Sutvirtinimas yra vienas iš septynių sakramentų krikščioniškoje tradicijoje, ypač Romos katalikų, ortodoksų ir anglikonų bažnyčiose. Šis sakramentas, taip pat vadinamas Krikšto patvirtinimu arba Sutvirtinimu, yra dvasinės brandos ir stiprinimo ritualas, suteikiantis tikėjimo, stiprybės ir išminties dovaną. Sutvirtinimo sakramentas drauge su Krikštu ir Eucharistija yra „į krikščionybę įvedantys sakramentai“, kurių vienybę privalu išsaugoti.
Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas (įtraukimas į pilnavertį krikščionišką gyvenimą), turi būti vainikuotas Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentų priėmimu.
Per Sutvirtinimą krikščionys, tai yra pateptieji, labiau įsijungia į Jėzaus Kristaus pasiuntinybę ir tampa kupini Šventosios Dvasios, kurios ir Jis buvo kupinas, kad visu savo gyvenimu skleistų „malonų Kristaus kvapą“.
Sutvirtinimo sakramentas atbaigia Krikšto malonę: pakrikštytieji tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga, todėl dar labiau įpareigojami kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.
Taigi, kas gi gali būti Sutvirtinimo mama? Panagrinėkime detaliau.
Kas Gali Priimti Sutvirtinimo Sakramentą?
Sutvirtinimo sakramentą gali ir privalo gauti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas asmuo. Šį sakramentą privalo vienintelį kartą priimti kiekvienas jau pakrikštytas, 14 metų sulaukęs, dar nesutvirtintas asmuo, kuris pats nieko neverčiamas tam apsisprendžia, tinkamai pasiruošia ir nori gyventi pagal Katalikų Bažnyčios mokymą ir stengiasi aktyviai įsijungti į bendruomenės gyvenimą.
Pagal lotynų paprotį nuo senų laikų tinkamas metas Sutvirtinimui gauti prasideda pasiekus „sąmoningą amžių“. Kauno arkivyskupijoje sutvirtinami jaunuoliai, sulaukę 15 metų amžiaus. Tačiau esant mirties pavojui, reikia sutvirtinti vaikus, net nesulaukusius to amžiaus.
Nors kartais Sutvirtinimas vadinamas „krikščioniškos brandos sakramentu“, nedera tikėjimui subrendusio amžiaus tapatinti su tikruoju suaugusio žmogaus amžiumi; taip pat nereikia pamiršti, kad Krikšto malonė yra dovanai teikiama ir nenupelnyta, pasirenkanti malonė; kad būtų veiksminga, ji nereikalinga jokio „patvirtinimo“.
Sutvirtinimo sakramento reikia tam, kad būtų paskatintas Krikšto malonės augimas. Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų Bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene.
Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas, turi daugiau drąsos liudyti krikščionišką tikėjimą.
Sutvirtinimas padidina ir pagilina Krikšto malonę: pakrikštytieji tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga, todėl dar labiau įpareigojami kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą.
Sutvirtinimo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti ir ginti tikėjimą…( Plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285
Taip krikščionio gyvenime atbaigiamas Krikštas, išliejama Šventosios Dvasios malonė ir sieloje įspaudžiama neišdildoma žymė, sustiprinamas tikėjimas. Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“.
Todėl prieš šio sakramento priėmimą reikia pasitikrinti ir papildyti žinias apie krikščioniškojo tikėjimo tiesas. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą reikia atlikti Atgailos sakramentą.
Sutvirtinimas yra svarbus krikščioniškas sakramentas, suteikiantis asmeniui dvasinę stiprybę ir Šventosios Dvasios dovanas, padedančias gyventi pagal Dievo valią ir liudyti savo tikėjimą.
Sutvirtinimo sakramentas nėra toks būtinas, kad be jo kas nors negalėtų būti išgelbėtas. Tačiau žmogus esti sunkios nuodėmės būklėje, jei galėdamas gauti Sutvirtinimą jo atsisako arba nepaiso. Pastarąja prasme Sutvirtinimas gali būti laikomas būtinu išganymui.
