Šios publikacijos tikslas - aptarti liudytojo reikšmę bei vaidmenį teisingumo vykdymo procese bei teises ir pareigas jam dalyvaujant teismo procesuose. Kai asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, jis turi teisę juos apginti kreipdamasis į teismą. Tai galima padaryti tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
Jas šalys turi pagrįsti įrodymais, nuo kurių faktiškai ir priklauso bylos baigtis. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali atitinkamas įrodinėti aplinkybes pripažinti neįrodytomis.
Įrodinėjimo Priemonės
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad įrodymai civilinėje byloje - bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis.
Kai įvykdoma nusikalstama veika, ji palieka tam tikrus pėdsakus materialioje aplinkoje (daiktuose, dokumentuose), o veiką stebėję ar kitaip susiję asmenys gali įsidėmėti tam tikras detales ir apie jas papasakoti. Baudžiamojo proceso metu apie nusikalstamą veiką galintys duoti parodymus asmenys yra apklausiami, o materialūs objektai apžiūrimi ir tiriami.
Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teismo sprendimas (nuosprendis) grindžiamas apklausų, apžiūrų ir tyrimų metų gautais duomenimis, kurie vadinami įrodymais. Įrodymai leidžia daryti išvadas, kad tam tikra nusikalstama veika buvo padaryta ir, kad ją padarė konkretus asmuo ar asmenys.
Liudytojo Svarba Teisme
Teismas negali grįsti sprendimo (nuosprendžio) savo prielaidomis ar nepagrįstais šalių teiginiais. Būtent tai lemia įrodinėjimo svarbą tiek pačioms šalims, tiek teismui. Teisėjas šalių pateiktą faktinę ir kitą įrodomąją medžiagą turi nešališkai įvertinti ir nuspręsti, tie faktai nustatyti ar ne.
Įrodinėjant siekiama įtikinti teismą, kad šalies teiginiai yra teisingi, kad jos nurodytos aplinkybės tikrai yra (buvo) ir būtent tokios, kokios nurodytos, arba atvirkščiai, kad neigiamų aplinkybių iš tiesų nėra.
Liudytojo žodiniai paaiškinimai - parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, o pats liudytojas yra įrodymų šaltinis, kuris gali padėti šalims įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, o teismui priimti byloje teisingą teismo procesinį sprendimą byloje. Liudytoju gali būti bet kuris teisiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo.
Nors kiekvienas proceso dalyvis teismui yra gerbiamas ir svarbus, tačiau liudytojo statusas reikšmingas bylos nagrinėjimui dar ir tuo, jog ne retais atvejais išklausius liudytojus, ištyrus kitus bylos įrodymus, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima byloje galutinį sprendimą (nuosprendį).
Neatvykus vienam iš proceso dalyvių, o taip pat ir liudytojui, aprašytas procesas gali nutrūkti: gaištamas teismo, proceso dalyvių laikas, byla negali būti baigiama nagrinėti. Tokiu būdu sprendžiamas bylos nagrinėjimo atidėjimo ar pertraukos klausimas.
Kadangi visais atvejais galutinis teismo sprendimas ar nuosprendis baudžiamoje byloje yra pagrindinė teisingumo, kurį vykdo teismas, įgyvendimo forma, todėl neatvykus liudytojui į bylos nagrinėjimą, teismui sudaromos kliūtys įgyvendinti savo funkciją, išspręsti šalių ginčą ar nustatyti kaltą asmenį, kuris turi atsakyti, t. y. priimti galutinį sprendimą byloje.
Todėl įstatymas įsakmiai sako, kad liudytoju šaukiamas asmuo privalo atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus. Be svarbios priežasties neatvykęs į teismo posėdį liudytojas gali būti nubaustas pinigine bauda, teismo nutartimi gali būti atvesdinamas policijos, jam gali būti paskirtas areštas.
Taigi, visais atvejais, jeigu yra svarbios priežastys, dėl kurių liudytojas negali atvykti į teismą, būtina iš anksto apie tai visomis prieinamomis priemonėmis (raštu, telefonu arba elektroniniu laišku) informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į paskirtą posėdį bei pateikti svarbias priežastis patvirtinančius duomenis.
Už liudytojo pareigų nevykdymą šaukiamas liudytoju asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, už nepagrįstą atsisakymą liudyti jam gali būti paskirta bauda. Atsisakyti duoti parodymus leidžiama, jeigu liudytojo parodymai reikštų parodymus prieš save, savo šeimos narius arba artimuosius giminaičius.
