Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas kiekvienos moters gyvenime, signalizuojantis apie sveiką organizmą ir vaisingumą.
Tačiau vėluojančios ar trumpam dingusios mėnesinės tarp vaisingo amžiaus merginų ir moterų - ne toks jau retas reiškinys. Tai neretai kelia nerimą, nes menstruacijų ciklo reguliarumas laikomas sveikos reprodukcinės sistemos ženklu. Tačiau bet kokie nukrypimai nuo įprasto ciklo dažnai sukelia klausimų: kodėl mėnesinės kartais vėluoja, ar tai yra rimtos sveikatos problemos požymis, ar tiesiog laikinas nukrypimas, susijęs su kasdieniais iššūkiais ar gyvenimo būdo pokyčiais?
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime mėnesinių vėlavimo priežastis, simptomus, kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją, bei kitus svarbius aspektus, susijusius su šiuo reiškiniu.
Normalus Mėnesinių Ciklas
Kiekviena moteris turi žinoti, kas yra normalus mėnesinių ciklas. Normaliomis sąlygomis menstruacijos turi būti reguliarios, kiekvienai moteriai - tam tikros pastovios trukmės.
Vidutiniu ciklu laikomos 28-29 dienos, nors galimas svyravimas - 22-32 dienos. Galimas vėlavimas - 1-2 dienos. Menstruacinis ciklas yra labai kompleksus, į jo veiksmą įsako daugybė fiziologinių ir hormoninių veiksnių.
Normalus mėnesinių ciklas trunka 24-38 dienas ir paprastai tęsiasi 3-8 dienas. Mėnesinių ciklas laikomas normaliu, jei yra pastovus.
Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21-35 dienas. Visgi, svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis.
Įprastai menstruacijos kartojasi kas 21-35 dienas, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pradžios. Jos trunka nuo 2 iki 7 dienų ir yra netenkama 5-80 ml kraujo.
Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Jei tu žymėsiesi savo menstruacijų pradžią kalendoriuje ar programėlėje (Clue, Flo ir kt.), ilgainiui pastebėsi tam tikrą savo mėnesinių periodiškumą.
Pirmosios menstruacijos paprastai prasideda 12-14 metų, o kai kurioms menstruacijos gali prasidėti ir nuo 9 ar net 16 metų. Jei menstruacijos neprasidėjo iki 16 metų arba jau praėjo 3 metai nuo krūtų augimo pradžios, o menstruacijų dar nebuvo, reikėtų nueiti pas gydytoją ginekologę.
Paprastai menstruacijos būna kartą per mėnesį ir užtrunka nuo 3 iki 7 dienų. Paauglystėje tai gali tęstis ir ilgiau. Kai kurių mergaičių menstruacijos užsitęsia iki 10 dienų.
Tavo menstruacijų trukmė gali kisti kiekvieną mėnesį, kol jos susireguliuos. Gausumas ir kraujo spalva taip pat kinta nuo menstruacijų pradžios iki pabaigos. Pirmą, antrą, kartais ir trečią dieną kraujavimas gali būti gausesnis, o spalva tamsiai raudona.
Pirmus kelerius metus tavo menstruacijos gali būti nereguliarios - kai kuriuos mėnesius jų gali net nebūti, tačiau tai yra normalu. Menstruacijos gali pasirodyti du kartus per mėnesį, arba nepasirodyti du mėnesius visiškai.
Vieną mėnesį tavo menstruacijos gali tęstis 2 ar 3 dienas, o kitą kartą - 7 dienas. Tai visai normalu, kai tu paauglė. Kaip ilgai tęsiasi tavo menstruacijos ir kokio jos gausumo lemia hormonai, kuriuos gamina tavo kūnas. Jos susireguliuoja daugmaž apie 18-20 gyvenimo metus.
Vidutiniška menstruacijų ciklo (kas kiek dienų pasirodo menstruacijos) trukmė yra 28 dienos, tačiau ne visoms. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei tavo menstruacijos buvo reguliarios ir nesulaukei jų 3 mėnesius.
Kada Sunerimti Dėl Nereguliarių Mėnesinių?
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21-ą dieną) arba per retai (rečiau nei kas 35-ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų.
Menstruacijų ciklo sutrikimai gali atsirasti likus keliems metams iki menopauzės. Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas.
Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas.
Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu.
Pagrindinės Mėnesinių Ciklo Sutrikimų Priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams.
Stresas ir Gyvenimo Būdas
Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą.
Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą. Dėl intensyvaus bei užsitęsusio streso sutrinka arba apskritai nutrūksta gonadotropinio liberino (GnRH) - hormono, reguliuojančio ovuliaciją ir ciklą - gamyba.
