Skausmas širdies plote atsikėlus ryte gali būti nerimą keliantis simptomas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis. Svarbu suprasti galimas priežastis, simptomus ir gydymo būdus, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir pasirūpinti savo sveikata.
Galimos širdies skausmo priežastys ryte
Širdies srities skausmas, kurį jaučiame įkvėpus, gali būti labai neraminantis simptomas.
Nors dažnai tai yra susiję su nekaltomis priežastimis, pavyzdžiui, raumenų pervargimu ar laikysenos problemomis, kai kuriais atvejais tai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas, susijusias su širdimi, plaučiais ar kitais vidaus organais.
Širdies srities skausmas, kuris sustiprėja įkvėpus, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Pleuritas: Tai plaučius gaubiančių membranų uždegimas. Jis dažnai sukelia stiprų, aštrų skausmą, kuris dažniausiai sustiprėja kvėpuojant giliai arba kosint. Pleuritas gali atsirasti dėl virusinių ar bakterinių infekcijų, tokių kaip pneumonija, arba dėl kitų sveikatos problemų, pavyzdžiui, reumatoidinio artrito.
- Pneumonija: Tai infekcija, pažeidžianti plaučius, kuri gali sukelti aštrų skausmą krūtinėje, dažnai sustiprėjantį kvėpuojant. Be skausmo, pneumonija paprastai lydi karščiavimas, kosulys ir sunku kvėpuoti.
- Krūtinės angina: Tai skausmas, kuris kyla, kai širdies raumuo negauna pakankamai deguonies, dažniausiai dėl sutrikusios kraujotakos.
- Perikarditas: Tai uždegimas, apimantis širdį gaubiančią membraną (perikardą).
- Raumenų įtempimas arba tarpšonkaulinių raumenų skausmas: Gali sukelti nemalonų jausmą širdies srityje, kuris sustiprėja kvėpuojant ar judant. Tai dažniausiai atsitinka dėl netinkamos laikysenos, fizinio pervargimo, arba po stipraus fizinio krūvio.
- Gastroezofaginis refliuksas (GERL): Tai būklė, kai skrandžio rūgštis grįžta į stemplę ir dirgina jos gleivinę. Nors tai dažniausiai sukelia rėmuo ir skausmą viršutinėje pilvo dalyje, kartais gali pasireikšti ir skausmas, kuris jaučiamas krūtinėje arba širdies srityje, ypač įkvėpus ar lenkiantis.
- Raumenų ar sąnarių problemos: Skausmas širdies srityje gali atsirasti dėl raumenų ar sąnarių problemų, tokių kaip tarpšonkauliniai sąnarių sutrikimai arba raumenų patempimas.
Torokalgija
Tai yra klinikinė diagnozė, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtininėje stuburo dalyje. Torokalgijai priskiriami šie simptomai:
- Maudimas širdies plote, tai dažnai maišomas su širdies skausmu.
- Skausmas krūtinės priekinėje dalyje, skausmas jaučiamas ties krūtinkauliu.
- Kartais skausmas jaučiamas per šonkaulių lanką.
- Dažnais atvejais torokalgija sukelia nuolatinį maudimą ar skausmą tarp menčių.
Neretai testavimo metu randami šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, kurie sukelia tarpšonkaulinių raumenų sutrupėjimus bei įtampas. Todėl gali būti tarpšonkaulinio nervo dirginimas ir sukelti skausmą plintanti šonkaulių lanku.
Nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumą (padidėjęs mobilumas). Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, deja, būtent dėl to sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose. Jei periodas ilgesnis dažniausiai susiformuoja hipomobilumas, o aplink hipermobilumas.
Tai raumens skaidulų lokalus spazmas, kuris trikdo raumens veiklą, kraujotaką ir funkciją. Dėl ko, raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį.
Tai ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas. Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumuo, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys.
Tai stebint iš šono susirado X forma, todėl tai pavadinta viršutinių kryžminiu sindromu (ang. Upper cross syndrom).
Hipertenzija
Hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis - viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnys visame pasaulyje. Jeigu hipertenzija yra nediagnozuota ir neužtikrinta tinkama jos kontrolė, ji gali nulemti daugybės pavojingų būklių išsivystymą.
Pasak dr. A. Maksvyčio, esant padidėjusiam kraujospūdžiui žmogus gali jausti galvos skausmus, veržimą, ypač pakaušio ir sprando srityje, galvos svaigimą, spengimą ausyse, skausmus širdies plote, širdies plakimą, gali prasidėti kraujavimas iš nosies. Hipertenzija gali pasireikšti ir irzlumu, nuotaikos svyravimu, darbingumo sumažėjimu, nemiga.
