Automobilio oro srauto matuoklis yra skirtas matuoti oro, patenkančio į variklio įsiurbimo kanalą, masę ir tuo remiantis renkami duomenys. Bet ar galima važiuoti atjungtu srauto matuokliu? Priklausomai nuo automobilio elgesio, vairuotojas gali įveikti nedidelį atstumą, pavyzdžiui, nuo namų iki mechaniko. Tačiau visų pirma, nevairuokite sugedusio automobilio.
Pažeistas oro srauto matuoklis gali būti pavojingas dėl staigaus variklio galios praradimo arba netikėto transporto priemonės užgesimo stabdant. Pažeisto automobilio oro srauto matuoklio požymiai paprastai trukdo patogiai važiuoti. Todėl, nors variklis veikia, vairuotojai dažniausiai nusprendžia nedelsiant kreiptis pas specialistą. Šioje situacijoje tai yra geriausias sprendimas - dėl pavojaus, kurį kelia automobilis su netinkamai veikiančiu oro srauto matuokliu.
Šiame straipsnyje aptarsime oro srauto matuoklio svarbą, galimus gedimus ir priežiūros patarimus, kad Jūsų transporto priemonė veiktų optimaliai.
Oro srauto matuoklio svarba
Oro srauto matuoklio užduotis - patikrinti į variklį patenkančio oro masę. Remiantis jo indikacijomis, kompiuteris apskaičiuoja reikiamą degalų dozę, kad būtų galima skirti tinkamą mišinį. Priklausomai nuo tipo, oro srauto matuoklis taip pat gali matuoti oro temperatūrą.
Kodėl oro srauto matuoklis yra svarbus?
- Užtikrina stabilų variklio darbą.
- Tiesiogiai veikia degalų kiekį, sunaudojamą vairuojant.
Galima daryti išvadą, kad bet kokie aprašyto elemento defektai turės didelę įtaką automobilio eksploatacijos išlaidų padidėjimui.
Oro srauto matuoklio gedimo požymiai
Oro srauto matuoklio pažeidimas pirmiausia pasireiškia užsidegusia kontroline variklio lempute. Variklio valdymo blokas pereina į vadinamąjį avarinį režimą. Dėl to, kad negali nustatyti įsiurbiamo oro svorio, jis nustato fiksuotą didelę degalų dozę, pašalina uždegimą ir sumažina turboįpūtimą. Rezultatas - sumažėja dinamika ir padidėja degalų sąnaudos. Verta paminėti, kad ilgalaikis vairavimas su defektu gali sukelti rimtesnius variklio pažeidimus.
Dažniausi požymiai:
- Užsidegusi kontrolinė variklio lemputė.
- Sumažėjusi dinamika.
- Padidėjusios degalų sąnaudos.
Taip pat transporto priemonė gali pradėti veikti avariniu režimu.
Oro srauto matuoklio gedimo priežastys
Automobilio oro srauto matuoklis yra elementas, kurs gali būti pažeistas, nes jame kaupiasi nešvarumai. Jei į vidų patenka per daug dulkių ar kitų nešvarumų, matuoklis pradeda rinkti klaidingus duomenis. Tokia situacija lemia netinkamą automobilio veikimą, t. y.
Tačiau oro srauto matuoklio gedimas nebūtinai susijęs su jo užterštumo laipsniu. Retais atvejais gedimo priežastis yra mechaniniai pažeidimai, atsirandantys, pavyzdžiui, dėl susidūrimo. Be to, reikėtų nepamiršti, kad automobiliai kasdien važiuoja įvairiais, dažnai nelygiais, keliais, todėl vibracija gali sukelti nedidelį dalių poslinkį.
Oro srauto matuoklio remontas ir kaina
Oro srauto matuoklio remontas paprastai apima elemento valymą. Jis atliekamas, jei matuoklis nėra pažeistas, o tik purvinas. Mechanikas tai daro naudodamas specializuotus elektrinių kontaktų valymo preparatus. Tai leidžia atkurti srauto matuoklio efektyvumą.
