Svaiginimasis nėra šių dienų išradimas, jis lydi mus per visą žmonijos istoriją. Pirmosios svaiginamosios medžiagos greičiausiai buvo grybai, paskui alus, tabakas, stiprusis alkoholis, kanapės, opiumas, kokainas, heroinas, sintetiniai narkotikai.
Šiuo metu Lietuvoje kilus diskusijoms dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų ar tik kanapių turėjimo savo reikmėms dekriminalizavimo, girdime daug įvairių ir netgi kardinaliai priešingų nuomonių tarp medicinos, kriminologijos ir teisės srities ekspertų. Diskusija yra ne tik svarbi ir būtina, ji yra neišvengiama - visose demokratinėse šalyse priimant sprendimus šiuo klausimu jų būta, jos tebevyksta.
Vis dėlto netgi Europos šalyse kriminalizuoto elgesio katalogai iš dalies yra skirtingi, įskaitant skirtingai reglamentuotas ir praktikoje taikomas sankcijas už tokį elgesį. Svarbu suprasti, kad tam tikro elgesio kriminalizavimas nereiškia, kad, jį uždraudus ir už jį numačius sankcijas, jo iš viso nebelieka. Kriminalizavimas sukuria teisėtą, bet ganėtinai netobulą įrankį socialiniams santykiams stabilizuoti ir atkurti.
Nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimo nusikalstamų veikų sudėtys formuluojamos kaip abstrakčios grėsmės sudėtys, kuriose nėra konkrečios grėsmės, t. y. tam tikro elgesio kriminalizavimu, t. y. baudžiamosios atsakomybės už jį numatymu ir taikymu, iš esmės siekiama dviejų tikslų - bendrosios prevencijos, kai gresiančiomis sankcijomis ir konkrečių asmenų nuteisimu parodomas siektinas konformistinis, tam tikras normas atitinkantis elgesys (nebūtinai vien tik negatyviai bauginant, bet ir pozityviai skatinant tokį elgesį).
Tačiau praktikoje ir bendrosios, ir specialiosios prevencijos veiksmingumas yra labai ribotas. Bendrosios prevencijos požiūriu abstrakčiai gresiančios sankcijos turi tik labai nedidelį poveikį žmonių elgesiui, daug didesnę įtaką turi kiti individualūs, socialiniai ir situaciniai veiksniai. Žmonės nenusikalsta ne todėl, kad už tam tikrą elgesį gresia baudžiamoji atsakomybė. Jų elgesį pirmiausia lemia internalizuotos, t. y. savo vidumi pripažįstamos, bendros elgesio normos.
Specialiosios prevencijos poveikis taip pat nedidelis, nes formaliomis teisinėmis sankcijomis sunku pakeisti žmonių gyvenimus teigiama linkme. Iš kriminologinių tyrimų žinoma, kad baudžiamoji atsakomybė netgi turi didelį šalutinį poveikį - ji stigmatizuoja, desocializuoja, be to, yra selektyvi.
Pavyzdžiui, 2010 m. kolegių Aušros Pocienės ir Margaritos Dobryninos atliktas nuosprendžių už narkotikus tyrimas atskleidė, kad už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaltinimai dažniausiai pateikiami jauniems, žemo išsilavinimo ir mažas pajamas gaunantiems jaunuoliams. Aukštesnio nei vidurinio išsilavinimo, dirbantiems ir anksčiau neteistiems asmenims dažniau paskiriamos baudos ir kur kas rečiau laisvės atėmimas ar areštas.
2021 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 4,5 proc. (arba maždaug 82 tūkst.) 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą vartojo bent vieną iš nelegalių narkotikų. Tų pačių metų duomenimis, bent kartą gyvenime nelegalių narkotikų yra vartoję 14,1 proc. lietuvių. Tuo tarpu bent kartą gyvenime nelegalių narkotikų teigė vartoję 29 proc. Europoje
Lietuva priskirtina prie šalių, kuriose apskritai gyventojai mažai vartoja nelegalių narkotikų, tačiau jų vartojimo paplitimas tarp mokyklinio amžiaus asmenų (maždaug 19 proc.) beveik siekia Europos šalių vidurkį. Dažniausiai vartojamas nelegalus narkotikas visose amžiaus grupėse yra kanapės - 2021 m. NTAKD apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių jas 15-64 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje bent kartą vartojo 1,9 proc. moterų ir 6,9 proc. vyrų.
Iš mokslinių tyrimų žinoma, kad kanapės nėra žalos sveikatai nekelianti medžiaga, tačiau jos nėra kenksmingesnės už alkoholį ar tabaką ir nėra ta medžiaga, kuri savaime veda prie sunkesnių narkotikų vartojimo.
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti gresia viešieji darbai iki 240 valandų, bauda nuo 750 iki 25 000 eurų, laisvės apribojimas nuo 3 mėnesių iki 2 metų arba areštas nuo 10 iki 45 parų. Taip pat galimas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės įvairiais pagrindais, pritaikant baudžiamojo arba auklėjamojo poveikio priemones, kurių turinys susijęs su įvairiais elgesio apribojimais, įpareigojimais ir draudimais. Be to, pirmą kartą paskirtos arešto bausmės vykdymą galima atidėti laikotarpiui nuo 3 iki 12 mėnesių, asmeniui paskiriant elektroninį stebėjimą.
