Pomidorų stiebų rudavimas: priežastys ir sprendimo būdai

Pomidorų auginimas - tai procesas, reikalaujantis žinių ir kruopštumo. Ruošiantis auginti pomidorus visada norime gauti precedento neturintį derlių. Nors gauti gausų ir sveiką pomidorų derlių nėra taip sunku, tačiau reikia žinoti keletą subtilybių. Pirma - tai reikia žinių, antra - skirti pakankamai laiko priežiūrai, kad neužpultų maras, miltligė ar kitos ligos. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių rūpesčių - pomidorų stiebų rudavimas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines šio reiškinio priežastis ir patarimus, kaip to išvengti.

Sėklų paruošimas ir sėja

Pati pirma taisyklė, kurios turėsite laikytis, tai sėti tik aukštos kokybės sėklą. Kai kurie pomidorų augintojai sėklas renka ir ruošia patys, kiti metų metus perka tas pačias veisles. Todėl prieš pomidorų sėklos sėją daigams ją reikia paruošti. Yra keletas būdų, kaip paruošti pomidorų sėklas sėjai - tai mirkymas, dezinfekavimas ir išankstinis daiginimas.

Auginimui šildomame šiltnamyje pomidorai sėjami kovo mėnesio pradžioje, o nešildomame šiltnamyje - kovo mėnesio viduryje ir vėliau, į daigyklas, dėžutes, pripildytas kokybiško durpių substrato ar durpines tabletes. Sėklas reikia įspausti į substratą, palaistyti ir ant viršaus užberti apie 0,5cm storio substrato ar smėlio sluoksnio.

Optimali pomidorų dygimo temperatūra 20-25ºC. Jeigu ji pakyla iki 24-26 ºC, daigai sudygsta po 4-6 dienų. Kai temperatūra žemesnė, augalai dygsta ilgiau, vėliau susiformuoja žiedinė kekė. Praėjus 5-7 dienoms po sudygimo, daigyklas reikia pernešti į šaltesnę vietą, tuomet geriau vystysis augalų šaknys. Jei temperatūra labai svyruoja daigų paruošimo metu, pagausėja deformuotų ir neišsivysčiusių žiedų.

Daigų auginimas ir priežiūra

Kai daigai jau turi pirmą tikrąjį lapelį, juos jau galima pikiuoti į puodelius. Pikiavimui labiausiai tinkami 10-12cm skersmens puodeliai. Daigelius, kurie yra labai ištįsę ir turi labai silpną šaknų sistemą, patartina brokuoti. Geriausia pikiuoti stiprius, su gerai išvystyta šaknele daigelius. Daigelį rekomenduojama sodinti giliau negu jis augo ir stebėti, kad neužsilenktų šaknelės.

Substratas daigams turi būti tinkamo rūgštingumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Pomidorų daigams auginti geriausiai naudoti jau paruoštus durpių substratus, kurie būtų smulkesnės struktūros (0-20mm). Prieš naudojant paruoštą durpių substratą, jį reikėtų paskleisti, kad prasivėdintų, ypač jei durpės per drėgnos. Jei jos nėra drėgnos, labai svarbu tinkamai jas sudrėkinti, tuomet suaktyvės mikroorganizmų veikla. Nepatartina į durpių substratus maišyti komposto ar kitos daržo žemės, nes iškils pavojus pernešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas. Durpes geriausia maišyti tik su kitu steriliu substratu, pvz. smėliu ar perlitu. Tokių mišinių didesnė aeracija, geresnis laidumas bei imlumas vandeniui.

Pomidorų daigus reikėtų laistyti retai, bet gausiai šiltu vandeniu. Žemė puodelyje turi būti drėgna, bet nešlapia. Prieš sodinimą, kai daigai ypač greitai auga, juos rekomenduojama lieti kiek įmanoma rečiau, tačiau stebėti, kad nepradėtų medėti augalų stiebai. Taip pat labai svarbu, kad daigų šaknims netrūktų oro, kadangi kai dirvoje trūksta oro, sėklos daug lėčiau dygsta, nustoja augt šaknys ir sutrinka normalus mitybos procesas.

Jei substratas yra tinkamas daigų auginimui, jame daigai gali augti apie tris savaites papildomai netręšiami. Tad vėliau, jei trūksta kurio nors elemento, tuoj pat sutrinka normalus augalo augimas. Ypač greitai pastebimas fosforo trūkumas, tuomet lapų apatinė pusė bei stiebas įgauna rausvai melsvą atspalvį, medėja stiebas ir silpnėja šaknų augimas. Tad daigus reikėtų papildomai patręšti.