Dėl išlaidų nei vienas vairuotojas nenori girdėti, kad sugedęs yra būtent oro srauto matuoklis. Naujos prekės kaina gali svyruoti priklausomai nuo kelių veiksnių. Transporto priemonės, kurioje įvyko gedimas, markė turi didžiulę įtaką. Nors išlaidos kartu su remontu nėra mažos, verta prisiminti, kad šio elemento pakeitimas yra investicija į ateitį.
Prevencinės priemonės:
- Reguliariai valyti elementą.
- Pakeisti oro filtrą kas 15-40 tūkst. nuvažiuotų kilometrų.
- Atlikti kompiuterinę arba rankinę oro srauto matuoklio diagnostiką.
- Atlikti kitų pagrindinių automobilio elementų diagnostiką.
Oro srauto matuoklis laikas nuo laiko turi būti tikrinamas automobilių remonto dirbtuvėse. Norėdami išvengti jo gedimų, pirmiausia turėtumėte reguliariai valyti elementą ir pakeisti oro filtrą kas 15-40 tūkst. nuvažiuotų kilometrų. Be to, raktas į gedimų prevenciją yra kompiuterinė arba rankinė oro srauto matuoklio diagnostika, taip pat kitų pagrindinių automobilio elementų diagnostika.
Įpurškimo sistemos gedimai
Jei užsidega kontrolinė lemputė „check engine“, tai dar nereiškia, kad variklis rimtai pažeistas. Kartais priežastis yra paprasta ir problema dingsta savaime. Tačiau jei priežastis yra įpurškimo sistemos gedimas, to ignoruoti negalima. Įpurškimo sistemos remontas gali būti labai brangus.
Įpurškimo sistemos gedimo kontrolinė lemputė gali užsidegti pačiu netinkamiausiu momentu. Lengvojo automobilio variklis ne visada įspėja apie problemą. Kartais tik pranešimas prietaisų skydelyje informuoja vairuotoją, kad variklis veikia netinkamai. Geltona arba oranžinė lemputė „check engine“ užsidega ir kitais atvejais, pvz., sugedus deguonies jutikliui arba oro srauto matuokliui. Tai reiškia, kad degimas vyksta netinkamai.
Žinoma, šis signalas gali būti vienkartinis ir visiškai nereikšti rimto gedimo. Taip pasitaiko važiuojant su prastos kokybės degalais (benzinu, dyzelinu arba dujomis) iš nepatikimų šaltinių. Mažos energinės vertės, žemo oktaninio skaičiaus arba užteršti degalai gali apsunkinti tikslų degalų dozavimą. Kartais variklio valdymo blokas tai įvertina kaip netinkamą įpurškimo sistemos darbą.
Kur kas pavojingesnė situacija yra tada, kai pranešimas apie klaidą iš tikrųjų atsiranda dėl įpurškimo sistemos. Dėl įpurškimo sistemos gedimo variklis gali užgesti. Jei tai nutiks toli nuo namų, pasekmės gali būti varginančios.
Įpurškimo sistemos funkcijos
Benzininiuose ir dyzeliniuose varikliuose įpurškimo sistema yra atsakinga už degalų tiekimą. Šiuo metu praktiškai nebenaudojami karbiuratoriai, nes jie neužtikrina pakankamai tikslaus degalų dozavimo. Šiuolaikinių automobilių įpurškimo sistemos geba labai tiksliai išmatuoti ir tiekti reikiamas degalų dozes, taip pat ir tiesiai į degimo kamerą. Tiesioginis įpurškimas vyrauja dyzeliniuose varikliuose (hidraulinio įpurškimo sistema yra ne tokia dažna), bet vis dažniau naudojama ir benzininiuose varikliuose.
Elektroniniai purkštuvai suteikė galimybę geriau kontroliuoti degalų, tiekiamų į degimo kamerą, dozę. Ją parenka deguonies jutiklis ir oro srauto matuoklis priklausomai nuo variklio apkrovos. Dėl to degalų deginimas yra efektyvesnis, o automobilis generuoja mažiau kenksmingų į atmosferą išmetamų medžiagų. Be to, tai pagerina variklio veikimą ir padeda pasiekti aukštą galią. Tiksli purkštuvų atidarymo ir uždarymo momentų kontrolė, taip pat galimybė greitai įpurkšti didelio slėgio (net 2500 barų) degalus yra efektyvaus šiuolaikinių variklių veikimo pagrindas.
