Rekreacinio Nekilnojamojo Turto Apmokestinimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami rekreacinio nekilnojamojo turto apmokestinimo aspektai Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant pajūrio regionui. Straipsnyje nagrinėjami žemės mokesčiai, valstybinės žemės nuomos mokesčiai, taip pat apžvelgiamos nekilnojamojo turto rinkos tendencijos ir pokyčiai, susiję su pandemijos įtaka.

Žemės Mokesčiai ir Nuomos Mokesčiai Pasvalio Rajone

Štai keletas faktų apie žemės mokesčius ir nuomos mokesčius už valstybinę žemę Pasvalio rajone, kurie gali būti aktualūs rekreacinio turto savininkams:

• Už nenaudojamus, apleistus žemės ūkio sklypus nustatytas 4 proc. mokestis.
• Juridiniai asmenys žemės nuomos mokestį apskaičiuoja patys ir mokesčio deklaracijas ne vėliau kaip iki spalio 15 d. pateikia Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriui.
• Neapmokestinamuose sklypuose įsikūrusios pelno siekiančios įmonės privalo mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę.
• Žemės mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas juridiniams ir fiziniams asmenims iki kalendorinių metų lapkričio 15 d.

Kai kuriais atvejais taikomos lengvatos. Pavyzdžiui, už Pasvalio rajone esančius žemės ūkio paskirties sklypus 2024 metais žemės mokestis sumažintas 30 procentų. Tačiau lengvata netaikoma apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams.

Savivaldybės tarybos nustatė neapmokestinamus žemės sklypų dydžius namų valdai kaimo teritorijoje (0,15 ha) ir Pasvalio bei Joniškėlio miestuose (0,07 ha).

SVARBU: Už nenaudojamus, apleistus žemės ūkio sklypus nustatytas 4 proc. mokestis. 2025 metais neapmokestinami žemės mokesčiu sklypų dydžiai fiziniams asmenims, kuriems taikoma Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tačiau lengvata netaikoma apleistiems žemės ūkio naudmenų plotams.

Mokėjimo Informacija

Žemės mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas juridiniams ir fiziniams asmenims iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. Šį mokestį reikia pervesti į Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (įmonės kodas 188753657) sąskaitą Nr.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Įstatymo Pakeitimo Projektas

Vilnius, balandžio 10 d. Ketvirtadienį „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Robertas Puchovičius parlamentui ketina teikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama, kad visuotinis turto vertinimas, pagal kurį Registrų centras nustato būstų vertes, būtų atliekamas ne rečiau nei kas 3 metus.

Šiuo metu galiojančiame NT mokesčio įstatyme numatyta, kad turto vertinimas Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Pasak Seimo „aušriečių“ frakcijos nario, laikotarpį tarp visuotinio turto vertinimų sumažinus iki 3 metų, turto nustatymas būtų aiškesnis, būtų galima surinkti sąžiningus mokesčius už NT ir išvengti netikėtų įverčių pokyčių.

Paskutinįkart visuotinis turto vertinimas atliktas 2021 m. Skaičiuojama, kad nuo to laiko NT vertės Lietuvoje išaugo 70-80 proc. Institucijos duomenimis, 50 proc. būstų vertė siekia tarp 20 ir 75 tūkst. eurų. Tokių būstų Lietuvoje yra apie 500 tūkst. Tuo metu virš 400 tūkst. eurų - 74 būstus.

Apie poreikį keisti tvarką, pagal kurią Registrų centras nustato būsto vertes, pradėta kalbėti valdantiesiems imantis mokesčių pertvarkos ir ketinant keisti NT mokesčio struktūrą. Pagal naujausius koalicijoje aptartus siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai nei iki šiol.

Iki 200 tūkst. eurų NT tarifas siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai. Taip pat siūloma taikyti 4 proc. mokestį apleistam nenaudojamam turtui.

Kaip yra teigusi socialdemokratų frakcijos atstovė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė, tarp galimų mokesčio variantų svarstoma nustatyti neapmokestinamo NT kartelę arba ir žemiausią metinio mokesčio sumą, kurios rinkti valstybei neapsimokėtų, todėl joks tarifas nebūtų taikomas.

Tuo metu prezidentas siūlė neapmokestinamo NT kartelę nustatyti bent ties 50 tūkst. eurų būsto vertės riba.

Pajūrio Rekreacinio Nekilnojamojo Turto Rinka

Besitęsianti koronaviruso pandemija ir antrasis karantinas pajūrio būsto rinkos aktyvumo nepristabdė, teigia nekilnojamojo turto rinkos ekspertai. „Šiuo metu skųstis situacija pajūryje galėtų retas NT plėtotojas.

Jau 2020 metų viduryje buvo akivaizdu, kad pajūrio rekreacinio nekilnojamojo turto rinka nepasidavė lėtėjimo tendencijoms. Jeigu visoje Lietuvoje tiek būsto pardavimų, tiek nuomos rinkose buvo stebimas žymus ar net kritinis paklausos mažėjimas, pajūrio NT rinka 2020 metų pirmoje pusėje gyveno vieną aktyviausių periodų“, - BNS sakė T. S. „Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo karantino - sparta, kuria augo pirminio būsto rinka pajūryje. Tačiau šis spurtas jau metų pabaigoje pradėjo išsisemti, nes NT vystytojai tiesiog nebeturėjo pakankamai būsto pasiūlos“, - aiškino T. S.

