Laidavimas - tai atsakomybės prisiėmimas už kito prievoles (dažniausiai - skolas). Jeigu skolą laiku grąžins pats skolininkas - jums nieko nereiks daryti. Tačiau jei skola, dėl kurios laidavote, nebus grąžinta - tai skolintojas galės jos pareikalauti iš jūsų. Jus turės teisę net paduoti į teismą, kad grąžintumėte svetimą skolą.
Vienas iš tinkamo prievolės vykdymo užtikrinimo būdų yra laidavimas. Su šia norma susiduriame ne taip dažnai, todėl šiame darbe norėčiau išsamiau aptarti laidavimu užtikrintos prievolės vykdymą, laidavimo sampratą, kuo jis skiriasi nuo netesybų, kuria taip pat galima užtikrinti prievolės vykdymą.
Laidavimo sutartimi laiduotojas įsipareigoja įvykdyti kreditoriui prievolę už skolininką, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis).
Pagal bendrą taisyklę, laiduotojas yra solidariai atsakingas kreditoriui kartu su pagrindiniu skolininku. Tai reiškia, kad laiduotojas praktiškai tampa pagrindinio skolininko bendraskoliu ir kreditorius turi pasirinkimo teisę reikalauti grąžinti visą įsiskolinimą ar bet kurią jo dalį tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojo.
Laidavimas yra naudingiausias skolintojui, nes vietoje vieno asmens, iš kurio galės reikalauti grąžinti skolą, jis turės du (skolininką ir laiduotoją). Tačiau būti laiduotoju yra žalinga. Laiduodamas už ką nors tiesiog imate rizikuoti tam tikra pinigų suma, kuria antraip nerizikuotumėte.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Skirtingai negu prievolių įvykdymą užtikrinant daiktinių teisių suvaržymu, laidavimas dėl jo asmeninio pobūdžio sieja kreditorių su įsipareigojimą patenkinti laidavimu užtikrintą reikalavimą prisiėmusiu subjektu (laiduotoju), bet ne su konkrečiu daiktu.
Laiduotojo pareiga įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę atsiranda tada, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai. Kaip nurodė kasacinis teismas, laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai - sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką.
Svarbu! Todėl laidavimo sutarties pasirašymo jokiais atvejais negalima vertinti kaip „tiesiog formalumo“. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kokios svarbios yra tikslios laidavimo sutarties tekstinės formuluotės.
Paprastas vadovas, kaip gauti būsto paskolas su garantu: atskleiskite savo svajones apie būstą
Kokios gi pagrindinės klaidos sudarant laidavimo sutartis daro kreditoriai, skolininkai ir laiduotojai ir į ką dar vertėtų atkreipti dėmesį?
- Įstatymas laidavimui numato privalomą rašytinę formą ir formos reikalavimų nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančia.
- Tačiau iš karto būtina pažymėti, kad laidavimo sutartis neprivalo visais atvejais būti išdėstyta atskiru dokumentu - sąlyga dėl laidavimo gali būti įrašyta ir į sutartį, kurioje įtvirtinta pagrindinė prievolė (pvz., paskolos sutartis).
- Laidavimo sutartyje (arba sąlygoje dėl laidavimo) privalo būti konkrečiai įvardyti laiduotojas, kreditorius ir prievolė, už kurią laiduojama (būtinosios laidavimo sutarties sąlygos).
- Rašytinės formos turi būti ir visi vėlesni laidavimo sutarties pakeitimai.
- Dar vienas aspektas, ypač aktualus esamoje pandemijos situacijoje - rašytinei formai prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Laiduotojo fizinio asmens sutuoktinio sutikimas / laiduotojo juridinio asmens valdymo organo sutikimas dėl laidavimo sutarties sudarymo.
- Jei laiduotojas - fizinis asmuo - yra sudaręs santuoką, tikslinga užtikrinti, kad visais atvejais laidavimo sutartį pasirašytų ir laiduotojo sutuoktinis.
- Praktikoje dažni atvejai, kuomet laidavimas ginčijamas tuo pagrindu, kad jis neatitinka šeimos interesų, buvo sudarytas nesant sutuoktinio sutikimo ir kt.
- Ir atitinkamai, jei laiduotojas yra juridinis asmuo, prieš pasirašant laidavimo sutartį tikslinga patikrinti tokio laiduotojo įstatus (ar jie nenumato poreikio gauti laiduotojo valdymo organo sutikimo laidavimo sutarčiai sudaryti), taip pat ar laidavimo sutarties sudarymas nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių skolininko, kaip juridinio asmens, veiklą, reikalavimų (pvz., pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą laidavimo sutarčiai, priklausomai nuo prisiimamos prievolės dydžio, gali būti reikalingas valdybos sutikimas (jei valdyba sudaryta)) ir kt.
Laidavimo sutarties likimas iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei. Įstatymas įtvirtina, kad esminis pagrindinės prievolės pasikeitimas (pvz., ženklus skolos dydžio padidėjimas, skolos grąžinimo termino ženklus pratęsimas ir kt.) ar kitoks esminis laiduotojo teisinės padėties pasunkinimas lemia laidavimo pasibaigimą, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita.