Įpurškimo sistemos gedimo požymiai
Pirmasis požymis, rodantis įpurškimo sistemos gedimą, būna variklio galios sumažėjimas. Susidėvėję, užteršti arba pažeisti purkštuvai įpurškia netikslią degalų dozę, todėl variklis negali sugeneruoti pakankamos galios. Šis reiškinys vyksta palaipsniui, todėl pastebėti pablogėjimą ne visada paprasta. Kai automobilis turi pakankamą galios atsargą, nedidelis galios sumažėjimas gali būti nepastebimas. Juo labiau jei kasdien nenaudojate viso sūkių diapazono.
Yra ir tokių gedimo požymių, kurių sunku nepastebėti. Juos pastebėsite net tada, kai prietaisų skydelyje užsidegs kontrolinė lemputė. Purkštuvų sistemos gedimo požymiai gali būti tokie:
- variklio trūkčiojimas važiuojat
- padidėjusios degalų sąnaudos
- gausūs juodi dūmai iš išmetimo vamzdžio (dėl purkštuvų nesandarumo)
- staigūs variklio trūkčiojimai ir laikinas galios sumažėjimas
- pasunkėjęs variklio paleidimas
- būdingas purkštuvų bildesys
- variklio gesimas veikiant tuščiąja eiga, o kartais ir sustojus prieš sankryžą.
Visi šie požymiai nėra vienareikšmiai ir gali pasireikšti esant kitokiems gedimams, pvz., užsiteršus oro srauto matuokliui, susidėvėjus uždegimo žvakėms arba sugedus degalų siurbliui. Dėl jų važiavimas automobiliu taip pat gali pasunkėti, o kai kuriais atvejais taip pat yra pavojingas. Norint išvengti rizikingų situacijų ir gedimo masto didėjimo, verta dirbtuvėse iš karto atlikti automobilio variklio diagnostiką. Tai leis išvengti brangaus remonto, kuris gali būti važinėjimo esant pažeistai įpurškimo sistemai rezultatas. Verta priminti, kad ilgas važinėjimas su liesu mišiniu gali sukelti vožtuvų lizdų išdegimą ir variklio perkaitimą.
Variklio purkštuvų išsikalibravimas gali sukelti per didelio arba per mažo degalų kiekio tiekimą. Abu variantai yra žalingi varikliui ir gali sukelti dideles problemas. Jau žinome lieso mišinio padarinius, bet kuo gresia važinėjimas su riebiu mišiniu? Kai purkštuvai negeba išlaikyti slėgio ir sutrinka adatos atidarymo laiko kontrolė, pasireiškia purkštuvų nesandarumas. Tiesioginis per lieso mišinio rezultatas - iš išmetimo vamzdžio rūkstantys juodi dūmai. Ilgalaikis važinėjimas esant tokiam gedimui gali sukelti:
- stūmoklių išdegimą
- katalizatoriaus, kietųjų dalelių filtro pažeidimą
- greitesnį turbokompresoriaus susidėvėjimą arba užsikirtimą
- tepalo susimaišymą su degalais
- deguonies jutiklio pažeidimą
- reikšmingą degalų sąnaudų padidėjimą.
Užsidegusi įpurškimo sistemos gedimo kontrolinė lemputė neinformuoja, kokios yra konkrečios purkštuvų gedimo priežastys. Jų būklę įmanoma patikrinti tik prijungus diagnostikos testerį, kuris leidžia įvertinti degalų dozės tikslumą. Atliekant diagnostiką galima patikrinti purkštuvų atidarymo laiką, elektromagnetinio jutiklio degalų slėgio diagramą ir tai, ar tiekiama degalų dozė atitinka variklio valdymo bloko nurodomą reikšmę.