Nepriėmus Sutvirtinimo, galima laimėti amžinybę tik su sąlyga, kad jis nebuvo laisva valia dėl paniekos šiam sakramentui atmestas. Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui.
Reikalavimai Sutvirtinimo Mamai
Sutvirtinamiesiems, kaip ir krikštijamiesiems dera tikėtis dvasinės Sutvirtinimo globėjo arba globėjos paramos. Sutvirtinimo tėvu ar mama gali būti tik pakrikštyti, Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus priėmęs brandaus tikėjimo žmogus (paprastai nuo 16 metų ir vyresni), gyvenantis pareigingo krikščionio gyvenimą.
Šis žmogus turi būti autoritetas tam, kuris priima Sutvirtinimo sakramentą.
Sutvirtinimo tėvas ar mama kaip vyresnysis brolis, krikščionį atveda ir pristato vyskupui, savo malda ir dėmesiu padeda ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną.
Tam, kad būtų išreikštas glaudesnis Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, pageidaujama Sutvirtinimo tėvu ar mama kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti, būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį.
Gimdytojai negali būti savo vaiko sutvirtinimo tėvu ar motina.
Sutvirtinimo globėjas, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Kad išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių.
Jeigu būtų pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti ir turėti savybes, kurių reikalauja Kanonų teisė:
- Būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus.
- Būtų priėmęs Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus bei gyvenantis katalikiškomis vertybėmis.
- Nebūtų suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės.
- Nebūtų sutvirtinamojo tėvas ar motina.
Sutvirtinimo tėvu ar mama gali būti tik pakrikštyti, Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus priėmęs brandaus tikėjimo žmogus, gyvenantis pareigingo krikščionio gyvenimą. Šis žmogus turi būti autoritetas tam, kuris priima Sutvirtinimo sakramentą.
Tam, kad būtų išreikštas glaudesnis Krikšto ir Sutvirtinimo ryšys, pageidaujama Sutvirtinimo tėvu ar mama kviesti vieną iš krikštatėvių. Jeigu pasirenkamas kitas globėjas, tai jis turi būti tinkamas dvasiniu atžvilgiu šioms pareigoms atlikti, būti amžiumi vyresnis už sutvirtinamąjį.
IV. 1. Berniukai turi tėvą, mergaitės - motiną. Sutvirtinimo tėvai negali būti dvasininkai be vyskupo leidimo, vienuoliai ar vienuolės be savo vyresniųjų sutikimo.
Taigi, apibendrinant, Sutvirtinimo mama turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:
- Būti pakrikštyta
- Priėmusi Sutvirtinimo, Atgailos ir Eucharistijos sakramentus
- Būti brandaus tikėjimo, gyventi pareigingo krikščionio gyvenimą
- Būti autoritetu sutvirtinamajam
- Būti vyresnė už sutvirtinamąjį
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie reikalavimai yra skirti užtikrinti, jog Sutvirtinimo mama galėtų tinkamai atlikti savo pareigas - būti dvasine parama ir pavyzdžiu sutvirtinamajam.
Klausimai ir atsakymai apie Sutvirtinimo mamą:
- Ar gali Sutvirtinimo mama būti pati nepriėmusi šio sakramento? Atsakymas: Be Sutvirtinimo sakramento negalima būti nei krikštatėviais, nei sutvirtinamųjų tėvais. Tačiau nepraraskite vilties - Sutvirtinimo sakramentui galima pasirengti bet kada ir jį priimti.
- Ar gali Sutvirtinimo motina būti besilaukianti moteris? Esu girdėjusi, kad Krikšto mama negalima?Atsakymas: Žinoma, kad gali - ir Krikšto motina, ir Sutvirtinimo sakramento globėja gali būti besilaukianti moteris, jeigu tik atitinka kitas - kanonines - normas. Klausime minimos - tai iš „juodųjų“ liaudies mitų bei legendų srities, kuriomis katalikai jau turėtų nebetikėti, nes juos nuo visų burtų, prietarų ir kitokių tamsybių išlaisvino Jėzus Kristus - mūsų vienintelis Gelbėtojas ir Atpirkėjas tam, kad vėl ir per amžius būtume laisvi ir niekas nebegalėtų mūsų pavergti!
