Žemės ūkio paskirties žemėvaldos formavimas Lietuvoje

Žemės ūkio paskirties žemės susiskaidymas yra didelis ne vien Lietuvoje, bet ir Vidurio Europoje. Tai trukdo kurtis privatiems prekiniams ūkiams, ūkininkauti stambesniuose žemės sklypų masyvuose. Be to, žemės sklypų fragmentacija neleidžia sudaryti stambesnių žemės sklypų masyvų.

Vykdant reformas nuo 1989 m. šalyje susikūrė apie 152 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų ūkių. Formuojantis gamybiniams centrams ir ūkių žemės valdoms, tiek ūkių skaičius, tiek jų naudojamos žemės plotas palaipsniui kinta.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2012-2022 m. žemės ūkio naudmenas deklaravusių asmenų sumažėjo nuo 159 448 iki 118 740 (25,5 proc.), o deklaruotos žemės plotas padidėjo nuo 2 mln. 784,3 iki 2 mln. 900,1 tūkst. hektarų.

Nekilnojamojo turto kadastre ir registre 2022 m. sausio 1 d. įregistruota 1 mln. 245,2 tūkst. privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypų (be sodininkų bendrijų žemės), kurių bendras plotas - 3 mln. 486 tūkst. hektarų. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų ir teisiškai įregistruotų valstybinės žemės sklypų yra 112,4 tūkst., bendras jų plotas - 199,8 tūkst. hektarų.

Šiuo metu ūkininkų valdomi žemės sklypai suskaidyti ir fragmentuoti. Dalis didelių sklypų išsidėstę ne viename masyve, kartais viename ūkyje vidutinis atstumas iki ūkininko laukų gali būti gana didelis. Analogiškas problemas nagrinėję mokslininkai pabrėžia, kad Vidurio Europoje žemės ūkio paskirties žemės sklypų susiskaidymas irgi yra labai didelis, o tai kliudo kurtis privatiems prekiniams ūkiams.

Žemės valdos apibrėžimas ir efektyvumas

Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pirmąją redakciją, racionalia ūkio žemės valda (žemėvalda) laikoma privačios nuosavybės teise vieno ūkio valdomas žemės plotas, kurio dydis ir atskirų teritorijos dalių išsidėstymas kelių bei ūkio centro atžvilgiu sudaro palankias sąlygas efektyviai ūkio veiklai plėtoti. Kituose teisės aktuose ūkio žemės valdos apibrėžimui priskirtos ūkio (žemės ūkio veiklos subjekto) naudojamos ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenos.

Remiantis 2009 m. atliktais respondentinių ūkininkų ūkių ekonominės veiklos tyrimais galima teigti, kad techniniu požiūriu efektyviausi yra stambūs ūkiai, valdantys daugiau kaip 100 hektarų.

Žemės konsolidacija ir žemėtvarkos schemos

Žemės konsolidacija - vienas dažniausiai naudojamų instrumentų žemės valdų racionalumui didinti ir sklypų fragmentacijai mažinti. Tačiau tai gana brangūs, valstybės lėšų reikalaujantys ir ilgai trunkantys projektai.

Žemėtvarkos schemos galėtų sumažinti valstybės lėšų poreikį žemės konsolidacijai, padėtų vykdyti sporadinę žemės konsolidaciją, t. y. Valstybės teisinio reguliavimo priemonėmis, turinčiomis įtakos ūkių žemės valdų formavimosi procesui, laikytini tokie teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai skatina siekti ekonomiškai pagrįsto žemės naudojimo ir atitinka teisės aktuose nurodytas žemės racionalaus naudojimo kryptis.

Bendrai planavimo sistemoje rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai - žemėtvarkos schemos ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektai - priskiriami prie specialiųjų planų. Vienas iš svarbių žemėtvarkos schemose sprendžiamų klausimų - ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos.

Perspektyvinės ūkių ribos

Žemėtvarkos schemose turėtų būti sprendžiamos tik stambių arba vidutinio dydžio ūkių žemės valdų ribos. Tai susiję su sparčiu smulkių ūkių skaičiaus mažėjimu, o neperspektyvių - nykimu. Perspektyvinėse ūkių ribose žemės savininkai galėtų lengviau perleisti nuosavybėn ar išnuomoti kitiems arčiau esantiems ūkiams nutolusius ir nekompaktiškus žemės sklypus.