Tarpusavyje palyginus atskirus cilindrus ir duomenis su rekomenduojamomis vertėmis, galima nustatyti, ar purkštuvai veikia tinkamai. Jei ne, tikriausiai juos reikia keisti arba remontuoti. Įpurškimo sistemos gedimo priežastys gali būti:
- purkštuvų riebokšlių susidėvėjimas
- judančių metalinių elementų užsikirtimas arba korozija
- purkštuvo korozija arba perkaitimas
- įpurškimo sistemos elementų užsiteršimas degėsiais
- purkštuvo lizdo susidėvėjimas
- elektromagnetinės arba pjezoelektrinės vožtuvo atidarymo sistemos gedimas
- purkštuvo užsikišimas degalų teršalais.
Šiuolaikiniai varikliai, ypač su akumuliatorine įpurškimo sistema „common rail“, yra labai jautrūs degalų kokybei, todėl net mikroskopinės teršalų dalelės gali turėti įtakos jų veikimo tikslumui ir ilgaamžiškumui. Taip pat prieš žiemą svarbu išnaudoti vasarinius degalus ir įpilti žieminių, kuriuose yra specialių priedų, apsaugančių dyzeliną nuo stingimo. Jų filtro šalto užsikišimo (CFPP) temperatūra ir drumstimosi temperatūra yra žemesnė, o tai reiškia, kad jie geriau tinka esant neigiamai temperatūrai. Žieminiai degalai, apsaugantys nuo parafino ir vandens kristalų susidarymo, Lenkijoje parduodami nuo lapkričio 16 iki vasario pabaigos.
Ką daryti sugedus įpurškimo sistemai?
Ką daryti, kai prietaisų skydelyje užsidega kontrolinė lemputė „check engine“? Daugeliu atvejų neverta panikuoti. Jei su automobiliu nevyksta nieko, keliančio nerimą, variklis veikia tinkamai ir netrūkčioja, nuvykti iki kelionės tikslo dažniausiai įmanoma. Jei po ranka turite diagnostikos sąsają, prijungtą prie OBDII lizdo, galite pamėginti ištrinti klaidą. Paprastai problema yra vienkartinė ir nepasikartos, bent jau nelabai greitai.
Tačiau jei variklio klaida pasikartoja, o ECU valdymo blokas ima veikti avariniu režimu, apsilankymo dirbtuvėse neverta atidėlioti. Iš pažiūros nereikšmingų požymių, pvz., pasikartojančio variklio trūkčiojimo, variklio gesimo veikiant tuščiąja eiga arba pasunkėjusio variklio paleidimo, ignoravimas gali sukelti rimtus pažeidimus. Vieno naujo purkštuvo kaina gali viršyti 380 EUR, o tik vienas purkštuvas genda retai. Daugeliu atvejų būtina keisti visus. Laimei, dažnai galima remontuoti senas dalis. Atliekant profesionalų remontą galima atkurti jų pirminius parametrus.
Ar galima tęsti kelionę su įpurškimo sistemos gedimu?
Viskas priklauso nuo įpurškimo sistemos gedimo tipo. Ką tai reiškia? Būtina greitai įvertinti, ar toliau važiuoti saugu. Nereikšmingas galios sumažėjimas ir padidėjusios degalų sąnaudos nesudaro tiesioginės grėsmės, o vienintelė neigiama pasekmė - rimtesnio pažeidimo rizika. Todėl nusprendus tęsti kelionę verta atsisakyti sunkiausių manevrų, pvz., lenkimo arba rizikingo įvažiavimo į automobilių srautą.
Pamatę prietaisų skydelyje įsižiebusią variklio kontrolinę lemputę, stenkitės važiuoti atsargiai, neperkraukite variklio. Taip pat stebėkite automobilio važiavimą ir kai tik pasireikš variklio netinkamo veikimo požymių nedelsdami sustabdykite transporto priemonė saugioje vietoje. Dėl šios priežasties gera mintis išvažiuoti į lengvesnį kelią arba tokį, kur būtų patogiau suteikti pagalbą. Pavyzdžiui, išvažiuokite iš greitkelio arba kelio, nutolusios nuo didesnių gyvenviečių, kur būtų sunku išsikviesti automobilvežį.
