Šlapimo nelaikymas - liga arba simptomas, kuris gali ne tik sujaukti moters kasdienybę, bet ir kirsti jos savivertei. Dažniausiai su šlapimo nelaikymu susiduria 40 ir daugiau metų sulaukusios moterys. Moterys dėl šlapimo nelaikymo kenčia du kartus dažniau negu vyrai. Lietuvoje tokių moterų - maždaug trečdalis milijono.
Kauno klinikų akušerė ginekologė Dalia Regina Railaitė pastebi, kad šis negalavimas nėra lengvai išgydomas, o jo tikrų priežasčių kartais išvis nepavyksta nustatyti. Gydytoja taip pat paminėjo, kad šlapimo nelaikymas pagal kvalifikaciją yra laikomas liga, tačiau kartu gali būti ir simptomu, pranešančiu apie tam tikrą ligą, pavyzdžiui, stuburo pažeidimą, išsėtinę sklerozę, diabetą: „Tačiau jei priežastis nenustatoma, kuri galėtų turėti įtakos šlapimo nelaikymui, jį galima traktuoti kaip atskirą ligą“.
Tyrimai rodo, kad moterys, sergančios šlapimo nelaikymu, kreipiasi į gydytoją vidutiniškai tik po trejų metų. Kalbėti apie savo ligą jie vengia. Ir tik gydytojo kabinete nedrąsiai prisipažįsta, kad negali sulaikyti šlapimo.
Vis dėlto šlapimo nelaikymas gydomas tuomet, kai jis moteriai tampa problema. Kaip įvardijo specialistė, šlapimo nelaikymas yra apibūdinamas kaip nevalingas šlapimo tekėjimas, kuris sukelia socialinių, higienos ar psichologinių problemų. Kai moteris supranta, kad jai jų kylą, problemą bandoma suvaldyti medikų pagalba.
„Kartais pacientės galvoja, kad jų problema gali būti išspręsta viena tablete ar operacija, tačiau iš specialistų išgirsta visai kitą nuomonę. Todėl labai svarbu rūpintis savimi, kol problemos nėra. O čia labai svarbu sveika gyvensena: mityba, fizinis aktyvumas. Visa tai turi būti moters gyvenime“, - patarė medikė.
Kas yra šlapimo nelaikymas? Priežastys, simptomai ir gydymas paaiškinti
Šlapimo nelaikymo priežastys
Nors prasidėjusio šlapimo nelaikymo konkrečias priežastis nustatyti sudėtinga, visgi yra tam tikrų indikacijų, kodėl ši nemaloni problema gali atsirasti. Pasak akušerės ginekologės, tikroji šlapimo nelaikymo priežastis gali slypėti audinių struktūroje, perduodant nervinį impulsą, tačiau tai išsiaiškinti ne taip paprasta. Kaip pasakojo gydytoja, kiekvienos moters atveju istorija individuali.
„Apibendrinti priežastis yra vis sunkiau ir sunkiau, bet kalbant apie dažniausiai pasitaikančias priežastis, kodėl išsivysto šlapimo nelaikymas, tai būtų makšties sienelės slinkimas, menopauzė ir tokios ligos kaip nutukimas, diabetas, stuburo patalogija“, - vardijo D. R. Railaitė.
Taip pat šlapimo nelaikymas gali atsirasti kartu su neurologinėmis ligomis, kaip išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, stuburo traumos, išvaržos. Prie šios nemalonios ligos gali prisidėti ir kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas gali atsirasti po insulto. Riziką didina ir centrinės nervų sistemos problemos, kaip, pavyzdžiui, aterosklerozė.
„O kartais priežastys gali būti ir neakivaizdžios, nes šlapinimąsi reguliuojantys nerviniai centrai yra stubure, ir sutrikimą gali sukelti nesurasti stuburo pažeidimai“, - pridėjo ji.
Pasiteiravus, ar gali moteris pradėti nelaikyti šlapimo, jei susiduria su didelėmis psichologinėmis problemomis, gydytoja teigė, kad tai būdinga vaikams, tačiau, jei moteris vaikystėje turėjo šią problemą, turi padidintą riziką brandžiame ar vyresniame amžiuje vėl susidurti su šlapimo nelaikymu.