Labai dažnai menstruacijos dingsta studentėms sesijos metu, jautrioms moterims svarbių projektų metu, esant emociniams sukrėtimams: artimųjų mirčiai, skyryboms, netgi prieš vestuves.
Todėl, jei jaučiate, jog kaltas gali būti stresas - papasakokite gydytojui aplinkybes. Beje, nuolatinis neišsimiegojimas, dažnos ligos ir audringi vakarėliai - taip pat stresas.
Norint sureguliuoti ciklą, būtina vartoti raminamuosius, mažiau jaudintis ir į gyvenimą žvelgti filosofiškai. Nemalonumai - laikinas reiškinys, reikia būti ramesniems. Jei stresas tapo nuolatiniu jūsų gyvenimo palydovu ir trukdo jūsų reprodukcinei sistemai funkcionuoti, kreipkitės į psichoanalitiką terapijai.
Hormoniniai Svyravimai
Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė.
Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Moterys, sergančios policistinių kiaušidžių sindromu (PKS), kenčia dėl hormonų disbalanso, o su tuo siejamos ir vėluojančios arba nereguliarios mėnesinės.
Pernelyg aktyvi arba nepakankama skydliaukės veikla taip pat gali lemti mėnesinių vėlavimą. Skydliaukė reguliuoja organizmo medžiagų apykaitą, o tai gali daryti įtaką ir hormonų lygiui.
Kūno Svorio Pokyčiai
Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti.
Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
Staigūs svorio pokyčiai dėl ligos, vartojant tam tikrus vaistus ar drastiškai pakeitus mitybos įpročius taip pat gali sutrikdyti hormonų balansą, tad gali vėluoti ar kuriam laikui išnykti mėnesinės.
Kai organizmui stinga riebalų ir kitų maisto medžiagų, jis negali tinkamai sintetinti hormonų. Mėnesinių vėlavimas siejamas ne tik su per mažu, bet ir drastiškai padidėjusiu kūno svoriu. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų ir progesterono reguliacijai, todėl yra siejamas su mėnesinių vėlavimu ar laikinu nebuvimu.
Tam Tikros Ligos
Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą.
O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis. Lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, diabetas ar celiakija, taip pat gali daryti neigiamą poveikį mėnesinių ciklui.
Cukraus kiekio pokyčiai iš dalies lemia ir hormoninius pokyčius, tad kartais negydomas diabetas gali sutrikdyti ir mėnesinių ciklą.
Sergant lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), pavyzdžiui, chlamidioze ar gonorėja mėnesinės išnyksta ne visada, vis tik šis sutrikimas - ne toks ir retas. Dubens uždegiminė liga (DUL) - tai bakterinė infekcija, pasireiškianti, visų pirma, moterims, kurios negydo lytiškai plintančių ligų (LPL).
Nėštumas
Nors tai akivaizdi priežastis, verta paminėti, kad nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.
Žinoma, pagrindinė ir pati dažniausia mėnesinių vėlavimo priežastis yra nėštumas. Jeigu nėštumo testas neigiamas, tačiau vis tik įtariate, kad galite būti nėščia, vertėtų nėštumo testą po kelių dienų atlikti pakartotinai, nes jo rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
Kitos Priežastys
- Jaunystė: Jaunoms merginoms, ypač paauglėms, kurioms mėnesinės apskritai neseniai prasidėjo, neišvengiamai pasitaikys mėnesių, kai jos gerokai vėluos arba apskritai nepasirodys.
- Premenopauzė: Tai pereinamasis laikotarpis, kurio metu moteris po truputį netenka vaisingumo. Vėlesnis laikotarpis - menopauzė - reiškia, kad nebevyksta ovuliacija ir moteriai nebus mėnesinių. Vidutinis amžius, kai tai įvyksta - 51 m. Premenopauzė vidutiniškai prasideda apie 45 m. moterims, tačiau pirmuosius vaisingumo mažėjimo ženklus gali pastebėti jau 35 m.
- Priešlaikinis kiaušidžių nepakankamumas: Jis pasireiškia kiaušidėms nustojus normaliai funkcionuoti dažnai dar iki 40-ojo moters gimtadienio.
- Kontraceptinės priemonės: Mėnesinių ciklo sutrikimai galimi ir pradėjus arba nustojus vartoti / naudoti tam tikras kontraceptines priemones, pavyzdžiui, tabletes, implantus, žiedus, pleistrus ir t. t.
Kiek Dienų Gali Vėluoti Mėnesinės?
