Kraujas išmatose - simptomas, kuris gali kelti didelį susirūpinimą tiek pacientams, tiek gydytojams. Šis reiškinys gali būti itin nerimą keliantis, nes jis dažnai rodo tam tikras sveikatos problemas. Kraujas išmatose - tai rimtas simptomas, kuriam negalima numoti ranka.
Pasikalbėkite su gydytoju ir atlikite reikiamus tyrimus, kad būtų nustatyta problema ir parinktas tinkamas gydymo planas. Kraujavimas iš virškinamojo trakto - tai ūmus, gausus, dažnai lėtinis ir nepastebimas arba ,,slaptas“ kraujavimas iš viršutinės virškinimo kanalo dalies (stemplė, skrandis, dvylikapirštė žarna) ar apatinės virškinimo kanalo dalies (tuščioji, klubinė, storoji ir tiesioji žarna).
Kodėl gali atsirasti kraujo išmatose?
Kraujas išmatose gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis.
- Hemorojus yra išsiplėtę veniniai rezginiai tiesiojoje žarnoje ir analinėje srityje, kurie gali sukelti kraujavimą. Tai viena iš dažniausių kraujo atsiradimo išmatose priežasčių.
- Analinė fissūra - tai mažas įtrūkimas tiesiosios žarnos gleivinėje, kuris gali atsirasti dėl traumos, pavyzdžiui, kai žmogus stengiasi ištuštinti žarnyną pernelyg kietai.
- Polipai - tai gerybiniai augimai, kurie gali formuotis storosios žarnos arba tiesiosios žarnos gleivinėje. Kai jie didėja, gali sukelti kraujavimą.
- Kaip ir polipai, storosios žarnos vėžys (kolorektalinis vėžys) gali sukelti kraują išmatose. Vėžio atveju kraujas gali būti tamsesnis arba pasirodyti maišytas su išmatomis.
- Žarnyno infekcijos, sukeltos bakterijų, virusų ar parazitų, gali sukelti krauju išmatose.
Kitos galimos kraujo išmatose priežastys:
- Gaubtinės žarnos augliai ar polipai (gerybiniai ar piktybiniai)
- Pūslės ir opinis kolitas
- Krono liga
- Divertikulinė liga (žarnos išsipūtimas su divertikulais)
- Storosios žarnos kraujagyslių sutrikimai
- Ankstesnės chirurginės procedūros
Atkreipkite dėmesį, kad kraujavimas gali būti nematomas plika akimi - mikroskopinis, todėl svarbu atlikti tyrimą.
Pagrindinės kraujo priežastys išmatose
Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį
Kraujas išmatose - tik vienas iš būdų, kaip kūnas siunčia signalą apie pokyčius. Nuolatinis pilvo pūtimas, virškinimo sutrikimai ar svorio kritimas taip pat gali rodyti, kad virškinimo sistema prašo dėmesio. Kraujas išmatose gali pasižymėti skirtingomis savybėmis. Jis gali būti ryškiai raudonos arba tamsiai raudonos spalvos. Taip pat gali skirtis į išmatas patenkančio kraujo kiekis. Kartais kraujo spalva padeda nustatyti kraujavimo atsiradimo priežastis. Pavyzdžiui, ryškiai raudonas kraujas įprastai įspėja apie kraujavimą iš apatinės virškinamojo trakto dalies.
Kreipkitės į gydytoją, jei pastebėsite:
- Pasikeitusius tuštinimosi įpročius (viduriavimai arba vidurių užkietėjimas)
- Nevisišką tuštinimosi jausmą
- Kraują išmatose (tamsias arba šviežio kraujo priemaišas)
- Plonesnę nei įprasta išmatų juostą
- Pilvo skausmus, pūtimą ar spazmus
- Nepaaiškinamą kūno svorio kritimą
- Silpnumą ar vėmimą
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina reaguoti:
- Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena)
- Šviesus, ryškiai raudonas kraujas, kuris teka ar laša į klozetą
- Staigus silpnumas, galvos svaigimas, šaltas prakaitas
- Pilvo skausmas ar pūtimas kartu su kraujavimu
- Kraujo krešuliai išmatose
- Blyškumas, dusulys, širdies plakimas - anemijos požymiai
- Karščiavimas ar svorio kritimas, kartu su krauju išmatose
Jeigu kraujas atsiranda kartu su vėmimu ar juodomis išmatomis, tai gali reikšti aukštutinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą (pvz., iš skrandžio ar stemplės venų) - tokiais atvejais būtina skubi hospitalizacija.