„Moterų psichologinės problemos gali turėti įtakos šlapimo nelaikymui, bet teigti, kad tai gali būti vienintelė priežastis, būtų pernelyg drąsu. Kita vertus, tam tikrų medikamentų, psichotropinių medžiagų vartojimas gali turėti įtakos šiems simptomams atsirasti arba jau esamą situaciją pabloginti, - aiškino D. R. Railaitė. - Be to, jei moteris susiduria su stipriu stresu, daroma neigiama įtaka jos šlapinimosi procesui - valingoms pastangoms kontroliuoti šlapinimąsi. Taigi psichologinė būklė, kaip ir kitoms ligoms, turi didelę svarbą, bet nėra vienintelė priežastis nelaikyti šlapimo“.
Pasak medikės, didesnę rizika susidurti su šlapimo nelaikymu turi ir vyresnio amžiaus moterys nei jaunos.
„Moterims šlapimo nelaikymas pasireiškia du kartus dažniau nei vyrams. Kas trečia vyresnė nei 60 m. moteris susiduria su šlapimo nelaikymu. Ši problema gali užklupti moteris ir daug jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, esant gimdymo traumai. Įtakos tam taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų estrogenų trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos“, - kalbėjo specialistė.
Kai kurie medikamentai - pavyzdžiui, nuo alergijos, slogos ar depresijos - gali susilpninti pūslės raumenų veiklą. Šlapinimosi procesą kontroliuoja nervai, todėl neurologinės ligos - tokios kaip išsėtinė sklerozė, insultas ar stuburo traumos - gali pažeisti šiuos signalus. Šlapimo akmenys, kraujo krešuliai, šlaplės randai ar uždegimai taip pat gali užblokuoti kelią šlapimui.
Ar šlapimo nelaikymą lemia raumenų veiklos sutrikimas?
Kartais visuomenėje tikima, kad šlapimo nelaikymo problema atsiranda susilpnėjus raumenims, kurie kontroliuoja šlapimo tekėjimą, tačiau gydytoja teigia, kad toks įsitikinimas iš dalies nėra teisingas.
„Šlapimo pūslė ir šlaplė yra raumeniniai organai. Raumenų darbas ir užtikrina, kada šlapimas sulaikomas, kada ne. Bet raumenys yra tik audiniai, kurie kaip darbininkai atlieka savo darbą, bet juos valdo aukštesni centrai. Aišku, gali būti raumenų problemų, tačiau tai, kad šlapimo nelaikymą sukelia tik raumenų darbo sutrikimas, labai reta, nebent moteris turi genetinių ligų“, - pasakojo specialistė.
Šlapimo nelaikymo tipai
„Šlapimo nelaikymo tipų yra daug, bet pagrindinius išskiriame tris ir skirstome pagal aplinkybes, kuriomis šlapimas nesulaikomas. Pirmas, kai šlapimas nelaikomas fizinio krūvio metu. Antras, kai šlapimas nesulaikomas atsiradus poreikiui šlapintis ir moteriai nespėjus nueiti į tualetą. Dar vienas tipas mišrus arba kai pasireiškia abiejų aplinkybių metu“, - vardijo pašnekovė.
- Perteklinio šlapimo nelaikymas: lėtinis šlapimo susilaikymas ar maža šlapimo pūslė, kai net mažas šlapimo kiekis perpildo pūslę ir šlapimas nevalingai išteka.
- Neurogeninis šlapimo nelaikymas: kai dėl neurologinių ar psichikos sutrikimų pacientas nesupranta ar nejaučia noro šlapintis.
- Pooperacinis šlapimo nelaikymas.
Kokie galimi gydymo būdai?
Paklausta apie šlapimo nelaikymo gydymo būdus, akušerė ginekologė išskyrė gyvensenos keitimą ir fizioterapiją, medikamentus ir invazines procedūras arba operacijas.