Tai, koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis laikomas nedideliu, dideliu ar labai dideliu, nustatoma sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pavyzdžiui, kanapių nedidelis kiekis yra iki 5 gramų, amfetamino ar kokaino - 0,2 gramo, heroino - 0,02 gramo.
Pagrindiniai pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalį registruoti baudžiamojo persekiojimo rodikliai per pastaruosius beveik 20 metų padidėjo maždaug tris kartus (1 pav.). Šis padidėjimas žymesnis buvo 2017 m., naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse panaikinus galimybę už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimą taikyti administracinę atsakomybę ir palikus taikyti tik baudžiamąją. Šiuos baudžiamojo persekiojimo rodiklius palyginus su minėtais nelegalių narkotikų vartojimo rodikliais, akivaizdu, kad baudžiamąja tvarka persekioti vos keli procentai atvejų (2 pav.).
Žvelgiant į šiuos rodiklius, galima klausti: kokia prasmė baudžiamąja tvarka persekioti tik kelis procentus prasižengusiųjų? Ir jei toks elgesys yra ganėtinai plačiai paplitęs, ar jį reikia kriminalizuoti? Kokia šio persekiojimo reikšmė (bendrosios prevencijos požiūriu) ir veiksmingumas? Ar reikėtų baudžiamąja tvarka bausti ir už kanapių vartojimą, kai jos dalyje Europos šalių jau vartojamos ir medicininiais tikslais? Pavyzdžiui, 2010 m. Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, net 34 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigė bent kartą davę kyšį per pastaruosius 12 mėnesių, o tais metais buvo registruota šiek tiek mažiau nei 1 tūkstantis korupcinių nusikalstamų veikų, tačiau niekas nesiūlė dekriminalizuoti kyšininkavimo. 2021 m. taip teigė 10 proc.
Europos šalyse, jau nekalbant apie visą pasaulį, nėra vienodos baudžiamosios politikos dėl nedidelio kiekio narkotikų turėjimo (savo reikmėms) kriminalizavimo. Labai įdomus yra Vokietijos atvejis. Šios šalies baudžiamosios teisės teorija turi didelę įtaką daugumai Europos šalių. 1994 m. Vokietijos Konstitucinis Teismas nagrinėjo klausimą, ar kanapių turėjimo savo reikmėms kriminalizavimas neprieštarauja Vokietijos Konstitucijai. Teismas nutarė, kad nėra tokios žmogaus teisės kaip teisė svaigintis, tad įstatymų leidėjas turi teisę tokias veikas kriminalizuoti, bet svaiginimosi kanapėmis draudimas nereiškia diskriminacijos alkoholio ar nikotino atžvilgiu, nes pastarųjų vartojimas tradiciškai įsišaknijęs. Vis dėlto teismas pažymėjo, kad jei tam tikros medžiagos žalingumas nėra iki galo akivaizdus, siekiant užtikrinti lygybės ir proporcingumo principus, baudžiamosios bylos, iškeltos už narkotinių medžiagų savo reikmėms turėjimą, turėtų būti nutraukiamos.
Kita vertus, pavyzdžiui, Prancūzija, Švedija ir Jungtinė Karalystė laikosi griežtos politikos. Tačiau įdomiausia yra tai, kad nelegalių narkotikų vartojimo rodikliai ir įvairūs kiti dėl vartojimo kylantys padariniai iš esmės nepriklauso nuo valstybės politikos griežtumo ar liberalumo. Kaip taikliai pažymi vienas iš jaunųjų Vilniaus universiteto mokslininkų Mindaugas Lankauskas, sprendimai šioje srityje priklauso ir nuo socialinio kultūrinio konteksto, ir nuo interesų grupių, ir nuo turėtos patirties.
Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas gali ir turi nustatyti teisinę atsakomybę, siekdamas apsaugoti kitus asmenis ar visą visuomenę. Akivaizdu ir tai, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali turėti žalingą poveikį ir sukelti priklausomybę, prekyba tokiomis medžiagomis turi būti draudžiama.
Lietuvoje, priešingai nei Vakarų pasaulyje, už narkotikų įsigijimą ir laikymą atsakomybė yra griežtinama - nuo 2017 m. Anot mokslininko, Lietuvos narkotikų kontrolės politika yra orientuota į griežtas kontrolės priemones, tačiau taip pat pabrėžiama ir prevencijos svarba. Vartojimo savo reikmėms atžvilgiu iki 2017 metų egzistavo dalinė dekriminalizacija - buvo galimybė už narkotikų įgijimą bei laikymą, šalia baudžiamosios, taikyti ir administracinę atsakomybę.