- Ar galiu būti Sutvirtinimo mama savo draugei? Už ją esu vyresnė keliais mėnesiais. Sutvirtinimo sakramentą esu priėmusi. Ar yra kažkokios rekomenduojamos amžiaus ribos? Atsakymas: Taip, dėl amžiaus jūs galite būti Sutvirtinimo liudytoja, tik jeigu atitinkate ir kitus kanoninius reikalavimus, kurie Sutvirtinimo sakramento liudytojams yra tokie patys, kaip ir Krikšto tėvams: pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisės kodekso kan. nr. 874 normas, jais gali būti tikintieji, kuriuos pasirinko pats krikštijamasis ar sutvirtinamasis ir kurie sutinka prisiimti šias pareigas; jie privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, būti nevaržomi jokių bažnytinių bausmių, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus, o jeigu vedę - tai turėtų gyventi Bažnytinėje santuokoje.
- Ar gali mergaitės sutvirtinimo globėju būti jos krikšto tėvas?Atsakymas: Tradiciškai Lietuvoje Sutvirtinimo sakramento globėju pasirenkamas tos pačios lyties atstovas/-ė, tačiau tai nebūtina, nes Bažnyčios teisė šito nereglamentuoja, o tik teigia, kad globėju negali būti sutvirtinamojo /-sios tėvas, motina ar sutuoktinis /-ė.
Apibendrinant, Sutvirtinimo mama yra svarbus žmogus, lydintis sutvirtinamąjį jo dvasiniame kelyje. Todėl renkantis Sutvirtinimo mamą, svarbu atsižvelgti į visus reikalavimus ir pasirinkti žmogų, kuris galėtų būti tikru pavyzdžiu ir parama.
Sutvirtinimo sakramentas
Sutvirtinimo sakramentas
Pagrindiniai Sutvirtinimo sakramento simboliai:
- Raudona spalva - ugnies ir kraujo, karštos meilės ir aukos dvasios simbolis. Sekminių dieną ant apaštalų nusileido Šventoji Dvasia.
- Patepimas šventąja Krizma - esminis Sutvirtinimo apeigų ženklas, per kurį krikščionis pažymimas Šventosios Dvasios antspaudu kaip visu gyvenimu atsidavęs ir priklausantis Dievui. Krikščionis yra pateptasis, Kristaus darbų tęsėjas. Kristus sakė, kad jis pažymėtas Tėvo antspaudu (Jn 6, 27), krikščionis taip pat juo paženklinamas. „Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1,22).
- Šventoji Krizma - Didįjį Ketvirtadienį vyskupo katedroje pašventintas kvapnus alyvų aliejus, skirtas patepti ką tik pakrikštytuosius, sutirtinamuosius ir šventimais Dievui pašvęstuosius - kunigus ir vyskupus. Patepimas ženklina išrinkimą gyvenimu ir darbais liudyti Kristų, taip skleisti tikėjimą, simbolizuoja Šventosios Dvasios jėgą, primena glaudesnį ryšį su Bažnyčia. Aliejus yra tvirtumo, džiaugsmo ir stiprybės ženklas.
Sutvirtinimo sakramento apeigos:
- Sutvirtinamajam ir jo artimiesiems dar prieš apeigas dera pasimelsti specialia malda, per kurią labiau atsiveriama Šventosios Dvasios dovanoms.
- Sutvirtinimo sakramentas paprastai teikiamas Šv. Mišiose. Po Evangelijos skaitymo ir pamokslo vyskupas kviečia atnaujinti Krikšto pažadus.
- Ar atsižadate piktosios dvasios, jos darbų ir vilionių? Atsakome: Atsižadu.
- Vyskupas klausia: Ar tikite į Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją? Atsakome: Tikiu.