Jeigu liudytojas yra dirbantis asmuo, pakviestas liudyti į teismą, turi informuoti apie tai darbdavį. Liudytojas turi būti atleistas nuo darbo pareigų vykdymo tuo laikotarpiu, kada dalyvauja teismo posėdyje. Darbdaviui pateikiamas teismo šaukimas, kuriame yra užfiksuojamas bylos nagrinėjimo laikas ir vieta. Darbdavys turi sudaryti sąlygas liudytojui atlikti savo pilietinę pareigą.
Dėl aptartų priežasčių kiekvienas šaukiamas liudyti asmuo yra ypatingai svarbus bylą nagrinėjančiam teismui bei proceso dalyviams. Teismo pareiga yra užtikrinti visų teismo proceso dalyvių teises ir vykdomas pareigas.
Todėl šaukiamas liudyti asmuo kviečiamas atlikti savo pilietinę pareigą drąsiai ir sąžiningai bei tokiu būdu prisidėti, kad kiekvienas ginčas byloje būtų kuo greičiau išspręstas ir dėl to būtų priimtas teismo sprendimas - įvykdytas teisingumas.
Kaip Gaunami Liudytojų Parodymai?
Kiekvienas liudytojas šaukiamas į teismo posėdžio salę ir apklausiamas atskirai. Neapklausti liudytojai negali būti teismo posėdžio salėje bylos nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytojas lieka salėje iki bylos nagrinėjimo pabaigos.
Liudytojas gali būti teismo apklausiamas savo buvimo vietoje, jeigu jis, teismo šaukiamas, dėl ligos, senatvės, neįgalumo ar kitų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių negali atvykti, o dalyvaujantis byloje asmuo, kurio iniciatyva šis liudytojas yra kviečiamas, negali užtikrinti jo atvykimo.
Teismas nustato liudytojo asmens tapatybę, išaiškina jo teises ir pareigas bei atsakomybę už priesaikos sulaužymą ir kitų liudytojo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje yra numatyta liudytojo atsakomybė už melagingų parodymų davimą.
Prieš duodamas parodymus, liudytojas žodžiu prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), garbingai ir sąžiningai pasižadu sakyti byloje tiesą, nieko nenuslėpdamas, nepridėdamas ir nepakeisdamas.“ Prisiekęs liudytojas pasirašo priesaikos tekstą, kuris pridedamas prie bylos. Liudytojo, kurio konfidencialumas užtikrinamas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, priesaikos tekstas laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos.
Išsiaiškinęs liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti (liudytojo išsilavinimą, veiklos sritį ar kt.), teismas pasiūlo liudytojui teisingai pasakyti teismui viską, ką jis žino byloje, ir vengti pateikti informaciją, kurios šaltinio jis negali nurodyti. Išklausius liudytojo parodymų, jam gali būti užduodama klausimų. Pirmasis liudytoją apklausia asmuo, kurio prašymu liudytojas buvo šaukiamas, ir jo atstovas, o vėliau - kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Liudytojui, šauktam teismo iniciatyva, pirmasis pateikia klausimus ieškovas. Teisėjas šalina menamus ir tokius klausimus, kurie neturi ryšio su byla.
Išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Asmenys, kurių konfidencialumas turi būti užtikrintas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, liudyti paprastai nešaukiami. Kai tokio asmens parodymai turi esminę reikšmę bylai teisingai išnagrinėti ir jam nedalyvaujant nėra kitų galimybių nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, teismas motyvuota nutartimi gali nuspręsti asmenį, kurio konfidencialumas užtikrintas, šaukti liudytoju. Teismas gali pavesti policijai taip organizuoti šio liudytojo atvykimą į teismą, kad būtų užtikrintas jo konfidencialumas. Teismas privalo imtis priemonių, kad asmens, kurio konfidencialumas turi būti užtikrintas, tapatybė nebūtų atskleista proceso dalyviams ar kitiems asmenims. Šio liudytojo asmens duomenys surašomi atskirame procesinio dokumento priede, kuris laikomas voke ir saugomas atskirai nuo bylos medžiagos. Liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis sudarius akustines ir vizualines kliūtis nustatyti jo asmens tapatybę.
Liudytojo Teisės Ir Pareigos
Pagrindinės liudytojo pareigos yra atvykti į teismą ir duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Baudžiamajame procese liudytojas turi teisę įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones, o liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, turi teisę būti apklausiamas neviešame teismo posėdyje sudarius akustines ir vizualines kliūtis, trukdančias kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatybę.