Kaip atpažinti kraują išmatose
Kraujo spalva, konsistencija ir pasiskirstymas išmatose - tai diagnostiniai požymiai, padedantys gydytojams nustatyti, kur vyksta kraujavimas.
- Šviesiai raudonas kraujas paprastai rodo apatinės virškinamojo trakto dalies kraujavimą - dažniausiai iš tiesiosios žarnos ar išangės (pvz., hemorojaus ar analinės įplėšos).
- Tamsiai raudonas ar rudas kraujas rodo, kad kraujavimas vyksta aukščiau - storojoje ar plonojoje žarnoje.
- Juodos, dervos konsistencijos išmatos (melena) yra ženklas, kad kraujas buvo virškinamas skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje.
Kartais kraujas matomas tik mikroskopiškai - tuomet kalbama apie slaptą kraujavimą, kuris nustatomas laboratoriniais testais (slapto kraujo testu). Tai gali būti pirmasis ženklas storosios žarnos polipų ar navikų vystymuisi.
Kaip atliekamas slapto kraujo tyrimas?
Slapto kraujavimo testas yra tyrimas, kuris padeda nustatyti, ar paciento išmatose nėra plika akimi nematomo, slapto kraujo. Jis atliekamas su išmatų mėginiais. Dažniausiai šis tyrimas atliekamas storosios žarnos vėžio diagnostikos tikslams. Šio tyrimo pagalba galima nustatyti ankstyvoje stadijoje esančius vėžinius susirgimus ir laiku jiems užkirsti kelią. Slapto kraujavimo tyrimas padeda nustatyti ir kito pobūdžio ligas, sakykim, Krono ligą, salmoneliozę ar gastritą.
Tyrimas atliekamas išmatų mėginiams, paimtiems aplikatoriumi iš skirtingų vietų. Rekomenduojama surinkti mėginius tris dienas iš eilės, nes kraujavimas gali būti nereguliarus.
Tyrimo rūšys:
- Guaiac testas (gFOBT) - gydytojo išduodamas rinkinys, mėginius pateikiate laboratorijai.
- Plaunamas reagento padas - be recepto parduodamas rinkinys, skirtas mėginiams rinkti tualeto dubenyje.
- Imunocheminis testas (iFOBT/FIT) - naujesnis ir jautresnis testas, nereikalaujantis dietos apribojimų.
Kaip pasiruošti tyrimui?
Norint gauti tikslų rezultatą, 48-72 valandas prieš tyrimą rekomenduojama:
- Nevartoti žalių vaisių ir daržovių
- Nevartoti raudonos mėsos (galima vištiena ir kiauliena)
- Vengti didelio vitamino C kiekio
- Pasitarti su gydytoju dėl vaistų vartojimo
Kiek dažnai atlikti tyrimą?
Rekomenduojama nuo 50 metų atlikti kasmet profilaktinį slapto kraujo tyrimą, ypač jei yra rizikos veiksnių.
Kokie tyrimai atliekami, kai randamas kraujas išmatose
Pastebėjus kraują išmatose, svarbiausias gydytojų tikslas - nustatyti, kur tiksliai vyksta kraujavimas ir kodėl jis atsirado. Tai atliekama taikant kelis etapinius tyrimus: nuo paprastų laboratorinių testų iki pažangios endoskopijos. Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo kraujo spalvos, paciento amžiaus ir bendrų simptomų.
Svarbiausi tyrimai, kurie padeda tiksliai nustatyti problemos priežastį:
- Išmatų tyrimas dėl slapto kraujo (FOBT arba FIT testas)
- Kolonoskopija
- Gastroskopija (EGD)
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- Papildomi tyrimai (jei nepavyksta rasti priežasties)
Detalesnė informacija apie kiekvieną tyrimą pateikta aukščiau esančiuose skyriuose.
