Žodis "nesavas" lietuvių kalboje apibūdina būseną, kai žmogus jaučiasi pasikeitęs, sutrikęs, nusiminęs ar prastos savijautos. Ši būsena gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant neišreikštas emocijas, baimę būti pažeidžiamam ir savimeilės trūkumą.
Neišreikštos Emocijos ir Jų Poveikis
Didžiausi sunkumai santykiuose kyla, kai vengiama pasidalinti tikraisiais jausmais, ypač kai jie gali sukelti konfliktą su žmonėmis, kurie jums rūpi. Neišsakius savo poreikių, sunkumų ar emocijų, jie kaupiasi. Jei bendravimas nėra nuoširdus, santykiai kenčia.
Mylimas draugas ar gyvenimo partneris atitolsta, tampa nepažįstamu žmogumi, kurį nuolat matote, bet atstumas tarp jūsų didėja. Laikui bėgant galite visai susvetimėti ir atitolti. Tik užmezgę santykius, kuriuose galite išreikšti tai, ką jaučiate, laikui bėgant įgyjate saugumo jausmą, o gyvenimas įgauna daugiau prasmės ir džiaugsmo.
Sunkias emocijas žmonės linkę pasilaikyti sau, nes bijo. Bijo būti sužeisti, įskaudinti, bijo išsiskyrimo, bijo pajusti kaltę ar būti sugėdinti. Visa tai stabdo nuo atvirumo. Taigi, užuot kalbėję apie tai, ką reikia pasakyti, žmonės prisiriša ant nugaros dar vieną įsiskaudinimo, sunkumo, širdgėlos, netekties ar skausmo sluoksnį ir toliau kopia į kalną... Nieko keisto, kad jaučiate atskirtį, trūksta prasmės ir džiaugsmo, kurį gali suteikti tik nuoširdus ryšys.
Psychologytoday.com pažymi keletą priežasčių, kodėl žmonės bijo pasidalyti tuo, ką iš tiesų galvoja ir jaučia:
- „Tai pablogins reikalus“. Iš pradžių sunkių emocijų ar minčių išreiškimas gali sukelti konfliktą, tačiau tai taip pat sukuria intymumą ir gilesnį ryšį. Kiekvieną kartą, kai nuoširdžiai klausotės savo mylimojo, jūsų prieraišumo audinys tarsi susiuvamas tvirtesniu ryšiu, daugėja intymumo ir saugumo.
- „Nenoriu apkrauti kito savo emocijomis.“ Nejausdami nuoširdumo žmonės atsitraukia nuo jūsų, žinoma, nesate apsaugoti ir nuo streso ar nusivylimo, bet būtent tai augina santykius ir žmones.
- „Jie to nesupras.“ Tiesa ta, kad jūs negalite kontroliuoti, kaip kiti žmonės reaguos, bet, jei išreikšite savo mintis, gebėsite suprasti ir įvertinti save. Išreikšdami savo autentiškus jausmus taip pat galėsite pamatyti, kaip jūsų artimas žmogus sprendžia sudėtingesnes situacijas, kaip moka diskutuoti. Ir ar prisirišimas prie to žmogaus ilgainiui jums nepakenks.
- „Mano jausmai neteisingi.“ Atėjus laikui išreikšti savo jausmus, galite imti abejoti savimi ir savo patirtimi. Tokios mintys gali trukdyti išreikšti save. Gal nustebsite, bet būtent pažeidžiamumo ir vienas kito išgirdimo momentas žmones suartina.
Tik atvirumas gali padėti išlikti. Tikėtina, kad emociškai sugriūsite nuolat slopindami savo emocijas. Neišsakytos emocijos gali išryškėti netinkamiausiu metu, o iki tol aplinkiniams gali būti sunku suprasti, kodėl esate toks nusiminęs.
Ar kada nors esate pasijutę ignoruojami? Ignoravimas - viena iš psichologinio smurto formų. Kartais jis gali būti tiesiog gniuždantis. Ankstesni tyrimai pademonstravo, kad ignoruojamas žmogus paprastai pasijunta abejojantis savimi, taip pat jam atrodo, kad nebegali kontroliuoti dalykų. Gal dėl to daugumai žmonių atviras barnis atrodo geresnė alternatyva, nei „tylos streikas“.