Jei daigai auginami tinkamai neįrengtose daigyklose, kuriose sunku palaikyti optimalias sąlygas, jų augimas sutrinka. Visa tai turi neigiamos įtakos tolimesniam augalų augimui ir produktyvumui. Daigų kokybė priklauso nuo sėjos laiko, tinkamo apšvietimo, temperatūros bei drėgmės daigų auginimo metu ir substrato kokybės. Taip pat daigus reikia tręšti ir laistyti saikingai, nes tai ir gali turėti įtakos jų kokybei. Tinkami sodinti daigai turi būti sveiki, neperaugę, neištįsę, lapai žalios spalvos. Daigų aukštis turėtų būti 30-35cm, stiebo skersmuo - 0,8-1,0cm, daigai turi turėti 7-8 lapus bei pirmąją žiedų kekę ir gerai išvystytas šaknis. Tinkamiausia laikas sodinti daigus - prėjus 50-55 dienoms nuo sudygimo.

Dirvožemio paruošimas

Nepriklausomai nuo vietos, kur augs pomidorai (šiltnamis ar atviras gruntas), dirvožemis pomidorams yra pradedamas ruošti tik ką nuėmus rudeninį derlių. Pirmiausia dirva turi būti praturtinama drėgme ir oru, tai yra sumaišant su perpuvusiu mėšlu arba kompostu dirva sukasama ne mažiau kaip 20 cm gyliu. Tačiau prieš tai dirvos paviršius turi būti sutvarkytas ir švarus, o tam prieš dirvos sukasimą reikia pašalinti visas augalų liekanas ir piktžoles.

Net ir tvarkingai sukasus ir nepaliekant virš dirvos paviršiaus augalų likučių, daugelis ligų ir kenkėjų peržiemos dirvoje, todėl visas augalų liekanų turinys turi būti šalinamas iš šiltnamio ir kompostuojamas. Tačiau kompostavimo vietoje šie procesai vyksta daug greičiau ir efektyviau, ko negalima pasakyti apie, pvz., pomidorų ūglių suirimą ir visišką ligų bei kenkėjų žuvimą. Be to, kompostas - tai natūrali trąša, kurios per daug nebūna nei dirvai, nei augalams. Priešingai negu mineralinės trąšos, jis neturi neigiamo šalutinio efekto. Kompostas palengvina molingų dirvų struktūrą ir pagerina oro laidumą, o smėlingose sulaiko drėgmę, mikroelementais ir įvairiais fermentais sodrina dirbamąjį sluoksnį. Komposto sugebėjimas atstatyti dirvos struktūrą yra daug labiau vertinamas už mineralinių trąšų savybes.

Pomidorų sodinimas į dirvą

Auginant pomidorus nešildomame šiltnamyje net ir palankiomis meteorologinėmis sąlygomis nepatartina pomidorų sodinti anksčiau kaip gegužės 20 dieną. Daigai turi būti sodinami tik į gerai įšilusią dirvą, kai 10 cm gylyje dirva įšilusi ne mažiau kaip iki 15°C, todėl geriau savaite vėliau negu savaite anksčiau. Nes šalnos atveju nespėję prigyti daigai labai nukenčia nuo šalčio, o kartais ir visai žūsta. Paprastai vėliau pasodinti augalai ne tik pasiveja anksčiau sodintus pomidorus, bet ir derliaus gausa juos pralenkia.

Sodinimui į dirvą tinka tik gerai užgrūdinti pomidorų daigai, kurių aukštis ne mažesnis kaip 30-35 cm, stiebo skersmuo - 0,8-1,0cm, daigai turi turėti 7-8 lapus bei pirmąją pumpurų kekę žiedams, ir - gerai išvystytas šaknis. Persodinus silpnus daigus jie ne tik pradės derėti daug vėliau, bet ir derlius iš tokių daigų bus mažesnis. Žinokite, kad geri daigai - tai neištįsę, o storu, tankiai, sodriai žaliais lapais apaugusiu stiebu, augalai.

Minimalus atstumas tarp pomidorų daigų priklauso nuo veislės. Mažyčių veislių, vyšniniams pomidorams užteks 30 cm, tinkamai prižiūrimiems, reguliariai genimiems augalams prireiks bent 60 cm, jei neketinate pomidorų genėti, o leisite plėstis, gali prireikti net metro tarpų.

