Automobilių statymas itin opi problema daugiabučių gyventojams. Kuo toliau, tuo labiau miestus šturmuojant automobiliams, gyventojai skundžiasi, kad kartais po darbų jau tenka numinti ir ne vieną šimtą metrų, kad tik rasti, kur priparkuoti savo transporto priemonę. Dėl šios priežasties ginčai įsiplieskė jau tarp ne vieno kaimyno.
Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas.
Štai penktadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė reikšmingą nutartį, kuri palies daugelį daugiabučių gyventojų - net jei kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso tik vienam asmeniui, tai nesuteikia jam išimtinės teisės ją valdyti. Ginčas kilo, kai viena iš daugiabučio bendraturčių pareiškė pretenzijas į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią šalia namo. Ji tvirtino, kad aikštelė priklauso tik jai, todėl kitiems gyventojams naudotis ja neleidžiama. Teismas pabrėžė, kad aikštelės priklausinystės statuso nepanaikina tai, jog ji įregistruota kito asmens vardu. Svarbiausia - ar ji vis dar tarnauja namui. Kadangi byloje nebuvo įrodyta, jog aikštelė neteko savo paskirties - aptarnauti daugiabutį, - kiti gyventojai nepraranda teisės ja naudotis.
Tačiau tokiose situacijose kyla klausimų, kaip šią teisę įgyvendinti. Teismas nurodo, kad galima spręsti dėl naudojimosi taisyklių - pavyzdžiui, nustatyti naudojimosi zonas ar apsvarstyti atlygį savininkei už aikštelės naudojimą.
Automobilių stovėjimo aikštelė Vilniuje
Teisės aktai ir reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų. Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta. Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos. Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv.
Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos. Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m. didesniam kaip 140 kv.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Atstumai iki pastatų
Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas. Jis padidėja iki 35 metrų, jeigu numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
| Automobilių skaičius aikštelėje | Atstumas iki pastato |
|---|---|
| Iki 10 | 10 metrų |
| 11-50 | 15 metrų |
| 51-100 | 25 metrai |
| 101-300 | 35 metrai |
Situacija Vilniuje
Vilniaus savialdybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Anot L.Rekevičiaus, koeficientai galėtų būti apibrėžti STR, kitoms savivaldybėms būtų paprasčiau taikyti panašų modelį.
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Socialinio būsto pavyzdys Klaipėdoje
Praėjusių metų spalį pradėtų naujo socialinio daugiabučio statybų eigą Rambyno g. 14 A koreguoja reikalavimas įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Klaipėdos savivaldybė praneša, jog socialiniame daugiabutyje Rambyno yra suplanuota 40 butų, 20 vieno kambario ir tiek pat dviejų kambarių.
Institucijų pozicijos skyrėsi ir dėl numatytų vietų išdėstymo bei suplanavimo būdo - VTPSI nurodė, kad visos vietos turėjo būti suprojektuotos tuo pačiu projektu ir namo sklypo ribose, tuo metu savivaldybė sklypo ribose buvo suprojektavusi 10 vietų, dar 8-ias gatvės pakraštyje šalia namo, likusios vietos numatytos gretimybėse - gatvėje ties Rambyno g.
Kadangi šiuo metu savivaldybė projektuoja atskirą 27 vietų aikštelę Rambyno g., įvertinus tai, kad nėra galimybės suprojektuoti automobilių stovėjimo vietų sklypo ribose, taip pat tai, kad toli gražu ne visos socialiai remtinos šeimos turi nuosavus automobilius, buvo priimtas sprendimas taikyti 0,8 vietos vienam butui normatyvą, dalį vietų numatant už sklypo ribų. Juolab, kad namas statomas tokioje vietoje, kur gerai išvystyta viešojo transporto sistema, tad neturintiems automobilio susisiekimo problemų nekiltų.
Šiuo metu socialinio būsto Klaipėdoje laukia 715 asmenų ir šeimų. Praėjusių metų vasarą naujas socialinis daugiabutis buvo atidarytas Irklų g. 1. Dar vienas socialinis daugiabutis, kuriame yra 90 butų, Klaipėdoje buvo pastatytas 2007 metais. Iš viso Klaipėdos miesto savivaldybė turi 573 butus, skirtus socialiniam būstui.