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Jei mėnesinės vėluoja retkarčiais, nerimauti tikriausiai nereikėtų. Tačiau susirūpinti būtina, jeigu mėnesinių nebuvo ilgiau nei 1 mėn. arba pajutote kokių nors neįprastų simptomų.
Kreiptis į gydytoją reikėtų šiais atvejais:
- Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei 10 dienų ir nėra akivaizdžių priežasčių.
- Jei ciklas tampa nereguliarus arba mėnesinės praeina be kraujavimo ilgą laiką.
- Jei kartu su vėlavimu jaučiate skausmą, karščiavimą ar kitus neįprastus simptomus.
- Jei įtariate, kad galėjote pastoti ir nėštumo testas yra neigiamas.
Ką Daryti, Jei Mėnesinės Nereguliarios?
Nereguliarių mėnesinių gydymas priklauso nuo jų priežasties ir pobūdžio. Dažnai gali pakakti sumažinti streso lygį, subalansuoti darbo-poilsio režimą ir mėnesinių ciklas susitvarko savaime.
Nereguliarioms, gausioms ar skausmingoms mėnesinėms gydyti gali būti išrašomos sudėtinės kontraceptinės tabletės ar hormoninė gimdos spiralė. Kai pagrindinis nusiskundimas yra skausmas, skiriami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai.
Svarbu akcentuoti, kad dažnai nereguliarios mėnesinės gali atsirasti kaip neginekologinių organizmo ligų simptomas.
Jei moters simptomus įvertinęs ginekologas nustato, kad mėnesinių ciklas neatitinka normos, jį sureguliuoti reikia. Priemonės ciklo reguliavimui priklauso nuo moters amžiaus ir nuo ciklo sutrikimo priežasties.
Vienais atvejais užtenka sudėtinių kontraceptinių tablečių, kitais atvejais galima rinktis hormoninę gimdos spiralę. Tokiais atvejais dažnai pastebimos ir problemos, susijusios su gimdos vystymusi. Laimei, šiuolaikiniai metodai gali realiai padėti.
Būna ir taip, kad folikulų aparatas genetiškai yra toks, jog moteris visą gyvenimą turės problemų susijusių su ciklo sutrikimais - taip vadinamas policistinių kiaušidžių sindromas.
Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma.
Jei pacientės turi atsparumą insulinui, ji turi šansų išgyti. Tiesa, keičiantis hormonų pusiausvyrai ir geriant tabletes didėja ne svoris, bet apetitas.
Turint omeny šį faktą, moterims skiriama ir kaloringa dieta. Ir jei ji prižiūrės save, skaičiuos kalorijas, tikrai nepriaugs papildomo svorio.
Gydytojas ginekologas atlieka visus reikiamus tyrimus, reikalingus mėnesinių ciklo sutrikimų priežastims įvertinti, tad pajutus pokyčius organizme reikėtų kreiptis į profesionalus.
Prisiminkite, kad surasti priežastis, kodėl jūsų ciklas nėra stabilus tikrai galima, apsilankykite pas savo gydytoją, detaliai ir atvirai papasakokite su kuo pastaruoju metu susidūrėte, kokius vaistus vartojote, ar laikėtės dietos ir t.t.
Svarbu! Visada pirmiausia reikia apsilankyti pas gydytoją, kad galima būtų atmesti struktūrines priežastis.
Papildomos Gydytojų Rekomendacijos
Norint pasirūpinti gera sveikata, moterims svarbu reguliariai apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Profilaktiškai apsilankyti pas ginekologą vertėtų kartą per metus.
Vizito metu surenkama informacija apie pacientės mėnesinių ciklą, buvusias ginekologines operacijas, ligas. Taip pat atliekama ginekologinė apžiūra, o prireikus - ir ginekologinis ultragarsinis ištyrimas bei kiti papildomi tyrimai.
Be to, verta prisiminti, kad moterims nuo 25 iki 59 metų taikoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, kurios metu pacientėms nuo 25 iki 34 metų kartą per 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
Atsiradus menstruacijoms gali būti, kad jos kelis metus bus nereguliarios. Tai yra normalu, todėl nereikia stebėtis, jei po pirmųjų mėnesinių kitas kraujavimas gali prasidėti tik po 3-6 mėnesių.
Kaip žinoti, ar tavo mėnesinės nereguliarios? Jei vienas menstruacinis ciklas (laikas nuo pirmos menstruacijų dienos iki kitų menstruacijų pradžios) trunka 22 dienas, o kitas - 45 dienas, tai jau nereguliarios menstruacijos. Tačiau pirmuosius kelis metus ar net ilgiau tai tikrai normalu.