Ištįsusius, plonais stiebais pomidorų daigus sodinkite taip, kad po žeme atsidurtų ne tik šaknys, bet ir žemutinė stiebo dalis. Tokius daigus sodinkite juos guldydami. Nors pasodintos augalo šaknys patenka į šaltesnius dirvos sluoksnius, kur daug mažiau deguonies, tačiau po kelių dienų iš paguldytos stiebo dalies pradės formuotis šaknys, kurios viršžeminis stiebas pradeda riestis į viršų ir po kurio laiko auga taip pat stačiai, kaip ir vertikaliai įkasti kaimynai. Esant reikalui galima nuskinti kelis tikruosius lapus. Tačiau jeigu pomidoras jau žydi, nuskinkite žiedus, o palikite tik pumpurus.

Kasdieninė pomidorų priežiūra

Auginant pomidorus šiltnamiuose geriausia palaikyti ne žemesnę kaip 20°C, bet ne aukštesnę kaip 30°Ctemperatūrą. Žemesnėje temperatūroje augalų augimas ir vystymasis sulėtėja, o aukštesnėje - žiedadulkės darosi sterilios, ir pomidorai blogai mezga. Naktį temperatūra turėtų būti apie 17 - 20°C. Kad nebūtų per drėgna, šiltnamius reikia gerai vėdinti, todėl dienai atidarykite visas turimas ventiliacijos angas, kitaip ant šiltnamio sienų ir stogo susidarys kondensatas, o oro drėgmė pakils iki nepriimtinų ribų. Be to, pomidorai nebijo skersvėjo, tačiau neperneša perteklinės drėgmės.

Pirmasis laistymas atliekamas tik ką pasodinus pomidorus į žemę. Kad būtų užtikrintas geras šaknų sąlytis su dirvožemiu, tik ką pasodinus pomidorų daigus reikia palieti gausiai, kad dirva įmirktų 15- 20 cm. Priešingu atveju, jauni daigai blogai įsišaknys ir atsilikdami nuo normalaus vystymosi ilgą laiką skurs. Tada laistoma 1-2 kartus per savaitę, tačiau gausiai. Jauniems pomidorų daigams reikia vidutiniškai 2 - 3 litrų, o suaugusiems iki 10 litrų vandens vienam augalui. Laistymui tinkamiausias ne šaltesnis kaip 20°C vanduo, tačiau nepersistenkite -vanduo neturi būti per šiltas, kad nenudegintų augalų. Laistydami šaltu vandeniu iššauksite grybelines ligas.

Pomidorai nuolat turi būti palaistomi ištirpintų mineralinių trąšų mišiniu: 10 litrų vandens ištirpinama 10 g amonio salietros, 20 g superfosfato ir 10 g kalio sulfato, derantiems - amonio sulfato ir kalio kiekis padvigubinamas. Pomidorai laistomi vakare šiek tiek atvėsus orui.

Kad po laistymo viršutinis dirvožemio sluoksnis neišdžiūtų ir deguonis lengviau patektų į šaknų sistemą, susigėrus vandeniui dirvos paviršius turi būti negiliai supurenamas. Kad purendami nepakenktumėte šaknims per pirmąsias 2-3 savaites po pasodinimo pomidorų daigai purenami iki 5 - 8 cm gyliu. Jei dirva sunki, purenkite ją giliau, bet tik vietas, kur šaknys dar neprasiskverbė. Paviršinis dirvos purenimas yra atliekamas kartu su grunto kaupimu apie šaknis. Dirvos kaupimas apie šaknis sukuria sąlygas geresniam dirvožemio įšilimui ir paskatina greitesnį papildomų šaknų susiformavimą.

Sodinant arba netrukus po sodinimo, pomidorams reikia pašalinti visus pažastinius ūglius. Šie ūgliai šalinami, kai tik įmanoma juos suimti pirštais. Paaugę šoniniai ūgliai labai sekina augalą.

Augančius pomidorus būtina rišti, kad jie neišgriūtų nuo vaisių svorio. Populiariausias rišimo būdas, kai vienas virvės galas nesuveržiant pririšamas prie stiebo apačios ir vyniojamas aplink augalą aukštyn, kitas virvės galas yra pririšamas prie šiltnamio viršuje įrengtos sijos. Pomidorui augant galima jį apvynioti kiek reikia. Naudojant šį metodą reikėtų genėti kerą taip, kad jis augintų tik 1-2 pagrindinius stiebus. Antrą stiebą geriausia rišti atskira virvute.