Daugiabutis Rambyno g. Klaipėdos savivaldybė po neskelbiamų derybų nusipirko 1238,3 kv. m. ploto patalpas Žvejų rūmuose iš Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris‘‘.
„Apmaudu, kad dėl skirtingo teisės aktų traktavimo, gali nusitęsti namo statybų pabaigtuvės. Tačiau tikimės, kad derinimo procedūros su kitomis institucijomis vyks sklandžiai ir procesas bus baigtas per maksimaliai trumpą terminą”, - viliasi G.
Parkavimo problemos Vilniuje
Ką daryti daugiabučių gyventojams?
Pergrūsti daugiabučių kiemai, kasdienės grumtynės dėl vietos ir išaugusi įtampa tarp kaimynų tapo įprasta kasdienybe daugelyje Lietuvos miestų. Tačiau šią problemą galima išspręsti - tereikia žinoti, kad sprendimo raktas yra pačių gyventojų rankose.
Kaip pataria teisininkai pats pirmas žingsnis - suformuoti žemės sklypą aplink daugiabutį. Nors techninį procesą prižiūri savivaldybės administracija, iniciatyvą gali rodyti patys gyventojai. Jie turi teisę patys pradėti sklypo formavimo ar pertvarkymo projektą ir taip atverti kelią naujai ar išplėstai automobilių aikštelei. Tiesa, tai - ne be išlaidų: projektus gyventojai turi finansuoti patys. Vis dėlto procedūra jau supaprastinta - nebereikia rengti detaliojo plano.
Kai sklypas jau suformuotas ir teisiškai priklauso daugiabučio savininkams, galima imtis konkrečių veiksmų. Aikštelės įrengimas laikomas nesudėtingu inžineriniu statiniu, tad užtenka techninio projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Pagal reglamentus, kiekvienam butui turėtų būti bent viena vieta automobiliui, tačiau realų poreikį geriausiai žino patys gyventojai.
Didžiausias iššūkis dažnai slypi ne įstatymuose, o tarpusavio susitarimuose. Jei bendros tvarkos dėl aikštelės naudojimo pasiekti nepavyksta, ginčai sprendžiami teismuose. Žemės sklypas, kaip bendrojo naudojimo objektas, priklauso visiems namo gyventojams, todėl kiekvienas turi balsą.
Šiuo metu vienos savivaldybės aktyviai padeda formuoti sklypus prie daugiabučių, o kitos jau svarsto galimybę įvesti mokestį už parkavimą. Sprendimų spektras platus, tačiau pagrindinis lūžis gali įvykti tik tada, kai gyventojai patys imsis iniciatyvos. Ne valdžia, o bendruomenės ryžtas tampa esminiu faktoriumi.
Klaipėda ruošiasi spręsti opią problemą - kur nakčiai pasistatyti automobilį prie daugiabučio - bet siūlo sprendimą, kuris ne visiems patiks: vairuotojai turės atverti pinigines.
Strateginės plėtros komitete pristatytas iki šiol Lietuvoje nematytas planas - leisti verslininkams išsinuomoti sklypus prie daugiabučių ir ten statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles. Šalia jų galėtų atsirasti ir pelningos paslaugos: degalinės, autoservisai, plovyklos. Tarybos nario Rolando Bražinsko teigimu, tai ne tik išspręstų vietų trūkumą, bet ir suteiktų „normalią paslaugą“ - saugų automobilių laikymą už atlygį.
Verslas idėja domisi - neoficialiai kalbama, kad Klaipėdoje galėtų iškilti bent 5-6 tokios aikštelės. Tačiau kol kas tai - tik vizija. Miesto biudžete lėšų galimybių studijai šiemet nenumatyta, tad konkretūs sprendimai gali būti priimti tik kitąmet.
Privačios automobilių stovėjimo aikštelės
Kad privačios automobilių stovėjimo aikštelės taps dar didesne problema, rodo ir jų plitimo mastas - štai jau vargiai surasite prekybcentrį, kurio teritorijoje neribotą laiką galėsite laikyti savo transporto priemonę. Dauguma jų aikštelių - jau paženklintos šlagbaumais, o nesusimokėjusius vairuotojus pasiekia baudos.
