Sodo Namo Apibrėžimas Ir Ypatybės: Kas Tai Yra Ir Kuo Skiriasi Nuo Gyvenamojo Namo

Planuojant įsigyti nuosavą namą, vienas iš svarbiausių klausimų - kur jį statyti. Neretai kyla dilema, ką pasirinkti: gyvenamąjį namą ar sodo namą. Šiame straipsnyje panagrinėsime esminius skirtumus tarp šių dviejų statinių tipų, įskaitant statybos specifikacijas, teisinius apibrėžimus ir naudojimo paskirtį.

Sodo namas ir gyvenamasis namas yra du nekilnojamojo turto objektai, kurie atrodo esą aiškiai apibrėžti, tačiau daugeliui žmonių kyla klausimas, kuo gi jie iš tikrųjų skiriasi.

Sodo Namo Apibrėžimas ir Ypatybės

Sodo namas dažniausiai yra suprantamas kaip laikinas arba sezoninis būstas, kuris yra statomas sodo sklype ir yra skirtas atsipalaiduoti nuo miesto šurmulio. Sodo namų architektūra ir dydis gali svyruoti nuo paprastų medinių trobelių iki įspūdingų vasarnamių, tačiau juose retai įrengiami tokie patogumai kaip nuolatiniuose namuose. Dažnai sodo namai neturi centrinio šildymo arba yra prijungiami prie centralizuotų komunalinių paslaugų tik sezonui. Šie namai yra populiarūs tarp tų, kurie mėgsta sodininkystę, gamtą ir ramesnį poilsį.

Pagal įstatymą sodo namas yra: nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype. Sodo namas gali būti statomas tik sodininkų bendrijose. Sodo namui nėra keliami energinio naudingumo reikalavimai, t.y. šiuo metu galiojantis A+ energinis naudingumas. Taip pat sodo namui daugelyje vietovių nereikalinga gauti statybos leidimo.

Pagal Statybos Įstatymo 51 str, ir Sodininkų bendrijų įstatymo 2str sodo namas yra nesudėtingas, negyvenamos paskirties poilsiui skirtas statinys, naudojamas ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus. Šalies normatyviniai dokumentai neleidžia gyventi negyvenamos paskirties statiniuose.

Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.

Sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.

Sodo namai yra nesudėtingi pirmos grupės statiniai, kurie neregistruojami Registrų centre. Gyvenamasis namas iki 80 m² priskiriamas antros grupės statiniams.

Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra. ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t. negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises.

Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Kartais jų prireikia. Šiuo atveju viskas ganėtinai paprasta. Kaip minėjome, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga.

Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.

Sodo namo statybai ar pirkimui finansuoti bankai neduoda būsto paskolų. Taigi, statant teks pasikliauti tik savo asmeninėmis lėšomis, o norint parduoti, teks ieškoti pirkėjo, kuris gali nupirkti tą namą už savus pinigus, be banko būsto paskolos. Sodo namui neprivaloma įrengti vandentiekio ir nuotekų sistemų.

Taip pat, jei sodo namas yra iki 80m² ir iki 8,5m aukščio, kurio tarpatramis ne didesnis kaip 6 metrai, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kuriems daugeliu atveju neprivalomas projektas ir leidimas (projektas ir leidimas sodo namui privalomas, jei jis statomas: kurorte, regioniniame ar kitame parke, kultūros paveldo saugomoje teritorijoje, kitoje saugomoje teritorijoje).

Nuo 2024 metų lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai, kurie nurodo, jog sodo namu laikomas ne didesnis kaip 50 kv.m ploto namas. Dabar sodo namu laikomas ne 80 kv.m ploto namas, kaip buvo anksčiau, bet iki 50 kv.m ploto namas. Šis pakeitimas buvo inspiruotas tam, kad soduose be leidimų masiškai nebūtų statomi gyvenamieji namai.

