Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas gali būti prašymo objektas teisėje, ypatingą dėmesį skiriant tiekėjų teisėms viešuosiuose pirkimuose. Aptarsime teisminės gynybos sąlygas, suinteresuotumo kriterijus, perkančiojo subjekto sprendimų ir veiksmų ginčijimo galimybes, žalos atlyginimą ir alternatyvių sankcijų taikymą.
Tiekėjų Teisė Į Teisminę Gynybą
Tiekėjų teisė į teisminę gynybą pirkimuose kyla tiek iš ES, tiek iš nacionalinio teisinio reguliavimo. PĮ tiek, kiek tai susiję su teise į teisminę gynybą, yra įgyvendinta Direktyva 89/665/EEB, kurią iš dalies pakeitė Direktyva 2007/66/EB[1]. Šis minimalus apsaugos standartas buvo patikslintas ir išplėstas Direktyva 2007/66/EB. Pagal ESTT suformuotą praktiką nacionalinėje teisėje įtvirtintos pirkimų nagrinėjimo procedūros turi atitikti bendruosius ES teisės principus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose. Tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis[5].
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko[6].
Taigi, pagal nurodytą teisinį reguliavimą PĮ 107 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus“ reiškia, kad ne bet kuris tiekėjas, o tik tas, kurio interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų teisinės gynybos. Būtent tokios pozicijos dėl tiekėjų suinteresuotumo, kaip būtinosios teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygos, laikomasi ir teismų praktikoje.
Suinteresuotumo Svarba
ESTT dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra išaiškinęs, kad sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą, nepaisant galimybės gauti nuostolių atlyginimą[7], nuo to momento, kai perkantysis subjektas išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisinius padarinius[8]. Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti.
Kitaip tariant, teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (išskyrus CPK 49 straipsnyje įtvirtintas išimtis), o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta būtent besikreipiančio asmens subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pirkimuose tiekėjo teisinis suinteresuotumas reiškia tiekėjo suinteresuotumą pirkimo sutarties sudarymu ir finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus gavimu ir nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu[10].
Tačiau materialioji tiekėjo dalyvavimo pirkimo konkurse teisė nesutapatinama su jo procesine teise kreiptis į teismą dėl perkančiojo subjekto veiksmų. Pagal šią praktiką, aiškinančią tiekėjo teisę naudotis peržiūros procedūra, ja gali remtis ne tik pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs.
Teisė ginčyti perkančiojo subjekto priimtus sprendimus ir (ar) atliktus veiksmus siejama su intereso sudaryti pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti.
Kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiojo subjekto veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (lot. ratione personae), ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų perkančiojo subjekto sprendimų (įskaitant pirkimo sąlygų neteisėtumą) ar veiksmų (lot. ratione materiae).
Tačiau tiekėjas nei pretenzijoje, nei kreipdamasis į teismą, nepateikė jokių konkrečių argumentų, kad jis turi blogesnes sąlygas įsigyti ir pasiūlyti konkrečias medžiagas arba priešingai - turi geresnes panašių (lygiaverčių) medžiagų įsigijimo sąlygas. Dėl to teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties pirkimo procedūrose, gavę ieškinį, privalo visada įvertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą, t. y. ieškovo tinkamumą ginčyti perkančiojo subjekto sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimą[13].
Nors teismas ieškovo teisinį suinteresuotumą privalo įvertinti nepriklausomai nuo to, ar jis kvestionuojamas (ginčijamas) atsakovo (perkančiojo subjekto) ir (ar) trečiųjų asmenų, veikiančių atsakovo pusėje, nurodytos proceso šalys vis dėlto turėtų elgtis maksimaliai apdairiai bei rūpestingai ir vertindamos, kad ieškovas (tiekėjas) neturi teisinio suinteresuotumo, nedelsiant jį ginčyti.
Svarbu pažymėti, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia - patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti pirkimą).
Teismas, vertindamas tiekėjo teisinį suinteresuotumą, nevertina kvalifikacijos reikalavimo turėti pavojingų atliekų licenciją teisėtumo, kaip tokio. Taip pat svarbu tai, kad tiekėjų teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju.
Tiek, kiek tai susiję su konsorciumo dalyvavimu (siekiu dalyvauti) pirkimų procedūroje ir atitinkamai konsorciumo bei jo pavienio nario teisiniu suinteresuotumu ginčyti perkančiojo subjekto priimtus sprendimus ir (ar) atliktus veiksmus, ESTT yra išaiškinęs, kad peržiūros direktyvose (Direktyvoje 89/665/EEB, Direktyvoje 2007/66/EB) nesant specialios nuostatos dėl procesinės pavienio konsorciumo nario teisės kreiptis į teismą, valstybės narės savo vidaus teisės sistemose turi konkrečiai apibrėžti, ar į asociaciją, kuri pateikė pasiūlymą dėl pirkimo, susibūrusios įmonės taip pat turi teisę pradėti peržiūros procedūras ir kokiomis sąlygomis[16].