Savimeilės Stoka ir Jos Padariniai
Savanaudžiai, egoistiški žmonės daro didžiulę klaidą, manydami, kad, besirūpindami tik savimi, myli save. Žinomas psichoanalitikas Erichas Fromas tvirtina, kad savanaudis žmogus iš tiesų savęs nemyli.
Savanaudis žmogus klaidingai mano, kad ką nors duoti kitam ar suteikti pagalbą be atlygio, vadinasi, save apgauti, ką nors prarasti, ko nors atsisakyti. Egoistas įsitikinęs, kad duoti materialių gėrybių kitam - nuskursti pačiam. Teikti dvasinę išmintį - pačiam susilpnėti dvasiškai, prarasti savo jėgą. Skirti savo laiką kitam - vadinasi, apvogti save, nes verslo pasaulyje laikas yra pinigai.
Iš tiesų nesavanaudiškas davimas ar pagalba yra dovana kitam žmogui. O dovana, džiaugsmingas, savanoriškas davimas - tai žmogaus vidinių galių išraiška, teikianti tyrą džiaugsmą. Todėl, ką nors dovanodamas kitam, apdovanoji ir save. Tikrasis altruizmas, meilė žmogui - meilė ir pagarba Dievui, sau pačiam ir savo žmogiškumo esmei.
Save atiduodamas, padėdamas kitam, žmogus įprasmina savo egzistenciją, paverčia ją realia. Žmogaus dvasios turtai yra materialių turtų priešingybė: kuo daugiau turto išdaliji, tuo mažiau jo lieka tau. O kuo daugiau savęs atiduodi kitiems, tuo daugiau savęs susikuri, tuo labiau save puoselėji, augini savąjį gerąjį „aš“.
Kaip Žinoti, Ar Pakankamai Save Mylite?
Kai žmogus nemyli savęs, jis daro kažką savidestruktyvaus. Pavyzdžiui, persigeria, nežmoniškai daug rūko, persivalgo. Būna situacijų, kuriose akivaizdu, kad jis kenčia, kad ta situacija neištveriama. Taigi, kai matom, kad žmogus taip gyvena, tai visi aplinkui kalba, kad štai, jis nemyli savęs.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris leidžia jį žeminti arba užgožti, akivaizdžiai nemyli savęs ir visiškai įeina į aukos rolę. Tačiau, manau, yra daug tokių žmonių, kurie tiesiog gyvena svetimus gyvenimus leisdami save užgožti, tačiau net nepagalvoja, kad iš tikrųjų savęs nemyli. Žmonės, kurie aukojasi kitam, na, aukojasi, dėl to, kad tas kitas galbūt nori tos aukos, arba todėl, kad patys tokiu būdu jaučiasi labiau reikalingi - jie irgi nemyli savęs.
Požymiai Žmogaus, Kuris Nesugeba Mylėti
- Dėl visų savo nesėkmių jis kaltina kitus, o savęs - niekada.
- Visada ieško pasiteisinimų.
- Lengvai nutraukia santykius su žmonėmis.
- Dažnai būna grubus su aplinkiniais.
- Negerbia asmeninių ribų.
- Nelankstus protas.
- Per daug jaudinasi dėl to, ką apie jį pagalvos kiti.
Jei pastebėjote savyje kurį nors iš šių požymių, verta pagalvoti, kokios vidinės kliūtys trukdo jums mylėti.
Prieraišumo Teorija ir Jos Įtaka
Žmogus - socialinė būtybė, ieškanti paramos, supratimo ir siekianti priklausyti bendruomenei, būti visuomenės dalimi. Priklausymas bendruomenei kaip ir prieraišumas yra vieni svarbiausių žmogaus poreikių, užtikrinantys žmogaus išlikimą bei gyvenimo kokybę.