- Vyskupas klausia: Ar tikite į Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, gimusį iš Mergelės Marijos, nukankintą ir palaidotą, prisikėlusį iš numirusių ir sėdintį Tėvo dešinėje? Atsakome: Tikiu.
- Vyskupas klausia: Ar tikite į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kuri jums Sutvirtinimo sakramentu bus suteikta? Atsakome: Tikiu.
- Vyskupas klausia: Ar tikite šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžintąjį gyvenimą? Atsakome: Tikiu.
- Vyskupas liudija: Toks yra mūsų tikėjimas. Toks yra Katalikų Bažnyčios tikėjimas, kurį skelbiame ir džiūgaudami Jėzuje Kristuje mūsų Viešpatyje. Atsakome: Amen.
- Vyskupas ištiesęs rankas meldžiasi už sutvirtinamuosius. Po maldos atsakome: Amen.
- Kiekvienas sutvirtinamasis prieina prie vyskupo. Pristatantis sutvirtinamąjį (Sutvirtinimo tėvas ar mama) uždeda dešinę ranką ant sutvirtinamojo peties.
- Vyskupas nykštį padažo Krizmos aliejuje, kryžiaus ženklu patepa sutvirtinamojo kaktą ir taria: Šiuo ženklu priimk Šv. Amen.
- Vyskupas pasveikina: Ramybė tau. Atsakome: Ir tau, Ganytojau.
- Toliau skelbiami visuotinės maldos kreipiniai, Šv. Mišios vyksta įprasta tvarka. Apeigos atliekamos šventiškai ir iškilmingai.
Sutvirtinimo Sakramento Apeigos
Du dalykai svarbiausi šio sakramento apeigose: patepimo ženklas ir tai, ką patepimas palieka bei įspaudžia, būtent, dvasinis anstpaudas. Svarbus veiksmas, kuris atliekamas prieš sutvirtinimo apeigas, bet tam tikra prasme joms priklauso, yra šventosios krizmos pašventinimas. Didįjį Ketvirtadienį per krizmos Mišias vyskupas pašventina šventąją krizmą visai savo vyskupijai.
Patepimas biblinėje ir antikinėje simbolikoje turi daug prasmių: aliejus yra gausumo ir džiaugsmo ženklas, jis nuvalo (prieš prausiantis ir nusiprausus) ir kūną daro miklų (juo tepasi atletai ir imtynininkai); jis yra gydymo ženklas, nes ramina mėlynių ir žaizdų skausmą; pateptasis spindi grožiu, sveikata ir jėga. Visos tos patepimo aliejumi prasmės sutinkamos sakramentiniame gyvenime. Katechumenų patepimas aliejumi prieš krikštą reiškia nuvalymą ir sustiprinimą, ligonių patepimas - gydymą ir suraminimą. Patepimas šventąja krizma po krikšto, sutvirtinimo ir šventimų metu yra įšventinimo ženklas.
Kai Sutvirtinimas teikiamas atskirai nuo Krikšto, kaip tai daroma Romos apeigose, sakramento liturgija prasideda Krikšto pažadų atnaujinimu ir sutvirtinamųjų tikėjimo išpažinimu. Romos apeigose vyskupas ištiesia rankas virš sutvirtinamųjų; tas gestas nuo apaštalų laikų yra Šventosios Dvasios dovanos ženklas. Drauge vyskupas meldžia išlieti Šventąją Dvasią:„Visagalis Dieve, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėve! Tu Krikšto vandeniu ir Šventosios Dvasios galia išvadavai iš nuodėmės vergijos šiuos tikinčiuosius ir atgimdei juos malonės gyvenimui. Dabar, o Viešpatie, atsiųsk jiems Šventąją Dvasią Globėją. Duok jiems išminties ir supratimo dvasios, patarimo ir tvirtumo dvasios, žinojimo ir maldingumo dvasios, pripildyk juos pagarbios Tavo baimės dvasios. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.”
Po to eina esminė sakramento apeiga. Lotynų apeigose „Sutvirtinimo sakramentas teikiamas patepant šventąja krizma kaktą, uždedant ranką ir tariant žodžius: ‘Accipe signaculum doni Spiritus Sancti’ (‘Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą’)“.