Žinoma, kad tai, ar laiduotojo prievolė pasikeitė „iš esmės“ ar „ne iš esmės“ yra vertinamosios sąvokos ir dėl jų galimai ilgai ir nuobodžiai ginčytis, tačiau žiūrint iš kreditoriaus pozicijų, yra naudinga ir tikslinga aiškiai numatyti, kad laiduotojo prievolė išlieka ir iš esmės pasikeitus pagrindinei prievolei (galima nurodyti ir nebaigtinį sąrašą, kas laikoma tuo esminiu pasikeitimu).
Ir, priešingai, žiūrint iš laiduotojo pozicijos, būtina atidžiai išanalizuoti, kas su jo prievole nutiks pakitus pagrindinei prievolei ir numatyti draudimą keisti laidavimo sutartį be laiduotojo sutikimo (arba galima numatyti konkrečias ribas (pvz., sumą, terminą), kiek pagrindinė prievolė gali būti keičiama be laiduotojo rašytinio sutikimo).
Laidavimo pabaigos momento tinkamas nustatymas. Praktikoje laidavimo sutartyse dažniausiai laidavimo pabaiga yra siejama su visišku ir tinkamu pagrindinės prievolės įvykdymu, t. y. numatoma, kad „laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo“.
Ši sąlyga reiškia, kad laidavimo santykiams negali būti taikos LR CK nuostatos, numatančios, kad „kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio“ (terminuoto laidavimo atveju) ir „kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibūdintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui” (neterminuoto laidavimo atveju).
Žiūrint iš kreditoriaus perspektyvų, tikslinga sąlygą dėl laidavimo galiojimo iki visiško prievolės įvykdymo aiškiai numatyti visais atvejais - priešingu atveju, laiduotojas turės teisę remdamasis nurodytais 3 mėn. ir 2 m.
Laiduotojui kyla pareiga pranešti pagrindiniam skolininkui, kad jis įvykdė prievolę kreditoriui. Vėl gi, ir tai ne formalumas, o labai svarbi pareiga - įvykdžius prievole?, bet apie tai nepranešus skolininkui, jei skolininkas nežinodamas apie prievole?s i?vykdyma?, ja? i?vykdo pakartotinai, laiduotojas netenka atgręžtinio reikalavimo teise?s i? skolininka?, t. y. netenka teisės regreso tvarka išsireikalauti savo sumokėtų sumų iš pagrindinio skolininko.
Jei ketinama perkelti skolą, būtina gauti laiduotojo sutikimą, t. y. patvirtinimą, kad laiduotojas sutinka laiduoti ir už naująjį skolininką - priešingu atveju laidavimas baigsis (sutikimas turi būti rašytinės formos).
Tuo atveju, jei į laiduotoją su reikalavimu dėl prievolės įvykdymo iškyla poreikis kreiptis pagrindinio skolininko bankroto atveju, reikėtų nedelsti ir reikalavimus laiduotojui būtinai pareikšti per 3 (tris) mėnesius nuo bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo, jei laidavimo užtikrinta terminuota prievolė.
Tai yra būtina padaryti, kadangi iškėlus bankroto bylą laikoma, kad visos asmens prievolės pasibaigė (taigi, ir pagrindinė prievolė), o pagrindinės prievolės pasibaigimas yra vienas iš laidavimo pabaigos pagrindų.
Tuo atveju, jei buvo laiduota ne konkrečiam terminui, o iki visiško prievolės įvykdymo, reikalavimas laiduotojui privalo būti pareikštas iki pagrindinio skolininko išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (ar byla bus baigta nagrinėti ir sprendimas joje bus priimtas pagrindinį skolininką jau išregistravus - nesvarbu).
Kreditoriams patartina visais atvejais užtikrinti, kad laidavimo sutartys būtų pasirašomos jų akivaizdoje. Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai pradėjus išieškojimą paaiškėja, kad laiduotojai „pirmą kartą mato laidavimo sutartį“.
Kai grąžinsite skolą už skolininką, būtinai jam apie tai praneškite, o iš skolintojo pareikalaukite, kad atiduotų jums sutartis ir kitus dokumentus, kurie liudija apie skolą. Tokiu atveju galėsite iš skolininko reikalauti grąžinti pinigus, kuriuos sumokėjote dengdamas jo skolą.
Galima laiduoti laikinai - iki tam tikros datos. Tokiu atveju skolos iš laiduotojo skolintojas galės pareikalauti teisme tik iki tos datos. Dėl tos pačios skolos gali laiduoti keli laiduotojai.
Nustoti būti laiduotoju yra labai sunku. Tai logiška: juk jei laidavimo galėtum laisvai atsisakyti, tai visi taip ir padarytų. Todėl geriausia yra tiesiog nelaiduoti visko labai gerai neapmąsčius.
tags: #kas #gali #buti #laiduotoju #ck