Labai aukštas kraujospūdis (180/120 mmHg ar didesnis) gali sukelti tokius simptomus, kaip stiprus galvos skausmas, svaigimas, skausmas širdies plote, sutrikęs širdies ritmas, padažnėjęs širdies plakimas, dusulys, pykinimas, vėmimas, neryškus matymas ar kiti regėjimo sutrikimai, nerimas, sumišimas, spengimas ausyse, kraujavimas iš nosies.
Tačiau dr. A. Maksvytis atkreipia dėmesį, kad dažniausiai simptomai pasireiškia tada, kai kraujospūdis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pakyla žymiai labiau.
„Vienintelis būdas laiku sužinoti ir, esant poreikiui, pradėti kontroliuoti savo kraujospūdį - jį pasimatuoti. Tai daryti kiekvienas suaugęs žmogus turėtų bent kartą į mėnesį. Neturint asmeninio matuoklio, tai galima padaryti užėjus į vaistinę, svečiuojantis pas tėvus ar giminaičius. Žinoma, norint, kad matavimas būtų kuo tikslesnis, prieš tai reikėtų bent 10 minučių ramiai pasėdėti.
Remiantis šiuolaikinėmis gairėmis, hipertenzija diagnozuojama, jeigu matuojant tris dienas, sistolinis kraujospūdis visomis dienomis yra ≥130-140 mmHg ir (arba) diastolinis kraujospūdis abiem dienomis yra ≥80-90 mmHg (įvairios specialistų draugijos pateikia skirtingas normalaus kraujospūdžio ribas).
Ryšys tarp arterinio kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų yra tiesioginis - tiek sistolinio, tiek diastolinio arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Dr. A. Maksvytis sako, kad jeigu padidėjęs kraujospūdis nustatomas tikrinantis sveikatą pas gydytoją, nereikėtų panikuoti. Pasak jo, yra nemažai žmonių, kurių kraujospūdis patiriant kažkokią emocinę įtampą gali šiek tiek pakilti.
Pasak gydytojo kardiologo, echoskopu nustatomos diastolinės funkcijos sutrikimas būdingas beveik kiekvienam 50-55 metų sulaukusiam žmogui. Šis sutrikimas susijęs su senėjimu, kraujagyslių elastingumo praradimu. Tačiau sergantiems hipertenzija diastolinė funkcija sutrinka jaunesniame amžiuje, nes jų biologinis laikrodis jau yra paskubėjęs ir pasiekęs vyresnio amžiaus žmogaus būklę.
„Hipertenzija vadinama tyliuoju žudiku. Ši liga nebyli, bet jei ji yra, galime neišvengti pavojingų būklių. Todėl svarbu tikrintis ir laiku imtis reikiamų priemonių.
Pašnekovas sako, kad siektinas kraujospūdžio tikslas gali priklausyti nuo kitų sveikatos būklių. Dauguma pacientų siekia, kad kraujospūdis būtų mažesnis nei 140/90 mmHg.
Pašnekovo teigimu, vienas svarbiausių dalykų, siekiant sumažinti padidėjusį AKS - didinti fizinį aktyvumą. Jis ne tik padeda kontroliuoti kūno svorį, bet ir teikia didžiulę naudą širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Kitas svarbus dalykas - antsvorio mažinimas. Gydytojas sako, kad vien tik didinant fizinį aktyvumą, svorio nenumesite.
Kalbėdamas apie druskos vartojimą, gydytojas sako, kad jeigu gaminant maistą patiems galima jį sukontroliuoti, tai perkant pusfabrikačius tai padaryti gana sunku, todėl reikėtų įprasti skaityti jų sudėtį. Pusfabrikačiuose, įvairiuose padažuose, prieskonių mišiniuose be konservantų yra ir nemažai druskos, kuri taip pat yra konservantas. Taigi, reikėtų atkreipti į tai dėmesį.
Pasak dr. A. Maksvyčio, nors turint arterinę hipertenziją alkoholis nėra draudžiamas, jo vartojimas turėtų būti labai saikingas. Rūkymas taip pat gali turėti įtakos AKS padidėjimui, tačiau epidemiologiniai tyrimai yra prieštaringi.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei patiriate skausmą širdies srityje kartu su dusuliu ir sunkumu kvėpuoti, tai gali būti pavojinga ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Skubi pagalba reikalinga, jei skausmas yra labai stiprus, ilgalaikis, kartu su dusuliu, prakaitavimu, pykinimu arba galvos svaigimu.