Vis dėlto yra ir tokių įpurškimo sistemos gedimų, dėl kurių negalima tęsti kelionės. Jei automobilis stipriai trūkčioja ir gęsta, toliau važiuoti pavojinga. Variklio užgesimas sankryžoje arba geležinkelio pervažoje daugeliu atvejų taip pat reiškia vairo stiprintuvo ir stabdžių stiprintuvo funkcijų praradimą. Kitas dalykas, tokios rimtos problemos gali net sugadinti variklį. Todėl protingiausia sustabdyti automobilį, išsikviesti automobilvežį ir pristatyti automobilį į dirbtuves, kuriose bus atlikta išsami diagnostika.
Ką verta žinoti apie įpurškimo sistemos remontą?
Pažangiausias akumuliatorinio įpurškimo sistemas „common rail“ sudaro kelios dešimtus elementų, turinčių atlaikyti 2000-2500 barų slėgį. Įpurškimo sistema, sąveikaujanti su variklio valdymo bloku ir daugybe jutiklių, privalo tiekti degalus kelis tūkstančius kartų per minutę, todėl laipsniškas dalių susidėvėjimas nė kiek nestebina.
Dėl purkštuvų didelio (iki milimetro šimtųjų dalių) tikslumo įpurškimo sistemas remontuojanti įmonė privalo turėti specialius įrankius, kuriais galima tiksliai nufrezuoti lizdus ir tiksliai nustatyti vožtuvo rutuliuko padėtį. Profesionalus purkštuvų remonto įrenginys vadinamas kalibravimo stendu. Jį naudojant tikrinamas įpurškimo slėgis, įpurškimo diapazonas, kūgio kampas. Didelę reikšmę turi ir gera naudojamų atsarginių dalių, įskaitant ir mažiausias, pvz., adatos grįžtamosios spyruoklės, kokybė, taip pat sandarinimas.
Remontuojami purkštuvai yra ardomi į pirmines dalis ir valomi ultragarsinėje plovykloje. Tada specialistas įvertina pažeidimus ir pakeičia susidėvėjusius elementus. Dalys yra tikrinamos mikroskopu, padedančiu aptikti mikroįtrūkius. Surinkus visas dalis suremontuotas purkštuvas iš karto variklyje nemontuojamas - su juo, simuliuojant įvairias veikimo sąlygas, atliekami tyrimai. Tik tada yra montuojamas bendros magistralės juostoje, kuri yra čia pat, virš variklio galvutės. Profesionaliai suremontuota purkštuvų sistema iš naujo koduojama, kad variklio valdymo blokas galėtų tinkamai koreguoti įpurškiamas degalų dozes esant įvairioms variklio apkrovoms. Naujos programos suteikia galimybę visiškai išnaudoti atnaujintą purkštuvų geometriją ir tai padeda stoichiometriškai sudeginti oro ir degalų mišinį.
Kaip išvalyti purkštuvus?
Kaip išlaikyti nepriekaištingą įpurškimo sistemos būklę? Svarbiausia naudoti geros kokybės degalus. Didžiausią patikimumą suteikia didelės, gerai žinomos degalinės. Smulkiausi degaluose esantys teršalai gali prasiskverbti pro degalų filtrą ir nusėsti purkštuvuose. Taip pat labai svarbu reguliariai keisti degalų filtrą. Automobiliuose su tiesioginio įpurškimo sistema rekomenduojama tai daryti net kas 20 tūkst. km.
Žiemos metu patariama naudoti degalų priedus, mažinančius parafino susidarymą. Jie padės ne tik apsaugoti purkštuvus, siurblį ir filtrą, bet ir palengvins variklio paleidimą. Patartina laikyti bake daug degalų, nes tai apsaugo jį nuo korozijos.
