Žandikaulio lūžis: priežastys, simptomai, gydymas ir komplikacijos

Lūžęs žandikaulis yra viena dažniausių veido kaulų traumų, galinti sukelti ne tik stiprų diskomfortą, bet ir rimtų pasekmių kasdieniam gyvenimui, jei laiku nesuteikiama tinkama medicininė pagalba. Traumos rimtumas gali skirtis - nuo lengvesnių, nedidelių lūžių iki sudėtingų, su kitų kaulų ar minkštųjų audinių pažeidimais. Žandikaulio lūžis - tai kaulo vientisumo pažeidimas, įvykstantis dėl stipraus mechaninio poveikio.

Dažniausiai traumuojamas apatinis žandikaulis (mandibula), kadangi jis yra judrus ir gana pažeidžiamas kaulas veido srityje. Lūžiai gali būti įvairaus pobūdžio - tiesūs, įstrižai einantys, daugybiniai (fragmentuoti), su pasislenkimu ar be jo. Simptomai gali priklausyti nuo lūžio vietos, sunkumo, kitų sužalojimų.

Žandikaulio lūžio simptomai

Žandikaulio lūžio simptomai gali pasireikšti iškart po traumos arba vystytis palaipsniui. Jei po traumos jaučiate stiprų žandikaulio skausmą, kraujuojate iš burnos ar pastebite, kad sunku arba visai negalite kramtyti bei atverti burną, atsiranda veido deformacija ar jutimo sutrikimas - nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą.

Dėl netaisyklingos žandikaulių padėties pernelyg didelių apkrovų išsivystantis lėtinis žandikaulio ar žandikaulio sąnario skausmas, žandikaulio sąnario disfunkcija, greitesnis dėvėjimasis. Tai gali pasireikšti sąnarių skausmu, traškėjimu, poškėjimu, mažėjančiu išsižiojimu.

Kvėpavimas per burną, išdžiūvusi burna, kiti kvėpavimo funkcijos sutrikimai atvirkščio ar atviro sąkandžio atvejais, kai apatinis žandikaulis nepakankamai išsivystęs arba yra neteisingoje padėtyje. Dėl susiaurėjusios burnaryklės pro ją į plaučius patenka mažesnis oro kiekis. Nakties metu atspalaidavus raumenims, apatinis žandikaulis dar labiau atsitraukia atgal, o burnaryklė dar labiau susiaurėja, dėl to žmogus pradeda knarkti. Esant šiai sąkandžio anomalijai, neretai nustatoma ir miego apnėja. Dėl nakties metu sustojančio kvėpavimo ir nepakankamo aprūpinimo deguonimi žmogus jaučiasi nuolat pavargęs ir neišsimiegojęs.

Neproporcinga veido išvaizda iš priekio ar iš šono, nesugebėjimas natūraliai, nejaučiant tempimo, sučiaupti lūpų.

Žandikaulio lūžio gydymas

Konkretaus gydymo pasirinkimas priklauso nuo lūžio tipo, sunkumo, paciento amžiaus, bendros sveikatos ir kitų veiksmingumą sąlygojančių veiksnių.

Konservatyvus gydymas

Gali būti taikomas, jei lūžis yra nedidelis, be poslinkio ar su minimalia kaulų „išsisklaidymo“ rizika. Šiuo atveju gali būti rekomenduojama tausojanti mityba (skystas/tyrintas maistas), skausmą malšinantys vaistai, priešuždegiminiai preparatai, šaltis, fizioterapija.

Operacinis gydymas

Esant poslinkiui, daugiafragmentiniams lūžiams ar atviriems sužalojimams, atliekama operacija - lūžę kaulai sujungiami ir pritvirtinami specialiomis plokštelėmis, varžtais ar vielomis. Dažniausiai taikoma vadinamoji vidinė fiksacija (angl. internal fixation).

Žandikaulio lūžių gijimo trukmė priklauso nuo amžiaus, lūžio pobūdžio ir bendros sveikatos. Dauguma žandikaulio lūžių suauga per 4-8 savaites, tačiau reabilitacija gali užtrukti ilgiau.

Mityba gijimo metu

Kol žandikaulis gyja, svarbu vengti tvirto, kieto ar kramtymo reikalaujančio maisto. Dažniausiai rekomenduojama skysta, tiršta ar maitį blenderiuota dieta bei gausus skysčių vartojimas.