Siekiant išvengti širdies ir plaučių problemų, svarbu rūpintis savo širdies sveikata, nesmaugti streso, subalansuoti mitybą ir reguliariai mankštintis.
Svarbu! Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min., įtariamas miokardo infarktas. Dažniausiai žmonės visuomet kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas.
Kaip atpažinti ir padėti žmogui, ištikusiam širdies priepuoliui | Pirmosios pagalbos patarimai
Kaip atskirti, kad skauda širdį
Kaip pasakojo privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas kardiologas Tautvydas Vaišvila, bene dažniausias simptomas, kurį žmonės sieja su širdies sutrikimais, yra skausmas krūtinėje.
„Tačiau skausmo krūtinėje priežasčių gali būti labai daug. Ne visada skausmas krūtinėje ar širdies plote būna sukeltas širdies problemų. Dažniausiai tokius skausmus sukelia stuburo patologija, skrandžio, stemplės bėdos, ypač kalbant apie jaunus žmones, tarp kurių išeminė širdies liga nėra dažna.
Pagal skausmo pobūdį gydytojas gali nustatyti, kuriai ligai jis būdingesnis. Pavyzdžiui išeminei širdies ligai būdinga tai, kad žmogus dažniau jaučia skausmą paryčiui ar ryto valandomis arba po fizinio krūvio.
Šis skausmas vidutinio stiprumo, intensyvėja arba jį provokuoja fizinis krūvis arba šaltas vėjas ar oras. Skausmas gali plisti į kairį petį ar kairę ranką, kaklą, gerklę ar apatinį žandikaulį. Dažniausiai jis nėra aštrus ar duriantis“, - aiškino medikas.
Jei žmogus turi ir kitų išeminės širdies ligos rizikos veiksnių - padidėjusį arterinį kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje, antsvorį, mažai juda, patiria daug streso, rūko, jam tikrai nereikėtų numoti ranka į panašius skausmus. Mat tai gali reikšti, kad kažkuri širdies raumenį maitinanti kraujagyslė jau susiaurėjusi.
Taip pat didžiulis rizikos veiksnys yra amžius - vyrams didesnė širdies ligų rizika prasideda nuo 40, moterims - nuo 50-55 metų.
„Ne širdies sukeliami skausmai krūtinėje dažnai būna susiję su judesiu. Pavyzdžiui, jeigu juos sukelia stuburo problemos, gana intensyvus skausmas gali kamuoti ramybės būsenoje, o kai pajudama, jis praeina. Skrandžio skausmams judesys turi mažiau įtakos.
Šie skausmai dažniausiai prasideda vakaro valandomis, paprastai būna aštrūs, stiprūs ir priverčia žmogų sunerimti. O štai tikras širdies skausmas nėra intensyvus, todėl žmonės ne visada palaiko jį rimtu simptomu. Dažniau žmonės į gydytoją kreipiasi dėl stiprių, aštrių skausmų, kurie nesusiję su širdies problemomis.
Kita vertus, yra pavojingų skausmų, kuriuos žmonės painioja su skrandžio problemomis. Kai skauda vadinamojoje duobutėje, skrandžio vietoje - tai gali būti ne tik skrandžio, bet ir beprasidedančio miokardo infarkto simptomas“, - įspėjo pašnekovas.
Ką daryti, kad širdies neskaudėtų
Norint, kad širdies neskaudėtų, būtina stiprinti jos raumenį.
- 1 kg razinų (be kauliukų): gerai nuplauti pirmiausia šiltu, paskui šaltu vandeniu. Išdžiovinti, perrinkti. Valgyti ryte tik atsikėlus, kasdien po 40 uogų. Pusryčiauti galima ne anksčiau, kaip po 30 min.
- Antrą razinų kilogramą pasiruošti taip pat, bet valgyti kiek kitaip. Pirmą dieną - 40 uogų, antrą - 39 uogas, trečią - 38 ir t. t.
- Teigiama, kad širdį stiprina ir kasdien geriama putino uogų arbata su medumi.
Anot psichologų, kai skauda širdį, reikia išsipasakoti. Norintiesiems pakalbėti nėra lengva, nes nėra norinčiųjų jų klausytis.
Šiandien žmogus nenori būti vienišas, bet ir nenori bendrauti. Tenka pripažinti, kad negyvename pasaulyje, kuris pokalbį laiko vertybe.
Kodėl žmonės verkia, guodžiasi, nori išsipasakoti? Ašaros ir guodimasis padeda pašalinti iš organizmo streso hormonus bei toksinus. Emocinė ašarų ir guodimosi prasmė - atkuriama jausmų pusiausvyra, energija, atsiranda palengvėjimas.