Įpurškimo sistemos patvarumą padidinsite ir naudodami purkštuvų valymo priemones. Tai cheminės medžiagos, tirpdančios teršalus ir užtikrinančios visišką purkštuvų pralaidumą. Tokias priemones galima supilti į degalų baką (atitinkama proporcija) arba prijungti degalų vamzdelius tiesiogiai prie skysčio butelio. Tačiau reikia atminti, kad ši priemonė tik apsaugo nuo gedimų atsiradimo, bet nepašalina jau įvykusių pažeidimų arba rimto purkštuvo užsikišimo.
Rimtesnį terminį-cheminį valymą galima atlikti specializuotose purkštuvų remonto dirbtuvėse. Todėl jei norite išvalyti, suremontuoti arba pakeisti purkštuvus, rekomenduojame pasinaudoti profesionalų paslaugomis.
Važiavimas trumpais atstumais ir jo įtaka varikliui
Kodėl važiavimas trumpais atstumais kelia grėsmę visiems vidaus degimo varikliams ir sukelia jų gedimus? Koks yra vidaus degimo variklio veikimo principas?Vidaus degimo varikliai yra šilumos mašinos - deginant degalus variklyje sukuriama kinetinė energija. Todėl didelio variklio veiksmingumo sąlyga yra optimalus degalų ir oro mišinio sudeginimas. Naudojant išmetamųjų dujų valymo sistemas, šiuolaikiniai varikliai dirba labai našiai, jei veikia nustatytame darbinės temperatūros diapazone.
Kas vyksta esant žemai variklio temperatūrai?
Užvedus šaltą variklį ir jo įkaitimo etape nesudeginti degalai ir degimo metu susidarantis kondensatas nusėda ant cilindrų sienelių, taip sukeldamas tepimui naudojamos alyvos sluoksnio išretėjimą. Pablogėjusios alyvos tepimo savybės lemia konstrukcinių elementų susidėvėjimo padidėjimą, be kitų dalių dėvisi cilindrai ir stūmoklių žiedai. Kondensatas taip pat patenka į variklio alyvos srautą ir ją praskiedžia. Tokiu būdu praskiesta variklio alyva patenka į visus judančius konstrukcinius elementus, kuriems yra tiekiama, ir taip pat sukelia didesnį jų susidėvėjimą.
Dėl šios priežasties labai svarbu greitai įkaitinti variklį iki darbinės temperatūros. Tokiu atveju susidaro tik nedidelis kondensato kiekis, kuris gali būti išgarintas iš variklio alyvos, o degimo procesas yra efektyvesnis.
Jeigu variklis dažniausiai yra naudojamas važiavimui trumpais atstumais, laikui bėgant variklio alyvoje kaupiasi kondensatas. Tokios situacijos pavojaus signalai yra:
- putos alyvos užpylimo angos dangtelyje
- didėjantis variklio alyvos lygis
- vandens lašai ant alyvos lygio matuoklio.
Ne vėliau, kaip pasireiškus šiems požymiams, būtina pakeisti alyvą ir filtrą.Pavojaus signalas: geltonos putos alyvos užpylimo angos dangtelyje - neabejotinas kondensato susikaupimo variklio alyvoje požymis.
Dažnas važiavimas trumpais atstumais sukelia dyzelinio variklio gedimus. Be kondensato, esančio variklio alyvoje, modernūs slėginio uždegimo varikliai turi įveikti ir papildomą iššūkį - kietųjų dalelių filtro apkrovą. Šis filtras turi sulaikyti išmetamosiose dujose esančias suodžių daleles ir jas „pašalinti“, t. y. kiek įmanoma užtikrinti deginimą be likučių. Suodžių dalelės susidaro variklio įkaitimo etape, o taip pat ir greitėjimo metu bei visos variklio apkrovos atveju.
Pasiekus atitinkamą ridą ir atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, kietųjų dalelių filtrą būtina išdeginti. Daugumoje dyzelinių variklių tvarkyklė šiuo tikslu tam tikrais momentais įpurškia nustatytą degalų dozę, kuri sukelia temperatūros padidėjimą kietųjų dalelių filtre ir sudaro sąlygas jame susikaupusių dalelių sudeginimui.