Žemėtvarkos schemų rengimo taisyklės, nustatančios, kad rengiant žemėtvarkos schemas galima spręsti tik vieną iš Įstatyme nurodytų uždavinių. Pavyzdžiui, 2003-2009 m. laikotarpiu visiems šalies administraciniams rajonams parengtos Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos, 2007-2010 m.

Tik suformavus stabilias ir kompaktiškas perspektyvių ūkių žemės valdas, jose tikslinga rengti Žemės įstatyme numatytus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ūkio žemės valdai pertvarkyti.

Ūkių žemės valdų apibūdinimas

Priklausomai nuo dirbamos žemės laukų išsidėstymo ir teritorinių sąlygų žemės ūkio gamybai organizuoti, ūkių žemės valdas galima apibūdinti kaip išsklidusias, artimas kompaktiškoms ir kompaktiškas. Išsklidusias sudaro keli ar keliolika atskirų, tarpusavyje bendros ribos neturinčių laukų. Dėl tokios situacijos yra didesnis atstumas nuo ūkio sodybos iki laukų, ribotos galimybės našiam žemės ūkio technikos darbui, didesnės transporto ir žemės ūkio augalų auginimo išlaidos.

Žemės įsigijimo sąlygos

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ūkiams padidinti nuosavos žemės plotus ir pagerinti ūkių žemės valdų kompaktiškumą, žemės įsigijimo žemės ūkio veiklos subjektų (fizinių ir juridinių asmenų) nuosavybėn sąlygas reglamentuoja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Jis suteikia pirmumo teisę įsigyti privačią žemę žemės ūkio veiklos subjektams, jeigu jie yra numatomų parduoti privačios žemės sklypų naudotojai arba jų nuosavos žemės sklypas ribojasi su numatomu parduoti žemės savininko sklypu.

Tačiau tokia tvarka, kai ji taikoma ir nuo ūkio centro nutolusiems žemės sklypams, gali netgi pabloginti gamybos organizavimo sąlygas. Analizuotuose 15-oje Jonavos r. ūkių nustatyta net 90 šių ūkių naudojamos žemės laukų, nutolusių nuo sodybų 5-10 kilometrų. Jų plotas sudaro 1 731 ha - 34,6 proc.

Būtų nelogiška, kad netgi tose vietovėse, kurioms Žemės įstatymo nustatytu turiniu būtų parengtos žemėtvarkos schemos ir jose suformuotos ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos, šiose ribose esantys privačios žemės sklypai būtų parduodami pirmumo teise ne tiems ūkiams, o kitiems asmenims.

Tad siūloma teisės aktus tobulinti, papildant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą punktu, nustatančiu pirmumo teisę pirkti privačią žemę asmeniui, kuriam pagal parengtą žemėtvarkos schemą nustatytos žemės valdos perspektyvinės ribos, jeigu parduodamas privačios žemės sklypas yra šios ūkio žemės valdos perspektyvinėse ribose.

Ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos

Išnagrinėtas teorinis atvejis, kaip gali būti formuojamos ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos. Taip pat 2 paveiksle išnagrinėtas teorinis atvejis, kaip gali būti formuojamos ūkių žemės valdų perspektyvinės ribos.

Pagal rekomenduojamą žemės valdymo pertvarkymą, A ūkio šiuo metu naudojamą žemės plotą siūloma padidinti nuo 58,7 iki 135,5 ha, B - nuo 125 iki 185 hektarų. Perspektyvinėse šių ūkių ribose šiuo metu žemės sklypus naudoja 4 ūkiai, vidutinis atstumas iki jų ūkinės sodybos - 3,85 kilometro. Jeigu šią žemę perspektyvinėse ribose naudotų tik A ir B ūkiai, vidutinis atstumas iš ūkių sodybų iki laukų siektų atitinkamai 0,72 ir 1,12 kilometro.

Deja, nors ir numatyta teisės aktais, tačiau žemėtvarkos schemos perspektyvinėms ūkių riboms nustatyti nėra rengiamos.

tags: #zemes #ukio #paskirties #zemevaldu #formavimas