Sodo namas - tai mėgėjų sodo teritorijoje esantis negyvenamasis pastatas, priskiriamas žemės ūkio paskirties pastatų grupei, mėgėjų sodo paskirties pastatams. didžiausias bendras plotas yra iki 50 kv. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatant nesudėtingojo statinio kategoriją, rūsio (pusrūsio) plotas neskaičiuojamas.

Tais atvejais, kai sodo namas būtų statomas kurortuose, tai jis būtų priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Nuorodos į teisės aktus:

1. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10.4 papunktis; 5 priedo1 lentelės 2.3 punktas; 5 priedo1 lentelės pastabos 3 punktas.

Gyvenamojo Namo Apibrėžimas ir Ypatybės

Gyvenamasis namas yra statinys, sukurtas nuolatinei gyvensenai, su visomis būtinomis patogumų ir komforto sąlygomis. Šie namai statomi laikantis griežtų statybos normų ir reglamentų, užtikrinant, kad būstas būtų saugus ir tinkamas gyventi ištisus metus.

Gyvenamieji namai turi būti prijungti prie miesto komunalinių paslaugų, turėti šildymo, vėdinimo ir izoliacijos sistemas. Jie taip pat turi atitikti energijos efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

Gyvenamasis namas pirmiausia rinkoje yra brangesnis už sodo namą, nes gyvenamasis namas skirtas nuolatiniam gyvenimui, o sodo namas skirtas gyventi ne ilgiau kaip 4 mėnesius per metus.

Gyvenamam namui visais atvejais, nepriklausomai nuo namo dydžio, reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).

Pagrindiniai Skirtumai Tarp Sodo Namo Ir Gyvenamojo Namo

Norint aiškiau suvokti skirtumus tarp šių dviejų tipų būstų, pateikiama palyginimo lentelė:

Statybos Leidimas: Kada Jis Reikalingas?

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Ar abiem atvejais statant sodo sklype reikalingas statybos leidimas?

Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą naujo nesudėtingojo statinio statybai yra išvardinti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Pagal šį reglamentą leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - statant I grupės nesudėtingąjį statinį;
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant I grupės nesudėtingąjį statinį (pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines);
• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) - statant II grupės nesudėtingąjį statinį;
• statant II grupės nesudėtingąjį gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - statant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

Jei naujai statomas I grupės nesudėtingasis statinys (sodo namas) nepatektų į reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 ir 1.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statybos leidimų išdavimo tvarka nustatyta reglamente STR 1.05.01:2017.

Tiek vieno buto gyvenamiesiems namams, tiek sodo namams taikoma ta pati statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka.

Kaip jau minėjome, pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalį sodo sklype nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisėtų interesų gali būti arba vienas sodo namas, arba vienas vieno buto gyvenamasis pastatas.

Sodo Namo Paskirties Keitimas Į Gyvenamąją

Statybos inspekcija dalijasi informacija, kuri aktuali norintiems pakeisti sodo namo paskirtį į gyvenamąją. Sodo namas apibūdinamas kaip nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, esantis sodo sklype, ir yra priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jo plotas ne didesnis kaip 80 kv.

I grupės nesudėtingojo statinio (sodo namo), kai neatliekami jokie statybos darbai arba atliekami paprastojo remonto darbai, paskirties keitimui į gyvenamąją, statybą leidžiančio dokumento (SLD) gauti nereikia, jeigu vienbutis gyvenamasis namas atitiks II grupės nesudėtingajam statiniui nustatytus požymius.

Taigi, kai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tai ir statinio projekto rengti neprivaloma.

Jeigu sodo name, keičiant paskirtį į gyvenamąją, reikia įrengti pastato vandentiekio ar nuotekų inžinerines sistemas, svarbu žinoti, kad šie darbai priskirtini statinio parastajam remontui.