„Gydymas gali prasidėti nuo gyvenimo būdo keitimo. Pirmiausiai žiūrime, ar matome ligos rizikos veiksnių, kurie gali bloginti situaciją: mityba, skysčių vartojimas, svoris, žalingi įpročiai. Jei moteris sutinka, ji gali lankyti specialių dubens raumenų pratimų užsiėmimus, kurie padeda stiprinti dubens raumenis ir raukus, kurie padeda sulaikyti šlapimą. Tai galima laikyti ir gydymo priemone, ir prevencija“, - kalbėjo specialistė.
Kol gyvenimo būdo gerinimas, svorio korekcija, raumenų stiprinimas tinka visiems šlapimo nelaikymo tipams, tai medikamentai ar operacija priklauso nuo sutrikimo tipo.
Gydymas lazeriu
Vardydama šlapimo nelaikymo gydymo būdus be jau minėtų medikamentų ir operacijų, L. Čiaplinskienė įvardijo ir alternatyvius gydymo būdus: PRP terapiją (trombocitų pripildytos plazmos terapija, atliekant injekcijas į problemines vietas) ir lazerio terapiją.
„Šiai problemai spręsti operacija ne visada yra būtina: esant lengvam ir vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui - pakanka atlikti atstatomąją lazerinę procedūrą. Lazerinis šlapimo nelaikymo gydymas neskausmingas, rezultatai greitai pastebimi, nesukelia diskomforto. Lazeriu paveiktuose audiniuose sutrumpėja jungiamojo audinio molekulės (kolagenas), taip gaunamas pakėlimo, susiaurinimo efektas. Struktūros sutrumpėja, o jų prisitvirtinimo taškai prie kaulų nepakinta“, - pasakojo specialistė.
Sutrumpėdamas ir įsitempdamas jungiamasis audinys pakelia virš jos esančią šlapimo pūslę. Taip pat yra suaktyvinamos ląstelės, sintetinančios kolageną, bei sužadinamas naujų kraujagyslių formavimasis, taip sustiprinamas jungiamasis audinys.
„Šis gydymo būdas labai efektyvus taikant laiku, neužleidžiant ligos. Lazerinis šlapimo nelaikymo gydymas tinka ne visoms moterims. Deja, jis netinka esant didelio laipsnio nutukimui, sergančioms cukriniu diabetu, daug rūkančioms moterims, nėščiosioms. Taip pat jo negalima taikyti tol, kol neišgydyti ūmūs uždegimai, onkologinės ligos“, - įspėjo medikė.
Chirurginis gydymas
Gydytoja R.Aniulienė prieš ketverius metus pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti dar naujesnį chirurginį gydymo būdą - TVT-O operacijas. Jų efektyvumas toks pat kaip ir TVT operacijų, tačiau šlaplė į fiziologinę padėtį atstatoma greičiau. Ši operacija trunka maždaug 20 minučių. Per šią operaciją padaromas vos 5-10 mm pjūvis ir šlaplė atstatoma į fiziologinę padėtį.
Kryžmens nervo stimuliacija
Jaunam kauniečiui viltis įsižiebė sužinojus apie naują pagalbos metodą - kryžmens nervo stimuliaciją. Kryžmens nervo stimuliatorius kauniečiui kol kas prijungtas laikinai, tačiau jis jau šiek tiek palengvino gyvenimą - vyras pajuto galįs geriau kontroliuoti ir šlapinimąsi, ir tuštinimąsi, o šlapimo pūslė ėmė toleruoti didesnį šlapimo kiekį.
„Panašiu principu veikia širdies stimuliatorius, tik šiuo atveju elektrodai paliekami greta kryžmens nervų, esančių dubenyje už kryžkaulio. Pradėjus stimuliuoti nervus, atkuriamos dubens organų funkcijos. Šis metodas tikrai veikia, bet įdomiausia - niekas negali paaiškinti jo veikimo principo“, - sakė P. Žeromskas.
Didžiausia problema - kaina, mat visa sistema kainuoja 40-50 tūkstančių litų, o toks gydymo metodas kol kas nekompensuojamas.