Vienas ryškiausių pavyzdžių - sostinės prekybos centras „Europa“. Nuo šiol net ir prekybos centro klientai turi gerai paskaičiuoti, kiek pinigų palieka viduje, kad galėtų ramiai palikti automobilį lauke. Nauja tvarka leidžia nemokamai stovėti tik dvi valandas, jei apsipirkta už mažiau nei 20 eurų, o viršijus šį laiką - tenka mokėti 1,5 euro už kiekvieną papildomą valandą. Norint gauti keturias nemokamas valandas, būtina pateikti pirkimo čekius tam skirtame punkte, ir tai tik darbo valandomis.
Prekybos centro atstovai tikina, kad pokyčiai padėjo atlaisvinti aikštelę nuo pašalinių - anksčiau net 90 proc. vietų užimdavo valstybinėse institucijose dirbantys žmonės, o klientai vietos neberasdavo. Vis dėlto šis sprendimas iškelia naują problemą - net ištikimi pirkėjai tampa papildomo mokesčio taikiniu.
Panašią praktiką taiko ir kiti prekybos centrai - nuo „CUP“ iki „Panoramos“ ar Kauno „Akropolio“. Skirtumas tik vienas - nemokamo parkavimo valandų skaičius. Net ir šiuose centruose, kadaise buvusiose automobilių rojuose, šiandien stovėjimas tampa vis labiau ribojama ir apmokestinama paslauga.
Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti - tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai.
Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą1 pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Nuo 2022 m. Perkūnkiemio kvartale esantys daugiabučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau visgi automobilių stovėjimo vietų nebuvo ir šiai dienai nėra įrengta pakankamai.
Kaimynų nesutarimai dėl parkavimo
Perkant naujos statybos butą gyvenamosios paskirties daugiabutyje kai kuriais atvejais yra poreikis įsigyti daugiau nei vieną automobilio stovėjimo vietą, jeigu šeima turi kelias transporto priemones. Tačiau vystytojai, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu, gali pasiūlyti ribotą vietų skaičių vienam butui. Tokiais atvejais gyventojai automobilius stato šalia gatvių, prekybos centrų, šalia kitų, pavyzdžiui, senos statybos daugiabučių.
Tačiau būna ir taip, kad kelių automobilių savininkas savo transporto priemonę ima statyti kaimyno automobilio stovėjimo vietoje arba bet kur aikštelėje. Apie tokią kaimyno savivalę „Delfi būstas“ pasakoja vilnietė Dalia. Ji gyvena naujos statybos daugiabučių komplekse, po kuriuo yra požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Moteris sako, kad kiekvienas buto pirkėjas turėjo galimybę įsigyti stovėjimo vietą ir kurį laiką aikštelė buvo tvarkinga. Tačiau prieš daugiau nei mėnesį aikštelėje atsirado automobilis, kuris buvo statomas bet kur. „Paskutinį syki automobilis buvo pastatytas prie pat išvažiavimo iš aikštelės ir dar taip, kad teko gerokai pasistengti norint jį apvažiuoti neužkliudžius“, - sako Dalia.
Vilnietė tęsia, kad kaimynams kantrybė trūko ir jie iškvietė policiją, prašydami išsiaiškinti, kam priklauso automobilis ir įpareigoti savininką transporto priemonę patraukti. Tačiau, Dalios teigimu, atvykę pareigūnai niekuo negalėjo padėti.
„Jie tikino, kad jokio ženklo, draudžiančio toje vietoje statyti automobilį, nėra ir galimybių nubausti automobilio savininką taip pat nėra. Mums buvo rekomenduota patiems kalbėtis su savininku ir aiškintis situaciją. Mes nesuprantame, kodėl policija negali padėti, juk automobilis stovi ne stovėjimo vietoje“, - pabrėžia pašnekovė.
Policijos pareigūnai iš tiesų tokioje situacijoje yra bejėgiai. Advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vyresnysis teisininkas Marius Choniakovas „Delfi būstas“ paaiškina, kad jei vieną parkavimo vietą įsigijęs gyventojas automobilių stovėjimo aikštelėje laiko 2 automobilius, užimdamas papildomą kaimyno vietą ar statydamas automobilį bendro pravažiavimo zonoje, jis pažeidžia naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarka. Tačiau tokiu atveju iškviesta policija bausti vairuotojo negali, nes policija nevertina, ar yra laikomasi bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarkos.
