikui tampa neramesni ir impulsyvesni nei žaidimų nežaidžiantys.
Vaikai žaidžiantys žiaurius žaidimus tai pat kuria agresyvesnes fantazijas ir dažnai tampa agresyvesni. Jie taip pat gali tapti agresijos aukomis.
NUSTATYKITE kompiuterio naudojimo laiko apribojimą vaikams ar darbuotojams („Windows 11/10“)
Kaip Įveikti Priklausomybę Nuo Kompiuterio?
Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.
Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti.
Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.
Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą.
Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.
Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.
Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.
Patarimai Tėvams
Tėvai gana savanaudiški. Vaikui į rankas duodant planšetę ar išmanųjį telefoną, tenkinami tėvų asmeniniai poreikiai. Kad tik vaikas nelįstų į akis, netrukdytų, kad mama galėtų su drauge kavos išgerti ar tėtis pasižiūrėti kokį filmą. Ir vaikui tuo metu gerai, ir tėvams.
Visgi vaikas nesuvokia ir neatrenka, kada technologijos jam naudingos, kada žalingos, todėl būtinas suaugusiųjų dalyvavimas.
Yra nuomonių, kad per ilgas pasinėrimas į kompiuterį gali būti ne priežastis, o bendravimo stokos pasekmė. Žmogus - sociali būtybė, jam reikia kompanijos. Jei tradiciniu - realaus bendravimo - būdu mes nerealizuojame savo poreikių, tuomet ieškome kitų būdų.
Anot L. Bulotaitės, psichikos sveikatos specialistai jau dabar prognozuoja, jog liguistas įsitraukimas į socialinius tinklus po pandemijos gali tapti labai rimta bėda.Patarimai tėvams:
- Domėkitės, ką vaikas veikia internete. Žinokite, kokius žaidimus jis žaidžia, kokias svetaines lanko. Galbūt net žaiskite kartu su atžalomis.
- Nustatykite aiškias taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio. Laikykitės nustatytų normų ir būkite nuoseklūs.
- Skatinkite kitas veiklas. Padėkite vaikui atrasti kitų pomėgių, tokių kaip sportas, menas, muzika, skaitymas ar buvimas gamtoje.
- Bendraukite su vaiku. Skirkite jam dėmesio, kalbėkitės apie jo jausmus, problemas ir rūpesčius.
- Būkite pavyzdžiu. Rodykite vaikui, kad ir jūs patys ribojate laiką, praleidžiamą prie ekranų.
- Kreipkitės į specialistus.
Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas.
Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Jeigu mokote vaiką gyventi be ekranų, patys irgi turite gyventi aiškiai žinodami, kada ir kiek žiūrite į ekraną, ir galėdami paaiškinti savo vaikui, kad pvz. jūs tikrinate feisbuką ar susirašinėjate su draugais tik atlikę visus darbus.
Multidimensinės šeimos terapijos metodas padeda spręsti šių dienų jaunimo bėdas. Terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą.
Viena iš nuomonių, kad iki dvejų metų visiškai nerekomenduojama bei planšetė, nei kompiuteris, nei televizorius - niekas. Ikimokyklinukams leistinas maždaug pusvalandis, dešimtmečiams - valanda, vyresniems kaip 11 metų - iki pusantros valandos.
Rekomenduojamas laikas prie ekranų
| Amžius | Rekomenduojamas laikas |
|---|---|
| Iki 2 metų | Visiškai nerekomenduojama |
| Ikimokyklinukai | Iki 30 minučių |
| Dešimtmečiai | Iki 1 valandos |
| Vyresni nei 11 metų | Iki 1,5 valandos |
Mėlyna Šviesa ir Regėjimo Problemos
Šiandien vis dažniau išgirstame terminą - kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) (angl. computer vision sindrome), kuriam būdingi įvairūs susilpnėjusios regos simptomai: sausumas, perštėjimas, šviesos baimė, akių nuovargis. Viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių šiuos negalavimus - mėlynoji šviesa.
„Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega - tai tik keletas jų.
Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas,“ - teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Mėlynosios šviesos poveikis nėra lengvai pastebimas, todėl jį nesunku supainioti su nuovargiu. Akys, veikiamos mėlynosios šviesos, greitai pavargsta, todėl pradeda skaudėti galvą, didėja mieguistumas, jaučiama įtampa. Dirbantys žmonės dažnai šiuos sindromus painioja su įprastu nuovargiu nuo didelio darbo krūvio, todėl realios žalos neįvertina laiku.
5 Patarimai ir Akių Pratimai Akių Įtampai Sumažinti
Regėjimo sutrikimai - ateities darbuotojų sveikatos rykštė. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė teigia, kad šias laikais akių sveikata darbe yra per mažai vertinama.
„Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje, pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai - sutrikęs regėjimas - tai ateities darbuotojų sveikatos ligos.
Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka“, - tikina specialistė.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovė priduria, kad svarbu atsižvelgti ir į aplinką, kurioje dirbame. Rekomenduojama, kad kompiuterio ekranas nuo akių būtų nutolęs bent 40 cm. Sėdint arčiau akys labiau įsitempia, todėl jų raumenys pavargsta.
Svarbu ir tinkama kėdė, turinti atramą nugarai, bei stalas, kurio aukštį būtų galima reguliuoti. Nemažiau svarbus ir apšvietimas - patalpoje, kur dirbate, neturėtų būti didelio kontrasto tarp ekrano šviesos ir aplinkos, t. y. nereikėtų dirbti tamsioje patalpoje.
Dirbant žiūrėti į monitorių reikėtų maždaug 20 laipsnių žemyn, taip akių plyšys mažiau atsiveria, todėl akys netenka mažiau drėgmės.
Kaip padėti savo akims darbe?
Pirmiausiai, reikia labai gerai suvokti, jog tik mes patys kontroliuojame mėlynosios šviesios kiekį ir sąveiką su mūsų akimis. „Vision Express“ optometrininkė dalinasi trimis būdais, kaip tai padaryti.
Akių Mankšta
Akių mankštos pratimai stiprina akių raumenis, mažina akių įtampą. Jie ne tik padeda išsaugoti sveikas akis, bet ir gali pagerinti susilpnėjusį regėjimą.
„Akių pratimus rekomenduojama atlikti trumpai (kiekvieną pratimą po keletą kartų), bet dažnai (tris ar keturis kartus per dieną). Vienas iš jų - akių atpalaidavimas. Stipriai užsimerkite, pabūkite 3-5 sekundes ir vėl atsimerkite. Šis pratimas atpalaiduoja akių raumenis ir gerina kraujotaką.
Kitas būdas - patrinkite delnus vieną į kitą, kad pajustumėte šilumą. Pridėkite juos prie akių taip, kad akies obuolys atsidurtų maždaug delno viduryje. Alkūnėmis pasiremkite į kelius arba stalą ir ramiai pabūkite tamsoje bent kelias minutes“, - sako specialistė.
Dar vienas svarbus dalykas - nepamirškite mirksėti. Mirksint ašaros sudrėkina akies paviršių, todėl akys ne taip greitai sausėja. Normaliai žmogus mirksi apie 15 kartų per minutę, tačiau dirbant kompiuteriu į ekraną žiūrime įtemptai, todėl mirksima kelis kartus rečiau, taip ašarų gaminasi ir išsiskiria mažiau.
Laiko, Praleidžiamo Prie Mėlynųjų Ekranų, Ribojimas
Taip pat labai svarbu riboti laiką, kurį be pertraukos praleidžiame prie kompiuterio ekrano. Nepertraukiamai dirbti prie kompiuterio galima ne daugiau kaip valandą.
„Oftalmologai rekomenduoja kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, kurios metu reiktų žiūrėti į toliau esančius objektus. Galite nusistatyti laikmatį ar priminimą, kuris atkreiptų dėmesį, kuomet metas akių poilsiui. Taip pat rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, kad akys gautų ne tik dirbtinės, bet ir natūralios šviesos, taip akies raumenys greičiau atsipalaiduoja“, - tikina „Vision Express“ atstovė.
Anot B. Kuftin, jei jaučiate akių sausumo simptomus, galite naudoti ir dirbtines ašaras, kurios skirtos papildomai sudrėkinti akies paviršių.
Apsauginė Danga
Visai atsisakyti kompiuterių ir mobiliųjų telefonų šiandien tampa nebeįmanoma, tačiau apsaugoti jas - visai nesunku. Ypač tiems, kurie nešioja korekcinius akinius - tereikia pasirūpinti specialia apsaugine danga, kuri yra tarsi apsauginis šydas nuo mėlynosios šviesos.
„Visiems, kurie kasdien prie kompiuterio ekrano praleidžia daugiau nei dvi valandas per parą, oftalmologai pataria dėvėti specialius akinius, kurie padės išvengti galimų regėjimo problemų. Net jeigu ir nenešiojate korekcinių akinių, galite dirbdami kompiuteriu nešioti akinius be dioptrijų, bet su specialia apsaugine danga - taip padėsite savo akims išvengti įtampos, mažinsime nuovargį“, - pataria specialistė.
Galiausiai, reikia nepamiršti, kad šiais laikais pavojingiausi sveikatai dalykai yra nepastebimi iš karto, kartais gali prireikti dešimt ar net daugiau metų, kol pastebėsime žalą regai. Todėl labai svarbu rūpintis savo sveikata, reguliariai tikrintis regėjimą, net jeigu ir nejaučiate esminių problemų ar pokyčių.