Būtent čia ir slypi dyzelinių variklių problema, susijusi su važinėjimu trumpais atstumais - jeigu variklis reguliariai nepasiekia optimalios darbinės temperatūros, bent jau pakankamo lygio filtro regeneravimas yra neįmanomas, o pradėtas regeneracijos procesas dažnai yra nutraukiamas dėl variklio išjungimo. Papildoma degalų dozė, įpurškiama siekiant pradėti regeneracijos procesą, sukelia papildomą tepimo alyvos sluoksnio praskiedimą. Taip pat, važinėjant trumpais atstumais, variklio alyva nepasiekia temperatūros, būtinos susikaupusių degalų išgarinimui.
Rezultatas yra kietųjų dalelių filtro užsikimšimas dėl susikaupusių suodžių ir alyvos nuosėdų. Tas pats vyksta ir su kitais išmetimo sistemos elementais - išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos turbokompresoriumi, vožtuvu, vamzdeliu ir aušintuvu. Geriausiu atveju tai lemia degalų sąnaudų padidėjimą, blogiausiu - ankstyvą automobilio arba tam tikrų jo dalių gedimą.
Pagrindinis vaidmuo, siekiant užtikrinti tinkamą ir greitą variklio įkaitimą, tenka šaltnešio termostatui. Tik esant tinkamam jo veikimui ir pagrindinės plokštelės sandarumui variklis gali greitai pasiekti darbinę temperatūrą. Jeigu termostatas yra sugedęs, įkaitimo etapas yra bereikalingai pratęsiamas ir pasireiškia anksčiau aprašytos pasekmės, susijusios su visu varikliu.
Jeigu vairuotojas skundžiasi, kad degalų sąnaudos yra daug didesnės už nurodytas gamintojo, to priežastimi gali būti vairavimo būdas ir dažnas važinėjimas trumpais atstumais. Taip yra todėl, kad siekiant kuo greičiau įkaitinti išmetamųjų dujų valymo sistemą iki darbinės temperatūros ir sumažinti vidinės trinties pasipriešinimą įkaitinant variklinę alyvą, pirmosiomis šalto variklio užvedimo sekundėmis arba minutėmis yra įpurškiamas didesnis degalų kiekis, kuris, be abejo, nulemia degalų sąnaudų padidėjimą.
Neigiamos įtakos degalų sąnaudoms taip pat turi ir išmetamųjų dujų valymo sistemų užsikimšimas, kylantis dėl važinėjimo trumpais atstumais - dėl išmetamųjų dujų priešslėgio padidėjimo varikliui reikia sudeginti daugiau degalų, kad būtų pasiektos reikiamos apsukos. O tai, savo ruožtu, sukelia vis didesnį išmetimo sistemos užsikimšimą. Rezultatas - visiškas sistemos sugadinimas.
Ką turėtų žinoti klientai apie važinėjimą trumpais atstumais?
- Dyzeliniai varikliai - taip ar ne? Dar tik renkantis automobilio variklio tipą, jau reikėtų atsižvelgti į galimą dažną važinėjimą trumpais atstumais. Pastaruoju atveju geresniu pasirinkimu yra priverstinio uždegimo variklis.
- Pavojaus signalų atpažinimas Užterštas alyvos užpylimo angos dangtelis, didėjantis alyvos kiekis, kondensatas ant alyvos lygio matuoklio ir kiti neįprasti požymiai reiškia, kad būtina pakeisti alyvą ir filtrą. Jeigu variklio įkaitimo iki darbinės temperatūros procesas trunka ilgiau nei įprasta (tai pasireiškia ne staiga, o lėtai ir laipsniškai), būtina patikrinti aušinimo sistemą ir, jei reikia, atlikti jos remontą.
- Atkreipkite dėmesį alyvos kokybę Alyvos su sudegimo nepaliekant pelenų galimybe veikia kietųjų dalelių filtro naudojimo trukmės pailgėjimą. Todėl rekomenduojama naudoti variklio alyvą, kurią numatė atitinkamos transporto priemonės gamintojas.