Vis tik, teisininko teigimu, nurodytas reglamentas nesprendžia (nereglamentuoja) automobilių stovėjimo vietų nuosavybės ar naudojimosi jomis klausimų. „Atitinkamai susiformavo praktika, kad automobilių stovėjimo vietos, kaip daugiabučio namo sudėtinės dalys, yra parduodamos konkretiems asmenims, o ne paliekamos naudotis visiems daugiabučio namo gyventojams“, - pabrėžia M. Choniakovas.
Tam, kad į tokias automobilių stovėjimo aikšteles nepatektų pašaliniai asmenys, jos yra aptveriamos, statomi pakeliamieji užtvarai, vartai ir pan. Vis tik, kaip sako M. Choniakovas, dažnu atveju problemų kyla ir tarp pačių automobilių stovėjimo aikštelės savininkų, t. y. name butus ir automobilių stovėjimo vietas įsigijusių asmenų.
„Dažna situacija, kai vienoje šeimoje yra ne vienas automobilis, o perkant butą įsigyjama tik viena automobilio stovėjimo vieta. Tačiau tai nereiškia, kad įsigijus vieną automobilio stovėjimo vietą ir turint galimybę patekti į atitvertą automobilių stovėjimo aikštelę, joje galima laikyti neribotą skaičių automobilių. Siekiant naudotis automobilių stovėjimo vieta, būtinas atitinkamas teisinis pagrindas“, - paaiškina teisininkas.
Tas teisinis pagrindas - naudojimosi nekilnojamojo turto objektu (automobilio statymo aikštele) tvarka, kurioje numatoma, kas turi teisę ta aikštele naudotis. Ji yra numatoma notarinėje turto įsigijimo sutartyje arba atskiroje notarinėje sutartyje.
„Tokią sutartį pasirašiusiam ar butą name įsigijusiam asmeniui tokia tvarka yra privaloma ir jis turi jos laikytis. Namo gyventojų svečiai, esant atitinkamo gyventojo leidimui, gali naudotis tik šiam gyventojui priklausančia automobilio stovėjimo vieta. Tačiau tokie asmenys negali užimti kitų automobilio stovėjimo vietų, kurių jiems užimti leista nebuvo. Taip pat tokia vieta gali naudotis ir butą besinuomojantys asmenys, kuriems tokia teisė yra suteikta sudarytoje nuomos sutartyje arba atitinkamos stovėjimo vietos nuomininkas“, - paaiškina M. Choniakovas.
Visgi automobilių stovėjimo aikštelė dažniausiai yra joje automobilių stovėjimo vietas turinčių asmenų bendrosios nuosavybės teisės objektas, kuris yra naudojamas bendraturčių sutarimu taip, kaip numatyta naudojimosi tvarkoje. Todėl, teisininko teigimu, bet kuriam iš bendraturčių nesilaikant nustatytos tvarkos, tas bendraturtis, kurio teisės naudotis jam priklausančia daikto dalimi yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus ir reikalauti atlyginti dėl tokių neteisėtų veiksmų patirtų nuostolių atlyginimo.
M. Choniakovas sako, kad tokie nuostoliai galėtų susidaryti, pavyzdžiui, jei negalint naudotis savo automobilio stovėjimo vieta, automobilį reikėtų statyti mokamoje automobilio stovėjimo vietoje.
Taigi, policijos pareigūnai tokiose situacijose tikrai mažai kuo gali padėti, tačiau M. Choniakovas pažymi, kad jeigu gyventojams sunku susitarti patiems, daugiabutį administruojanti bendrovė ir netgi pats vystytojas, parduodamas automobilių statymo vietas, dar naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarkos sutartyje galėtų nurodyti baudas už numatytos tvarkos nesilaikymą.
„Vis tik, tokiu atveju baudų geranoriškai nemokant, įpareigoti tą padaryti galėtų tik teismas. Tokiais atvejais vertėtų pasvarstyti ir apie papildomų fizinių kliūčių konkrečioje automobilio stovėjimo vietoje įrengimą, tokiu būdu fiziškai pašalinant galimybę naudotis automobilio stovėjimo vieta asmenims, kurie neturi teisės ja naudotis. Tai turbūt būtų greičiausias ir efektyviausias būdas užtikrinti galimybę nekliudomai naudotis sau priklausančia automobilio stovėjimo vieta“, - pataria teisininkas.