Bowlby (1969) - prieraišumo teorijos pradininkas, pirmasis pradėjęs kalbėti apie prieraišumo svarbą ir vertę žmogaus gyvenime. Mokslininkas teigė, kad prieraišumas yra labai svarbus ir būtinas žmogaus išgyvenimui. Pasak jo, kūdikis yra tarsi užprogramuotas prisirišti prie artimo žmogaus (dažniausiai tai būna mama) tam, kad patenkintų gyvybiškai svarbius poreikius ir išgyventų.
Jei vaikas nesulaukia tinkamo atsako iš savo globėjų, auklėjimas yra griežtas, o tėvų elgesys - nerimastingas, vaikas gali nebesitikėti, kad jo poreikiai bus patenkinti ir atsiriboti nuo tėvų į juos nereaguodamas (nesaugus vengiantis prieraišumas) arba į tėvus reaguodamas neigiamai, t. y. verksmu, nerimastingumu, pykčiu ir agresija (nesaugus dvilypis prieraišumas).
Mokslininkai atranda ryšius tarp saugaus/nesaugaus prieraišumo ir tokių asmens savybių kaip depresiškumas ir nerimastingumas. Jei žmogus santykyje su kitu asmeniu patiria daug nerimo ir vengimo, tai yra nerimastingesnis, depresiškesnis. Tuo tarpu asmuo, saugiai prisirišęs prie kito asmens, išgyvena mažiau nerimo ir depresijos.
Jei vis dėlto esame tie, kurie patyrė nesaugų prieraišumą, ar įmanoma užmegzti jį vėlesniame amžiuje? Tikriausiai taip, tik reikia vienos sąlygos - saugaus santykio su kitu žmogumi. Juk nesunku suprasti, kad saugus, palaikantis, besąlygiškai priimantis ryšys su kitu asmeniu reikalingas bet kuriame amžiaus tarpsnyje.
Taigi jautrus, mylintis ir rūpestingas santykis, kad ir su mažiau pažįstamu žmogumi, gali sukurti saugų prieraišumą ir atstoti ankstyvosios vaikystės patirtis.
Nesaugus Dezorganizuotas Prieraišumas
Nesaugus dezorganizuotas prieraišumo tipas formuojasi, kai dažniausias nerimo šaltinis vaikui būna patys tėvai: smurtavimu gąsdina vaikus arba patys yra bejėgiai ar išsigandę, negebantys susidoroti su asmeninėmis traumomis. Patyrę fizinį nesaugumą, pavojų sveikatai ar gyvybei, regėję smurtą vaikystėje, tokie žmonės išgyvena didelį baimės jausmą santykiuose, vidinį konfliktą bei sutrikimą, juos lydi nuolatinis nesėkmės jausmas.
Apie save nesaugaus dezorganizuoto prieraišumo tipo žmogus pasakytų: mane dažnai apima neviltis, prarandu savąjį aš. Nenusipelniau meilės ir rūpesčio kupinų santykių. Kartais noriu įskaudinti save arba kitus. Jaučiuosi sužeistas ir nieko vertas.
Kaip elgtis su nesaugaus dezorganizuoto tipo žmogumi:
- Elgtis prognozuojamai.
- Kalbėti ramiu tonu, aiškiai.
- Dažnai pasitikslinti, kaip jūsų žodžiai ar elgesys veikia kitą žmogų (tai svarbu, kadangi mums atrodantys paprasti ir nereikšmingi dalykai nesaugaus dezorganizuoto tipo žmogui gali priminti trauminius išgyvenimus ir iššaukti agresyvias reakcijas).
Svarbu, kad santykių krizė būtų sprendžiama. Jei dažnai vis pakliūvate į tą pačią situaciją santykyje su savo partneriu ir dviese nebesugebate pamatyti išeities, kviečiu į poros konsultacijas.
Apibendrinant, "nesavas" būsena gali būti įvairių priežasčių pasekmė, tačiau svarbiausia yra atpažinti šią būseną ir ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Atvirumas, savimeilė ir saugus prieraišumas yra svarbūs žingsniai link geresnės savijautos ir pilnaverčio gyvenimo.