„Jau prieš karantiną buvo juntama tendencija, kad žmonės atvažiuoja į Palangą praleisti vis daugiau laiko - po savaitę, mėnesį, ar net ilgiau. Jau prieš pandemiją esu sakiusi, kad daugelis šiuo metu dirba nuotoliniu būdu ir jiems visiškai nėra svarbu, iš kur tai daryti - pavyzdžiui, iš namų Vilniuje, ar Palangoje. Akivaizdu, kad pandemijos akivaizdoje toks gyvenimo būdas tampa vis aktualesnis“, - BNS tvirtino I.

„Mūsų paskaičiavimais, pernai Neringoje, palyginti su 2019 metais, vadinamoms poilsio paskirties patalpoms įsigyti buvo išleista dvigubai daugiau pinigų, o sandorių suma siekė apie 25 mln. eurų. Palangoje tam pačiam segmentui įsigyti išleistų pinigų augimas buvo „kuklesnis“ - 40 proc., tačiau suma buvo beveik dvigubai didesnė - apie 50 mln.

„Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas teigė, jog ir šiemet pajūrio būsto rinkoje numatomas stabilus rinkos augimas - apie 0,5 proc. „Šiais metais rinka yra aktyvi. Pavyzdžiui, pernai sausį Klaipėdoje ir Palangoje buvo sudaryti 292 būsto (namų ir butų) pardavimo sandoriai, šiemet - 306, pernai vasarį - 318 sandorių, šiemet vasarį - 319. Panašu, kad kovo ir balandžio pabaigoje mes matysime panašią situaciją kaip ir sausio-vasario mėnesį“, - tvirtino A.

Pasak T.S. „Palangoje ir Šventojoje pirminės rinkos pasiūloje būdavo apie 700 būstų ir pirkėjai tokį kiekį išpirkdavo per kiek daugiau nei dvejus metus. Šiuo metu dėl padidėjusių pardavimų pasiūla sumažėjo bene dvigubai - galima rinktis iš maždaug 300 būstų.

„Yra projektų, kuriuose išaugus pirkėjų susidomėjimui, kainos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tačiau dalyje projektų jos buvo sunkiai įkandamos pirkėjams dar iki pandemijos, todėl galimybių jas padidinti tiesiog nėra. Kita vertus, įdomesnė rinkos reakcija buvo tuose projektuose, kur aktyvumas padidėjo sąlyginai nedaug, tačiau kainos šoktelėjo taip, lyg tai būtų geriausias regiono projektas“, - teigė T.S.

Pasak I. Kaštaunaitės-Rimeikienės, nors naujų būstų pasiūla pajūryje yra gerokai mažesnė nei paklausa, artimiausiu metu ji turėtų paaugti, nes NT vystytojai labai aktyviai ruošiasi naujiems projektams. „Sumažėjusi pasiūla yra ir antrinėje būsto rinkoje, tad pardavėjai gali sau leisti parduoti būstą ir aukštesnėmis kainomis, nei pirko jį prieš du ar tris metus. Sunku pasakyti, kiek tokia situacija tęsis. Tai gali būti ir labai neilgas etapas, netrukus Palangoje atsiradus tikrai nemažam kiekiui naujai vystomų projektų. Tikėtina, šis faktas turėtų stabilizuoti antrinės rinkos kainas“ - sakė I.

A. Petriko teigimu, Palangoje turto įsigijimo sandoriai dažniausiai pasirašomi su šiauliečiais, panevėžiečiais, kauniečiais bei vilniečiais. „Šioje vietoje, kaip ir kituose kurortuose, būstas įsigyjamas kaip prabangos prekė - nuomai arba nuosavam laisvalaikiui praleidimui. Kaip taisyklė, tai yra antra arba trečia gyvenamoji vieta - alternatyva apribotoms užsienio atostogoms. Palangoje šiuo metu populiariausiu pirkiniu galime vadinti turtą esantį miesto centre. 2 kambarių butai, skirti poilsiui arba nuomai susilaukia daugiausia dėmesio“, - aiškino A.

Anot jo, taip pat jaučiamas pagausėjimas žmonių, besikreipiančių su prašymais parduoti jų turimą turtą. T. S. „Kalbant apie principinius pokyčius, tai yra ploto didėjimą, didesnių būstų projekte formavimą, šios tendencijos dar sunkiai pastebimos net sostinėje. Pokyčiai iš NT vystytojų pusės greičiausiai atsiras tik šių metų pabaigoje, kai rinkai bus pristatyti visiškai nauji projektai, kurių suplanavimas atliekamas dabar, jau atsižvelgiant į galimus pirkėjų poreikių pasikeitimus, įvykusius per pandemiją“, - aiškino T.S.

Anot I. „Čia yra normalūs rinkos dėsniai. Jeigu Palangoje vyksta aktyvūs NT pardavimai, žinoma, kad verslininkai tai pastebi ir ieško galimybių investuoti. Todėl gauname labai daug užklausų dėl sklypų paieškos naujiems nekilnojamojo turto projektams“, - teigė I.

T.S. „Taip, galima teigti, kad pandemija paskatino NT vystytojų aktyvumą pajūryje, tačiau šiam atsakymui labai svarbus kontekstas. Pajūris nėra Vilnius, kuriame gausu ypač didelių projektų, ir vystytojai juos plėtoja etapais. Tai leidžia sąlyginai nesunkiai, kelių mėnesių laikotarpyje, paspartinti arba sulėtinti naujų būstų plėtrą“, - sakė T.S. „Galime prognozuoti, kad pajūryje vystytojų aktyvumas artimiausius 2-3 metus bus dvigubai didesnis, tačiau tai galiausiai vis tiek tai reikš papildomus 100-150 parduotų butų“, - sakė T.S.

Pateikiama lentelė, apibendrinanti NT pardavimų tendencijas pajūryje:

tags: #rekreacinio #nekilnojamojo #turto #mkslinis #straipsnis