Esminė Sutvirtinimo apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma, Sutvirtinimą teikiančiojo (ordinarinis sakramento teikėjas yra vyskupas) rankos uždėjimas ir tariami žodžiai: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“. Liturginiais šio Sakramento teikimo nuostatais yra išreiškiamas pageidavimas, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai.
Iš sakramento liturgijos matyti, kad sutvirtinant įvyksta ypatingas Šventosios Dvasios išliejimas, kaip kadaise Ji buvo išlieta apaštalams Sekminių dieną. Todėl Sutvirtinimas padidina ir pagilina Krikšto malonę: juo mumyse giliau įsišaknija dieviškoji įvaikystė, kuri mums leidžia tarti „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15); jis mus tvirčiau suvienija su Kristumi; jis padaugina mumyse Šventosios Dvasios dovanų; jis tobuliau sujungia mus su Bažnyčia; jis suteikia mums ypatingos Šventosios Dvasios jėgos, kad kaip tikri Kristaus liudytojai žodžiais ir darbais skleistume ir gintume tikėjimą, drąsiai išpažintume Kristaus vardą ir niekada nesigėdytume Kryžiaus.
Todėl atsimink, kad gavai dvasinį antspaudą, išminties ir supratimo dvasią, patarimo ir tvirtumo dvasią, žinojimo ir maldingumo dvasią, šventos baimės dvasią, ir sergėk, ką esi gavęs. Dievas Tėvas tave paženklino, Viešpats Kristus tave sutvirtino ir Tavo širdžiai suteikė Dvasią kaip laidą.
Pasirengimas Sutvirtinimo Sakramentui
Norint gauti Sutvirtinimo sakramentą, reikia būti pašvenčiamos malonės būklėje. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, tam pasirengus Atgailos sakramentu. O intensyvesnė malda turi nuteikti nuolankiai ir paslankiai priimti Šventosios Dvasios jėgą ir malones.
Norintys priimti šį sakramentą, turi kreiptis į tos bažnyčios, kurioje dažniausiai meldžiasi, dvasininką ir dalyvauti pasirengimo programoje, trunkančioje visus metus. Vilniaus arkikatedroje besilankantiems tikintiesiems šis sakramentas teikiamas po metus trunkančių pasirengimo kursų, kuriuos rengia tikėjimo perdavimo patirtį turintys katechetai.
Apie registraciją į pasirengimo grupes pranešama parapijos skelbimuose.
Telšių šv. Antano Paduviečio parapija Adresas: Katedros a. Iki 2025 m. spalio 27 d. vykdoma registracija (nuo 9 klasės ir vyresnių), pageidaujančių 2026 m. priimti Sutvirtinimo sakramentą.
Užpildykite el. Atsiųskite „Prašymą pasiruošti Sutvirtinimui“, paspaudus šią nuorodą ->>> Sutvirtinimo sakramento prašymas <<<- ji reikės užpildyti, atsispausdinti, pasirašyti ir atnešti su savimi į pirmą susitikimą. Pirmas susitikimas su kandidatais vyks 2025 m. lapkričio mėn. (dėl tikslios datos informuosime el. paštų spalio mėn.
Rengiant krikščionį sutvirtinimui, reikia siekti, kad jis būtų skatinamas glaudžiau vienytis su Kristumi, gyviau atsiverti Šventajai Dvasiai, Jos veikimui, dovanoms ir įtakai ir kad galėtų geriau imtis apaštališkosios krikščionio gyvenimo atsakomybės. Todėl sutvirtinimo katechezė tesistengia žadinti priklausomybės Jėzaus Kristaus Bažnyčiai - tiek visuotinei Bažnyčiai, tiek parapijos bendruomenei - suvokimą.
Jei norite mūsų parapijoje priimti Sutvirtinimo sakramentą, prašome atvykti į parapijos raštinę (Radvilų g. (8 347) 60962), turint su savimi gimimo liudijimą, Krikšto pažymą bei Pirmosios Komunijos pažymą arba jų kopijas.