Gydymas botulino toksinu
Dažniausiai botulino toksino suleidžiama į dirglią šlapimo pūslę, kai nepadeda 2-3 mėnesius taikytas gydymas vaistais. Botulino toksinas suleidžiamas specialia adata per cistoskopą - specialų optinį prietaisą šlapimo pūslės apžiūrai iš vidaus - į šlapimo pūslės raumenį.
Gydymo botulino toksinu procedūra kainuoja 700-1000 litų, nes jos nekompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Pacientui tenka susimokėti už vaistus ir specialią adatą.
Elektros stimuliacija
Per procedūras šlaplė stimuliuojama įvairių dažnių elektrinėmis bangomis. Tokio gydymo kursas - 10-15 procedūrų, kurias pacientui reikia kartoti du kartus per metus.
Kaip išvengti šlapimo nelaikymo
Kalbėdama apie sveiką gyvenseną ir ligos prevenciją akušerė ginekologė priminė nuolat vartoti pakankamai skysčių (1,5-2 l per parą) ir vengti šlapimo pūslę dirginančių maisto produktų. Tarp jų - kofeinas (kava, arbata, šokoladas), visi alkoholiniai gėrimai, visi gazuoti gėrimai, rūgštūs maisto produktai ir gėrimai (obuoliai, obuolių sultys, spanguolių sultys, pomidorai, braškės, vynuogės, ananasai), aštrus maistas, dirbtiniai šaldikliai, tabako gaminiai.
Be to, rekomenduojama šlapintis nustatytu laiku (pavyzdžiui, kas 2 val.), treniruoti šlapimo pūslę, pildyti šlapimo nelaikymo ir šlapinimosi dienoraštį. Stengtis būti tokioje aplinkoje, kur tualetas bus laisvai ir greitai prieinamas.
Pasiteiravus, kaip būtų galima bandyti išvengti šlapimo nelaikymo, L. Čiaplinskienė paminėjo kėgelio pratimus, tačiau kartu ir įspėjo apie šią mankštą.
„Neseniai atliktų tyrimų metu paaiškėjo, kad net atlikdamos pratimus kartu su treneriu, ne visos moterys įtempia tuos raumenis, kuriuos reikia - tai yra dubens. Taip pat svarbus reguliarumas. Jei pratimus atliksite kartais - jokio efekto nebus. Dėl įtempto gyvenimo tempo moterys pamiršta, nespėja, pratimus atlieka netinkamai. Tačiau net idealiai atliekant pratimus daliai moterų atsiras šlapimo nelaikymas, o daliai - ne. Taip yra todėl, kad šlapimo nelaikymo išsivystymui didele reikšmę turi paveldėtas jungiamojo audinio nepilnavertiškumas“, - konstatavo specialistė.
Kada kreiptis į gydytoją
Gydytoja patarė į specialistus kreiptis, jei šlapimas pradeda ištekėti juokiantis, čiaudint, kosint, sportuojant ar šokinėjant ant batuto. Taip pat, jei pacientė skundžiasi, kad per naktį keliasi į tualetą daugiau nei 5 kartus, jei užsimano į tualetą staiga ir nespėja jo pasiekti.
Jeigu pajutote, kad staiga neišeina šlapintis, o pilvo apačioje kaupiasi skausmingas spaudimas, nedelskite kreiptis į gydytoją. Laiku nustatyta priežastis gali padėti išvengti inkstų pažeidimo, infekcijų ir kitų komplikacijų.
| Simptomas | Galima priežastis | Rekomendacijos |
|---|---|---|
| Šlapimo nelaikymas juokiantis, čiaudint, kosint | Dubens raumenų silpnumas | Kėgelio pratimai, fizioterapija |
| Dažnas kėlimasis į tualetą naktį (daugiau nei 5 kartus) | Šlapimo pūslės dirglumas, diabetas | Gyvensenos keitimas, medikamentai |
| Staigus noras šlapintis ir nespėjimas į tualetą | Šlapimo pūslės hiperaktyvumas | Medikamentai, šlapimo pūslės treniravimas |
| Staigus negalėjimas pasišlapinti | Prostatos padidėjimas, užkietėjimas, vaistai | Kreiptis į gydytoją, kateterizacija |