Taip pat žinotina, kad vietinė nuotekų valykla iki 5 m3 našumo per parą priskiriama II grupės nesudėtingiesiems statiniams ir jos įrengimui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Sodo namas dažnai yra sezoninis pabėgimas, kuriame galima atsipalaiduoti ir mėgautis hobiais, o gyvenamasis namas yra sukurtas ilgalaikiam komfortui ir stabilumui. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą sodo bendrijoje, būtina, kad asmuo ten faktiškai gyventų, o statinys atitiktų įstatymuose numatytą paskirtį - nors sodo namas formaliai skirtas poilsiui, mėgėjų sodininkystės apibrėžimas numato galimybę susikurti ir gyvenimo sąlygas. Nors daugelis sodininkų bendrijų sklypus vis dar sieja tik su vasaros poilsiu, teisinė bazė numato galimybes čia nuolat gyventi. Taip, įstatymai numato tokią galimybę.

Jei asmuo faktiškai gyvena sodo name, tai ir yra jo gyvenamoji vieta.

Sodo namas - tai I grupės nesudėtingasis poilsiui skirtas statinys, kurio visų aukštų, antstolių, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. Statybos inspekcija akcentuoja, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad norint statyti gyvenamąjį namą, būtina parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Statybos leidimo naujo sodo namo statybai gauti nereikia, išskyrus statant sodo namus kurortuose.

Sklypo Pasirinkimas: Namų Valda Ar Sodų Bendrija?

Įsigyti nuosavą namą, pirmiausia kyla klausimas- kur jį statyti. ir nesinori permokėti.

Žemės sklypas soduose

Privalumai:

• Mažesnės sklypų kainos. Žemės sklypai sodo bendrijose yra pigesni nei namų valdos.
• Namams iki 80m2 nereikia statybų leidimo.
• tyrimams, topo nuotraukai, architekto paslaugos taip pat bus pigesnės.
• klasės.
• Tokiuose namuose galima komfortiškai gyventi ištisus metus.
• užregistruoti registrų centre kaip statinį.
• vos 5-6 arų.

Apribojimai:

• miesto, todėl kiek sudėtingesnis susisiekimas.
• reikalingas sodo bendrijos pirmininko bei kaimynų sutikimas.
• ne kaip namų valda, o kaip sodo namas iki 80 m2.

Namų valda

Namų valdos sklype galima statyti vieną vieno buto arba vieną dviejų butų gyvenamąjį namą (jei teritorijų planavimo dokumentai nenumato kitaip) ir pagalbinius ūkio pastatus. Šio tipo sklypams būtina atkreipti dėmesį į komunikacijas ir detaliuosius planus.

Privalumai:

• Didesnis parduodamų sklypų pasirinkimas.
• Įvairesni sklypų dydžiai.
• sklype galima statyti bet kokio dydžio ir kvadratūros namus.

Apribojimai:

• Namų valdos sklypai yra vieni brangiausių rinkoje.
• Naujiena- infrastruktūros mokestis.
• namo kvadartūros, gali tekti sumokėti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Statant namą namų valdos sklype, gali tekti sumokėti infrastruktūros mokestį, kuris priklauso nuo namo kvadartūros ir gali siekti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Gyvenamajam namui visais atvejais reikalingas projektas ir leidimas, o didesniems nei 50 m² vidaus ploto gyvenamiesiems namams privalomi energiniai reikalavimai (šiuo metu galioja A+ energinė klasė).

Pagrindiniai skirtumai tarp namų valdos ir sodo sklypo:

Apibendrinant, sodo namas dažnai yra sezoninis pabėgimas, kuriame galima atsipalaiduoti ir mėgautis hobiais, o gyvenamasis namas yra sukurtas ilgalaikiam komfortui ir stabilumui. Abiejų tipų namų skirtumai yra svarbūs suprantant jų naudojimo galimybes ir reikšmę žmonių gyvenime.

Labai dažnai painiojamos sąvokos „sodo namas" ir "gyvenamasis namas". Sodų sklypuose - jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų.

Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi.

tags: #sodo #namas #apibrezimas