Pagrindinės priežastys, kodėl ruduoja pomidorų stiebai

• Fosforo trūkumas: Jei daigams trūksta fosforo, lapų apatinė pusė bei stiebas įgauna rausvai melsvą atspalvį, medėja stiebas ir silpnėja šaknų augimas.
• Netinkamas laistymas: Prieš sodinimą, kai daigai ypač greitai auga, juos rekomenduojama lieti kiek įmanoma rečiau, tačiau stebėti, kad nepradėtų medėti augalų stiebai.
• Dirvožemio problemos: Dirvožemis turi būti tinkamo rūgštingumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis.

Ligos, sukeliančios stiebų rudavimą

Štai keletas ligų, kurios gali sukelti pomidorų stiebų rudavimą:

• Pomidorų maras (fitoftorozė). Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora (Phytophthora infestans), todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nesodinkite jų netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta.
• Pomidorų sausligė (alternariozė). Tai labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti pomidorų liga. Jipasireiškia ant pomidorų daigų (jie gali žūti), ant lapų, lapkočių, stiebų ir vaisių. Pirmiausia ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, koncentriškai rievėtų, iki 1 cm skersmens dėmių. Dėmėms didėjant ir joms susiliejus, lapai džiūsta. Tokie augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai smulkesni.
• Fuzariozė (fuzariozinis vytulys). Ši liga labiausia paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai - tai išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais.

Pomidorų maras

Atsižvelgiant į šias priežastis ir rekomendacijas, galima veiksmingai spręsti pomidorų stiebų rudavimo problemą ir užtikrinti sveiką bei gausų derlių. Štai keli patarimai, kaip apsaugoti pomidorus nuo ligų ir kenkėjų.

Apsaugos priemonės

• Laiku (preventyviai) panaudoti fungicidus.
• Pirmam purškimui, kai pomidorai intensyviai auga, rekomenduojama naudoti sisteminio poveikio fungicidą Previcur Energy.
• Po pomidorų žydėjimo rekomenduojama naudoti Revus 250 SC.
• Siekiant auginti pomidorus natūraliai, be cheminių produktų - rekomenduojama naudoti skystas mikroelementines trąšas Altosan B/Zn.
• Naudoti CEPHYRO - tai didelio tirpumo aktyvus varis (Cu) 24,5 %, naudojamas profilaktikai ir abiotinių veiksnių keliamam augalų stresui mažinti.
• KYTOS - tai augalų savisaugos mechanizmų induktorius, turintis fungicidinį ir baktericidinį poveikį.

Svarbu! Norint efektyviai kovoti su pomidorų ligomis ir kenkėjais visų pirma reikia išmokti pažinti ir laiku pastebėti pagrindinių ligų požymius ir kenkėjus. Tam būtina reguliariai stebėti augalus, pažinti jų būklę ir pastebėti kenksmingumo ribą.

Dažniausios klaidos auginant pomidorus

Augant pomidorams atvirame grunte daugumos ligų pagrindinė priežastis - lietus bei šilumos ir saulės trūkumas. Ta pati problema auginant pomidorus šiltnamiuose - tai perteklinis perlaistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas. Be to, pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, nes dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia pomidorų atsparumą ligoms.

Amino rūgštys sušvelnina nepalankių aplinkos sąlygų įtaką augalams - skatina regeneraciją, augimą, derėjimą - greičiau įsisavinamos maistinės medžiagos. Didelę reikšmę, siekiant maksimalaus pomidorų derliaus, turi tinkamas jų veislės pasirinkimas. Neverta eksperimentuoti ir atviram gruntui skirtų pomidorų veisles auginti šiltnamiuose ir atvirkščiai.

Atminkite, kad būsimas pomidorų derlius priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau dažnai, nors ir įdėjote daug pastangų, laikėtės auginimo technologijos, bet pomidorų vaisiai užauga ligoti ar pažeisti kenkėjų. Norėdami turėti gausų pomidorų derlių, privalote žinoti, kaip juos prižiūrėti, kokiomis ligomis jie dažniausiai serga, kokie kenkėjai gali jiems pakenkti ir kaip su šiomis problemomis kovoti.

Lentelė: Trąšų naudojimas auginant pomidorus

tags: #kas #gali #buti #kai #ruduoja #pomidoro