Paprastai mėnesinių ciklas susireguliuoja iki maždaug 23 m. Jei išlieka nereguliarios, nuo 25 m. Yra dar kitas būdas nustatyti, ar mėnesinės nereguliarios. Pavyzdžiui, mokslininkė, vaisingumo konsultantė Ieva Miceikaitė iš vaisingumosaknys.lt nurodo, kad ciklas laikomas nereguliariu, jei per metus įvyksta mažiau nei 9 mėnesinės.
Žymėkis savo ciklą kalendoriuje arba programėlėje (Flow, Clue ir kt.), kad galėtum pati matyti, kiek trunka tavo menstruacinis ciklas. Prasidėjus menstruacijoms pasižymėk pradžios dieną, net jei kraujuoti pradėjo vakare. Užrašyk ir paskutinę mėnesinių dieną.
Dažniausiai mergaitės sulaukia pirmųjų mėnesinių 12-14 metų. Tačiau nieko tokio, jei tau prasidėjo anksčiau ar vėliau. Vidutiniškai menstruacinis ciklas trunka 28 dienas. Tačiau retai taip būna, kad kiekvieno ciklo trukmė būtų vienoda.
Moters kūnas - ne laikrodis, kuris tiksi sekundžių tikslumu. Dažniausiai nekreipiame dėmesio į kūno ženklus, tačiau jie gali padėti nuspėti mėnesių pradžią, net jei mėnesinių ciklas yra nereguliarus.
Gali būti, kad greit sulauksi menstruacijų pradžios, tad būk pasiruošusi. Visada su savimi turėk higieninių paketų - tik ne prikvėpintų. Rinkis kuo natūralesnius ir laidžius orui. Gali net turėti įsidėjusi papildomas kelnaites. Dabar jau galima įsigyti ir specialias menstruacines kelnaites, kurios visiškai apsaugo nuo pratekėjimų.
Paprastai paauglystėje, kai mėnesinės vėluoja, nerimauti nereikia. Didesnis reguliarumas atsiranda su amžiumi. Apie 18-23 metus gali pastebėti didesnį ciklo reguliarumą.
Stresas - jei jautiesi įsitempusi, patiri didelę įtampą gyvenime, gali nesulaukti menstruacijų.
Per mažas/didelis kūno svoris taip pat gali paveikti ciklą.
Hormonų sutrikimai taip pat susiję su nereguliariomis menstruacijomis. Per didelis ar mažas skydliaukės hormonų lygis gali paveikti ciklą.
Nėštumas - jei turėjai nesaugių lytinių santykių, gali būti, kad esi nėščia.
Visgi jei labai nerimauji dėl savo menstruacinio ciklo, pasakyk tėveliams ir apsilankyk pas gydytoją.
Šaltiniai:
- Bitzer J, Tschudin S, Stadlmayr W. Die Menstruation und ihre Bedeutung für die Frauengesundheit [Menstruation and its impact on women's health]. Zentralbl Gynakol. 2005 Oct;127(5):282-7. German. doi: 10.1055/s-2005-836862. PMID: 16195970.
- Sachedina A, Todd N. Dysmenorrhea, Endometriosis and Chronic Pelvic Pain in Adolescents. J Clin Res Pediatr Endocrinol. 2020 Feb 6;12(Suppl 1):7-17. doi: 10.4274/jcrpe.galenos.2019.2019.S0217. PMID: 32041388; PMCID: PMC7053437.
- Kashuba AD, Nafziger AN. Physiological changes during the menstrual cycle and their effects on the pharmacokinetics and pharmacodynamics of drugs. Clin Pharmacokinet. 1998 Mar;34(3):203-18. doi: 10.2165/00003088-199834030-00003. PMID: 9533982.
- Gordon CM. The menstrual cycle and adolescent health. Preface. Ann N Y Acad Sci. 2008;1135:xi-xii. doi: 10.1196/annals.1429.041. PMID: 18574201.
- D'Ambrogio G, Monti M, Fasciani A, Genazzani AR. Il ciclo mestruale [Menstrual cycle]. Minerva Pediatr. 1998 Jun;50(6):209-11. Italian. PMID: 9859648.
- Chabbert-Buffet N, Bouchard P. The normal human menstrual cycle. Rev Endocr Metab Disord. 2002 Sep;3(3):173-83. doi: 10.1023/a:1020027124001.
Aišku viena, kad tai - visuomet rimtas organizmo signalas, jog kažkas netvarkoje. Kokios gi gali būti menstruacijų vėlavimo priežastys?