Tuo tarpu JT konvencijose ir Europos Sąjungos (ES) dokumentuose daromas ryškus skirtumas tarp narkotikų platinimo ir veikų, susijusių su asmeniniu vartojimu. Pirmuoju atveju valstybės vienareikšmiškai turi taikyti baudžiamąsias sankcijas, kurios turi būti pakankamai griežtos ir atgrasančios. Antruoju atveju valstybėms yra paliktos gana plačios pasirinkimo galimybės. Paties vartojimo fakto kriminalizuoti nesiūloma, o su vartojimu savo reikmėms susijusių veikų atžvilgiu galima taikyti tiek griežtas baudžiamąsias sankcijas (nors konvencijų komentaruose tai ir nėra rekomenduojama), tiek ir kitokio pobūdžio priemones (pvz., administracines sankcijas, siuntimą gydytis ir kt.).
Didžiausias iššūkis globaliai narkotikų kontrolės sistemai - kanapių legalizavimo iniciatyvų sėkmė dalyje JAV valstijų. Ši sėkmė sietina su kanapių vartojimo „normalizavimu“, kai į tai nebėra žiūrima kaip į patologinį elgesį. Savo ruožtu normalizacinei perspektyvai dabartinėje JT narkotikų kontrolės sistemoje nėra vietos (skirtingai nuo, pvz., dekriminalizavimo, kurio šalininkai akcentuoja žalos mažinimą, o ne laisvą pasirinkimą) ir tai kelia gana didelę įtampą.
Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo dėl narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo, atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės už šiame straipsnyje numatytus veiksmus.
BK 259 str. numatytos bausmės:
- Pagal BK 259 str. 1 d. a) arba viešaisiais darbais;
- Pagal BK 259 str. 1 d. c) arba laisvės apribojimu nuo 3 mėnesių iki 2 metų.
- Pagal BK 259 str. 1 d. c) arba areštu nuo 15 iki 90 parų.
- Pagal BK 259 str. 1 d. d) arba areštu nuo 10 iki 45 parų.
Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus.
Nusikalstamos veikos pagal BK 259 str. ir 260 str. skiriami trys - nedidelis, didelis ir labai didelis - narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai, kurie nustatomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. Toks išaiškinimas atitinka šių nusikalstamų veikų dalyko formuluotę, t. y.
Įgijimas - tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Inkriminuojant BK 259 str. numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį - įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y.
Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Be kita ko, esminės reikšmės neturi ir tai, kas yra šių medžiagų savininkas, t. y. Taigi, sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Konkreti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšis įtakos nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 str., BK 260 str., BK 261 str.,, BK 263 str. ir BK 264 str.
Svarbu suprasti, kad nedidelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali kainuoti jums laisvę. Pirmiausia - nepanikuokite ir nepasiduokite spaudimui „prisipažinti“. Prieš apklausą jums turi būti įteiktas šis dokumentas - jame nurodyta, kuo konkrečiai esate įtariamas.
Kaip minėta, įstatymuose ketinimai pačiam vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ar tokių medžiagų laikymas savo reikmėms yra vertinami švelniau nei ketinimas jas platinti. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, bet nustatoma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Pavyzdžiui net ir už labai didelį kiekį be tikslo platinti (pvz. asmuo užsiaugino kanapių daugiau kaip 2,5 kg savoms reikmėms) grės bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, tuo tarpu už disponavimą dideliu kiekiu su tikslu platinti (pvz.
Platinimu pripažintas neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims. Kad būtų paprasčiau įsivaizduoti - 2 g heroino ar 20 g amfetamino, jeigu įrodoma, kad turėjote tikslą platinti, gresia 8 - 10 metų laisvės atėmimo, o daugiau nei 100 g kokaino lems laisvės atėmimą 10 - 15 metų.
Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys.
Pažymėtina, kad BK 261 str. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 str. kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino, t. y. Tiek BK 259 str., tiek BK 260 str. Tačiau BK 260 str. nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas būtent su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu.
Nesutarimai dėl narkotikų dekriminalizavimo: valdantieji teigia, kad tvarka neveikia, opozicija laik
Bausmės už narkotikų platinimą pagal BK 260 str.
- Pagal BK 260 str. 1 d. - Ne.
- Pagal BK 260 str. 2 d. - Ne.
- Pagal BK 260 str. 3 d. - Ne.
Kaltininkas, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui, t. y. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad už BK 261 str.
1 lentelė. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai
| Medžiaga | Nedidelis kiekis |
|---|---|
| Kanapės | Iki 5 gramų |
| Amfetaminas arba kokainas | 0,2 gramo |
| Heroinas | 0,02 gramo |
2 lentelė. Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2021 m. (NTAKD duomenys)
| Grupė | Vartojo bent kartą per paskutinius 12 mėnesių | Vartojo bent kartą gyvenime |
|---|---|---|
| 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojai | 4,5% (apie 82 tūkst.) | 14,1% |
| Europoje | - | 29% |
1 pav. Pagrindiniai pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 ir 2 dalį registruoti baudžiamojo persekiojimo rodikliai per pastaruosius beveik 20 metų padidėjo maždaug tris kartus.
2 pav. Baudžiamojo persekiojimo rodiklius palyginus su nelegalių narkotikų vartojimo rodikliais, akivaizdu, kad baudžiamąja tvarka persekioti vos keli procentai atvejų.