Kaip gydomas kraujavimas iš žarnyno
Gydymas visada priklauso nuo kraujavimo šaltinio, intensyvumo ir bendros paciento būklės. Pirmiausia stabilizuojama būklė (skysčiai, kraujo komponentai, anemijos korekcija), tada tikslingai šalinama priežastis - endoskopiškai, medikamentais ar chirurgiškai. Daugeliu atvejų pradinė pagalba teikiama ligoninėje, nes net ir nedidelis, bet užsitęsęs kraujavimas gali sukelti anemiją bei komplikacijas.
Pagrindiniai gydymo keliami tikslai:
- Sustabdyti aktyvų kraujavimą
- Užkirsti kelią atkryčiui
- Pašalinti priežastį (pvz., užgydyti opą, pašalinti polipą, suvaldyti uždegimą)
Gydymo būdai:
- Endoskopinės priemonės: kraujavimo šaltinis užspaudžiamas klipsais, koaguliuojamas, skiriamos hemostazinės injekcijos ar pašalinamas kraujuojantis polipas.
- Vaistai: protonų siurblio inhibitoriai (PSI) opaligės atvejais, antibiotikai H. pylori eradikacijai, 5-ASA ar kortikosteroidai uždegiminėms žarnyno ligoms, venotonikai/pakitimų korekcija hemorojui.
- Chirurgija ar intervencinė radiologija: jei endoskopiškai sustabdyti nepavyksta - atliekama operacija ar angiografinė embolizacija.
Dažniausių priežasčių gydymo pavyzdžiai
Kiekvienai būklei taikomi specifiniai algoritmai, tačiau principai panašūs - greitai lokalizuoti šaltinį ir taikyti įrodymais pagrįstą terapiją.
- Hemorojus: pirmo pasirinkimo priemonės - mitybos korekcija (skaidulos, skysčiai), vietiniai preparatai ir venotonikai; recidyvuojant - guminės juostos ligavimas ar kitos minimaliai invazinės technikos. Po procedūros svarbu vengti vidurių užkietėjimo.
- Analinė įplėša: vietiniai tepalai su anestetikais, nitratais ar kalcio kanalų blokatoriais, šiltos sėdimos vonelės; lėtinių įplyšimų atveju - lateralinė vidinio sfinkterio tomija.
- Skrandžio/dvylikapirštės žarnos opa: endoskopinė hemostazė (koaguliacija, klipsai), PSI į veną ir per os; jei patvirtinama H. pylori infekcija - antibiotikų eradikacija.
Kaip atpažinti kraują išmatose
Kraujas išmatose - pagrindinis simptomas, kuris nurodo, kad apatinėje virškinimo trakto dalyje vyksta kraujavimas. Tuštinimosi metu, kraujavimas iš išmatų gali pasireikšti skirtingai. Pats kraujas taip pat gali būti skirtingos spalvos. Kraujo spalva priklauso nuo to, kurioje žarnyno srityje yra kraujuojantis židinys - žemiau ar aukščiau.
Tuštinimosi metu kraujavimas gali pasireikšti:
- Grynu krauju;
- Kraujuojančiu viduriavimu;
- Su krauju susimaišiusiomis, kietesnėmis išmatomis;
- Kraujo krešuliais.
Kraujas išmatose: priežastys
Kaip ir kraujas šlapime, kraujas išmatose gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių. Bet kuriuo atveju, išmatos su krauju niekada nėra geras ženklas.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai atsiranda šis sveikatos sutrikimas yra:
- Hemorojus;
- Uždegimus sukeliančios žarnyno infekcijos;
- Žarnų kraujotakos sutrikimai;
- Onkologiniai žarnyno susirgimai;
- Išangės įplėšos;
- Storosios žarnos divertikuliozė;
- Angiodisplazija (žarnyno kraujagyslių patologija, pasižyminti pralaidžiomis kraujagyslių sienelėmis).
Kraujas išmatose gali būti gyvybei pavojų keliantis simptomas. Jeigu Jums pasireiškia kraujavimas iš išangės, nedelskite ir kuo skubiau pasikonsultuokite su mūsų proktologais.
Svarbu suprasti, kad net ir nedidelis kraujavimas gali būti pirmasis rimtos patologijos signalas, todėl būtina kreiptis į gydytoją.
Šaltiniai: Mayo Clinic, NHS, Cleveland Clinic - 2024 m. gairės dėl virškinamojo trakto kraujavimo diagnostikos.