Liudytojas turi teisę gauti turėtų išlaidų atlyginimą. Todėl, jei liudytojas turėjo išlaidų už jo atitraukimą nuo tiesioginio darbo, dėl vykimo į teismą, jis turi pateikti tai pagrindžiančius duomenis.
Jei liudytojui nedrąsu atvykti į teismą ar jam nėra suprantamos jo teisės bei pareigos, jis gali kreiptis į teismo savanorių tarnybą, jei teisme tokia sudaryta. Savanoris padės susiorientuoti teismo aplinkoje, suteiks praktinę informaciją, susijusią su teismo procesu ir jo eiga, supažindins su liudytojo ar nukentėjusiojo teisėmis bei pareigomis, išklausys ir padės teisme pasijausti saugiau ir drąsiau.
Su liudytojo asmens duomenimis baudžiamojo proceso metu galimybė susipažinti yra suteikta tik ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir teismui. Aišku, praktikoje šis subjektų ratas yra kiek platesnis. Ikiteisminio tyrimo institucijose, prokuratūroje ir teismuose be paminėtų subjektų dirba ir raštinės darbuotojai, sekretoriai, padėjėjai, kurie turi galimybę susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, nes šie duomenys nėra įslaptinami LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka, jie neturi slaptumo žymų ir jiems nėra taikoma įslaptintų dokumentų siuntimo, registravimo, laikymo ir saugojimo tvarka, nustatyta teisėsaugos institucijose ir teismuose.
Anonimiškumo taikymas baudžiamajame procese nepriklauso vien tik nuo asmens valios. Liudytojas gali prašyti prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną taikyti jam anonimiškumą, tačiau tam turi būti įstatyme nustatytos sąlygos.
Anonimiškumas liudytojui gali būti taikomas, jeigu:
- gresia realus pavojus liudytojo ar jo šeimos narių arba artimųjų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei ar turtui, taip pat tarnybos, verslo ar kitiems teisėtiems interesams;
- liudytojo parodymai yra svarbūs baudžiamajame procese;
- ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl labai sunkaus, sunkaus ar apysunkio nusikaltimo.
Kad liudytojui būtų taikomas anonimiškumas, turi egzistuoti visos aukščiau paminėtos sąlygos. Tačiau net ir nustačius pagrindą liudytojui taikyti anonimiškumą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas dar turi patikrinti, ar liudytojas neturi fizinių ar psichinių trūkumų, dėl kurių negalėtų teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės dalykų ir duoti apie juos teisingų parodymų, ar liudytojas nebuvo anksčiau teistas už melagingų parodymų davimą, ar liudytojas dėl asmeninių arba savanaudiškų motyvų gali duoti melagingus parodymus prieš įtariamąjį. Ir tik jeigu nėra šių aplinkybių liudytojui gali būti taikomas anonimiškumas.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog esant duomenų, kad tam tikrų liudytojo duomenų atskleidimas gali turėti neigiamų padarinių jo, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių teisėms ir teisėtiems interesams ir šių teisių ir interesų apsaugai užtikrinti pakanka dalies duomenų apie liudytoją slaptumo, gali būti taikomas dalinis anonimiškumas.
Dalinio anonimiškumo atveju nebūtina, kad egzistuotų sąlygos, reikalingos visiško anonimiškumo taikymui. Dalinio anonimiškumo būdu gali būti įslaptinami liudytojo vardas ir pavardė, gimimo data, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, profesija, darbo ar mokymosi vieta, giminystės ryšiai, taip pat kiti liudytojo duomenys, išskyrus duomenis apie liudytojo santykius su įtariamuoju.
SU ŠAIKELE ARC RAIDERS IR GTA RP | EASTERNTONAS DAY 84 !easterntonas !ratukas
Baudžiamojo proceso kodekso normos reglamentuoja, kad liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) yra saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Praktikoje tai realizuojama visų proceso dalyvių anketinius duomenis saugant atskirame segtuve ar bylos tome. Prokurorui perduodant baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teismui, asmens duomenys perduodami atskirai nuo bylos medžiagos. Bet kuriam ikiteisminio tyrimo dalyviui, taip pat ir įtariamajam ar jo gynėjui, yra draudžiama susipažinti su proceso dalyvių asmens duomenimis, saugomais atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Ta pati nuostata galioja ir baudžiamąją bylą perdavus teismui. Taigi, teisės aktai saugo Jūsų asmens duomenis nuo jų atskleidimo įtariamajam ar kitiems pašaliniams asmenims. Baudžiamajame kodekse netgi yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, paskelbimą bei panaudojimą. Už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės iki trejų metų laisvės atėmimo.