Jaunuoliai 14-18 metų amžiaus ruošiasi atskiroje grupėje. Pasiruošimas prasideda rugsėjo mėnesį, jaunuoliai dalyvauja kassavaitinėje katechezėje ir sekmadienio šv. Mišiose. Pasiruošimas trunka vienerius mokslo metus. Už pasirengimą atsakinga ses. Jei asmuo yra vyresnis nei 18 metų, jis kviečiamas ruoštis sakramentams suaugusiųjų katechezės grupėje. Jei šio amžiaus sulaukęs asmuo nėra krikštytas arba krikštytas, bet nepriėmęs I Komunijos, tuomet pasirengimo Sutvirtinimui metu pasiruoš ir kitiems minimiems sakramentams. Pasiruošimas trunka nuo rugsėjo mėn. iki šv. Velykų.
Kas Gali Teikti Sutvirtinimo Sakramentą?
Šio sakramento pirmaeilis teikėjas yra vyskupas kaip apaštalų įpėdinis. Sutvirtinimo sakramentą reikėtų priimti iš to vyskupo, kurio vyskupijoje krikščionis gyvena ir meldžiasi. Vyskupo dalyvavimu Sutvirtinimo sakramento apeigose išreiškiamas ryšys su Bažnyčia.
Sekminių dieną ant apaštalų nužengė Šventoji Dvasia. Vėliau patys apaštalai rankų uždėjimu ją perdavė tikintiesiems. Šventosios Dvasios priėmimas iš vyskupo rankų rodo glaudžią vienybę su vietine ir visuotine apaštaline Bažnyčia.
Ypatingomis aplinkybėmis vyskupas įgalioja kunigą teikti šį sakramentą. Ryšys su Bažnyčia išreiškiamas per vyskupo bendradarbį kunigą ir per paties vyskupo pašventintą šventąją Krizmą, kuria patepami sutvirtinamieji.
2. Sutvirtinimo tėvai apeigų metu privalo sutvirtinamąjį fiziškai liesti uždėdami savo dešiniąją ranką ant jo dešiniojo peties. 3. Sutvirtinimas paprastai teikiamas bažnyčioje ar šventoriuje. Sutvirtinimo vietoje vyskupas, ištiesęs rankas į sutvirtinamuosius, kalba tam tikras maldas, prašydamas jiems septynių Šventosios Dvasios dovanų. Po to jis eina iš eilės prie kiekvieno sutvirtinamojo ir atlieka sakramento teikimo apeigas: šv. krizma kryžiaus ženklu patepa kiekvieno kaktą, tardamas formos žodžius, lengvai užgauna sutvirtinamojo veidą ir sako: „Ramybė su tavimi.“ Tuo primena, kad kiekvienas sutvirtinamasis turi būti pasirengęs laukti smūgių dėl tikėjimo išpažinimo ir juos kantriai pakelti. Po apeigų vyskupas vėl grįžta į tą pačią vietą, kur pradėjo apeigas, teikia savo ganytojišką palaiminimą ir naujiesiems Kristaus kariams taria pamokymo bei padrąsinimo žodį.
Sutvirtinimas yra vienas iš septynių sakramentų krikščioniškoje tradicijoje, ypač Romos katalikų, ortodoksų ir anglikonų bažnyčiose. Šis sakramentas, taip pat vadinamas Krikšto patvirtinimu arba Sutvirtinimu, yra dvasinės brandos ir stiprinimo ritualas, suteikiantis tikėjimo, stiprybės ir išminties dovaną.
Šiuo patepimu sutvirtinamasis gauna „žymę“, Šventosios Dvasios antspaudą. Pats Kristus pareiškė esąs pažymėtas savo Tėvo antspaudu. Ir krikščionis yra pažymėtas antspaudu: „Juk Dievas mus ir jus sutvirtino ir patepė Kristui; Jis pažymėjo mus savo antspaudu ir siuntė į mūsų širdis Dvasios laidą“ (2 Kor 1, 21-22).
Sutvirtinimo ceremonija