PĮ nesant normos, kurioje būtų nustatyta, kaip teisę kreiptis į teismą turi įgyvendinti tiekėjai, pirkime dalyvaujantys jungtinės veiklos sutarties pagrindu, šis klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąjį teisės kreiptis į teismą kriterijų - asmuo turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą.
Tiekėjų teisės inicijuoti peržiūros procedūrą įgyvendinimas priklauso ir nuo ieškovo naudojamo civilinių teisių gynybos būdo, todėl tiekėjų suinteresuotumo ginčyti pirkimo nuostatas ir reikšti kitokio pobūdžio reikalavimus turinys (sąlygos) nėra visiškai tapatus[18]. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai griežtėjanti kasacinio teismo praktika dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti pirkimo sąlygas įgyvendinimo.
- Kai tiekėjas pateikia pasiūlymą, kuris atitinka ginčijamas sąlygas, t. y. šių taikymu nepažeidžiamos jo, kaip tiekėjo, teisės.
- Kai tiekėjo interesus galimai pažeidžia pirkimo sąlygų pakeitimas, jei jis pats prisidėjo prie šių perkančiojo subjekto veiksmų atlikimo (teikė atitinkamą prašymą ar pretenziją).
Perkančiojo Subjekto Sprendimai ir Veiksmai
Nei PĮ 107 straipsnio 1 dalyje, nei kitose PĮ nuostatose nėra detalizuota, kokie konkrečiai perkančiojo subjekto sprendimai ir (ar) veiksmai gali būti savarankiškas ginčo dalykas. Tačiau teismų praktikoje dėl perkančiojo subjekto sprendimų (ar veiksmų), kurie gali būti peržiūros procedūros objektas, nurodyta, kad įstatymų leidėjas nesiekė detalizuoti skųstinų perkančiojo subjekto veiksmų; ieškinių dėl panaikinimo objektas yra bet kokie perkančiųjų subjektų sprendimai, kuriais pažeistos pirkimų teisės nuostatos, nenustatant jokių suvaržymų dėl šių sprendimų prigimties ir turinio bei nepriklausomai nuo galimybės tiekėjui prisiteisti žalos atlyginimą[30] bei sprendimų priėmimo momento[31].
Pavyzdžiui, LAT yra nurodęs, kad tiekėjas dėl nesupažindinimo su kito dalyvio pasiūlymu gali teisėtai pateikti pretenziją, tuo pačiu pagrindu jis gali kvestionuoti perkančiojo subjekto veiksmus ir teisme[33]. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką perkančiojo subjekto sprendimas dėl pretenzijos atmetimo nėra atskirai skųstinas sprendimas.
Pagal PĮ 107 straipsnio 1 dalį suinteresuotas tiekėjas gali kreiptis į teismą ne tik dėl perkančiojo subjekto sprendimų panaikinimo, bet ir dėl jų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, išsprendę perkančiųjų subjektų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už patį perkantįjį subjektą, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jo galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jo poreikių ir galimybių.
Dėl šių priežasčių kasacinio teismo spręsta dėl perkančiojo subjekto neteisėtų veiksmų šalis grąžinti į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį, kad būtų pakartotinai bei teisėtai atliktos pirkimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, teismai, nustatę PĮ pažeidimą, turėtų sudaryti prielaidas, kad tam tikrus tiekėjų reikalavimus (pvz., iš naujo įvertinti pasiūlymą) faktiškai tenkintų patys perkantieji subjektai[35]. Kita vertus, kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nurodyta jo praktika neturi būti suabsoliutinta visus sprendimus paliekant išimtinai perkančiajam subjektui, juolab kad dėl to gali papildomai kilti ginčų.[36].
Teismas, išnagrinėjęs ieškovo (tiekėjo Y, kurio pasiūlymas perkančiojo subjekto sprendimu nurodytas 2-oje pasiūlymų eilės vietoje) ieškinį dėl perkančiojo subjekto sprendimo pirkimo laimėtoju pripažinti tiekėją X neteisėtumo, ir pripažinęs, kad tiekėjo X pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, gali pakeisti perkančiojo subjekto sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir tiekėjo Y pasiūlymą nurodyti 1-oje pasiūlymų eilės vietoje.
Žalos Atlyginimas
Tiekėjui pripažįstamas teisinis suinteresuotumas iš perkančiojo subjekto reikalauti atlyginti patirtą žalą, jei šis reikalavimas bus grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo bus pripažinta, kad perkančiojo subjekto sprendimas, dėl kurio jis nebuvo pripažintas pirkimo laimėtoju, yra neteisėtas.
Alternatyvios Sankcijos
Pagal PĮ 112 straipsnį alternatyvios sankcijos yra dviejų rūsių: pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimas arba baudos perkančiajam subjektui skyrimas. Kaip jau nurodyta šiame komentare, esminė tiekėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlyga yra tiekėjo teisinis suinteresuotumas.
Nors PĮ 107 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra įtvirtinta tiekėjo teisė kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo, konkrečiai jų nedetalizuojant, komentaro autorių nuomone, tiekėjas jokiu atveju neturi teisinio suinteresuotumo dėl alternatyvios sankcijos - baudos - taikymo (skyrimo). Atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo teisinis suinteresuotumas reiškia jo suinteresuotumą pirkimo...