Ortognatinis gydymas

Ortognatinė chirurgija - žandikaulių operacija, kurios metu vienam arba abiems žandikauliams suteikiama nauja padėtis, užtikrinant taisyklingą viršutinio ir apatinio žandikaulio tarpusavio santykį ir galimybę taikant ortodontinį gydymą pasiekti taisyklingą sąkandį. Ortognatinė chirurgija taip pat suteikia galimybę pakoreguoti ir subalansuoti veido išvaizdą.

Sprendžiant, ar ortognatinė operacija yra būtina, komandoje dirba odontologas, ortodontas bei burnos, veido ir žandikaulių chirurgas. Kartais į gydymą įtraukiami ir kitų specialybių gydytojai. Gydymo planas smulkiai aptariamas su pacientu, išskiriant visus privalumus ir trūkumus, galimas alternatyvas, paaiškinant kiekvieną žingsnį, jo naudą ir trukmę.

Kombinuoto ortognatinio-ortodontinio gydymo tikslas - atstatyti žandikaulių struktūrą ir sąkandžio funkciją, pasiekiant stabilumą ir estetiką. Siekiant šio tikslo, ortodontas, naudodamas breketus, sulygiuoja dantis pagal žandikaulius. Ortognatinis gydymas paprastai trunka apie 2 metus. Pacientas privalo suprasti, jog tai ilgas įsipareigojimas, kuriam reikės kantrybės ir didelės motyvacijos.

Ortognatinio gydymo etapai:

1. Pirmojo vizito metu burnos, veido ir žandikaulių chirurgas įvertina sąkandį, žandikaulius, sąnarių funkcijas, veido bruožus, padaro veido ir dantų, skeletinės sistemos nuotraukas bei reikalingus matavimus. Pirmojo vizito metu pacientui suteikiama visa bendroji informacija apie ortognatinį gydymą. Pageidautina, jog pacientas į pirminę konsultaciją atsivežtų gipsinius dantų modelius, kuriuos gali pagaminti gydantis gydytojas odontologas.
2. Į gydymo plano paruošimą įeina tokie etapai kaip ortodontinis dantų padėties paruošimas, komunikacija tarp chirurgo ir ortodonto, chirurginis paruošimas prieš ortodontinį/ortognatinį gydymą. Detalus Gydymo planas paprastai paruošiamas per 2-4 savaites. Paruoštas Gydymo planas smulkiai aptariamas su pacientu. Konsultacijos metu paaiškinama, ar reikalinga vieno ar abiejų žandikaulių operacija, aptariami privalumai, trūkumai, galimos alternatyvos, taip pat įvardinami kiekvieno gydymo etapo terminai. Ortognatinį gydymą pradėjus, dažniausiai nebėra galimybių jo stabdyti, grįžti į buvusią situaciją ar daryti esminius pokyčius Gydymo plane.
3. Pacientas informuojams apie visas procedūras, kurias reikia atlikti prieš pradedant ortodontinį gydymą. Paprastai prieš ortodontiją arba ortodontinio gydymo metu pašalinami visi protiniai dantys. Gali būti, kad reikės pašalinti du arba keturis sveikus dantis dėl žymaus dantų lankų dydžio neatitikimo ar dantų susigrūdimo. Į Gydymo planą taip pat gali būti įtrauktas dantų atidengimas, minkštųjų audinių plastika, ortodontiniai implantai ar kt.
4. Ortodontinis gydymas trunka nuo 12 iki 24 mėn., pacientas nešioja breketus ant viršutinių ir apatinių dantų. Ortodontinio gydymo prieš ortognatinę operaciją tikslas - naudojant breketus, pagal gydytojo - burnos, veido ir žandikaulių chirurgo sudarytą Gydymo planą, sulygiuoti dantis į taisyklingus lankus, kurie atitiktų vienas kitą. Šiame Gydymo etape, naudojant breketus, dantys sustatomi į tokią poziciją, kuri operacijos metu sudaro sąlygas taisyklingam sąkandžiui suformuoti.
5. Pagrindinis pasiruošimas operacijai prasideda 1-2 sav. prieš ortognatinę operaciją. Tuo metu ortodontinis gydymas jau yra baigtas, dantų pozicija negali kisti. Kruopštus planavimas ir pasiruošimas chirurginiam gydymui užima nuo 1 iki 14 dienų ir reikalauja 2-6 vizitų. Vizitų metu nuimami dantų atspaudai, vašku registruojamas sąkandis, padaromos veido ir dantų foto nuotraukos, padaroma kompiuterinė tomografija, pateikiamas reikalingų sveikatos tyrimų sąrašas bei išanalizuojami gauti rezultatai, atliekami reikalingi klinikiniai, kompiuteriniai veido ir dantų matavimai. Ortognatinė chirurgija yra atliekama su bendra anestezija ligoninėje. Prieš gulantis į ligoninę pacientui pristatomas tikslus operacijos planas, aptariama operacijos eiga, rizika, individuali rizika, galimos išeitys ir komplikacijos. Prieš operaciją papildomai įvertinama paciento sveikatos istorija ir esama būklė, pacientas supažindinamas su specialia dieta ir atliekami visi reikalingi tyrimai.
6. Operacijos trukmė priklauso nuo operacijos tipo ir sudėtingumo. Ji gali užtrukti nuo 1 iki 6,5 valandų. Pacientas turi būti visiškai sveikas ir nesirgti virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis 2-3 savaites iki operacijos. Prieš operaciją griežtai negalima valgyti. Rytą prieš operaciją valgyti ir gerti griežtai draudžiama.
7. Po vieno žandikaulio operacijos pacientas ligoninėje lieka 1-2 dienas, po dviejų - 2-4 dienas. Dažniausiai žaizdos gyja apie 10 dienų. Skausmas jaučiamas tik pirmosiomis valandomis - paromis po operacijos, tačiau jis nesunkiai kontroliuojamas nuskausminančiais vaistais ir vaistais nuo uždegimo. Jau pirmąją parą po operacijos gali prasidėti veido tinimas ir žanduose išryškėti kraujosrūvos. Didžiausias veido patinimas būna 2-rą ar 3-čią parą po operacijos. Fiziškai ir psichologiškai tai pats sunkiausias laikotarpis. Veido tinimas pradeda mažėti praėjus savaitei po operacijos. Norint stabilizuoti žandikaulius, po operacijos dantys sukabinami elastinėmis gumytėmis. Pacientas turi galimybę išsižioti apie 1 cm - tiek pakanka valgymui ir gėrimui. Siūlai išimami praėjus 7-14 dienų po operacijos. Tuomet pirmą kartą nuimamos elastinės gumytės, dar sykį patikrinamas sąkandis. Visiems pacientams po ortognatinių operacijų sutrinka abiejų lūpų ir smakro odos jutimai. Lūpų judesiai ar mimika išlieka. Aplinkiniams tai nėra pastebima. Lūpose ir smakre jaučiamas aptirpimas, kuris pamažu praeina, tačiau gali prireikti 6-9 mėnesių ar dar ilgesnio laiko. Tai pasireiškia „skruzdėlyčių bėgiojimu“ po odą, odos niežėjimu. Apsilankymų pas burnos, veido ir žandikaulių chirurgą bei kitų papildomų tyrimų dažnis po ortognatinės operacijos priklauso nuo operacijos sudėtingumo ir individualios situacijos. Po operacijos, kai žandikauliai pilnai sugyja, pradedamas baigiamasis ortodontinis gydymas, kuris tęsiasi nuo 6 iki 12 mėnesių. Po ortognatinės operacijos ir baigiamojo gydymo breketais burnos, veido ir žandikaulių chirurgas nustato, kaip dažnai reikės atvykti apžiūroms, kada reikės pagaminti naujus diagnostinius modelius.

Galimos komplikacijos

Nors dantų implantacijos sėkmės procentas yra didelis ir siekia net 98%, tačiau komplikacijų tikimybė egzistuoja. Panašiai, kaip ir po bet kurios chirurginės operacijos, dantų implantavimo operacija gali sukelti komplikacijų. Dauguma jų gali būti išgydytos nesukeliant didesnių problemų, vis dėlto, kai kuriais atvejais dėl jų galima netekti dantų implantų.

Galima tikėtis, kad žaizda šiek tiek kraujuos 1-2 dienas po operacijos. Švelniai sukandę minkštą marlės skiautę, uždėtą ant operuotos vietos, palaikykite apie 30 minučių, ir kraujavimas turėtų praeiti.

Gręždamas jūsų stomatologas gali pažeisti karūnėlę arba šalia esančio danties šaknį. Gali prireikti šaknies kanalo arba apikoektomijos, norint sutaisyti pažeisto danties šaknis.

Nervo pažeidimas - reta, bet sudėtinga apatinio žandikaulio danties implantavimo sukelta komplikacija. Gręžiant gali būti pažeistas vidinis alveolinis nervas, esantis apatiniame žandikaulyje. Nervo pažeidimas gali sukelti skausmą, tirpulį arba dilgčiojimą dantų, dantenų, lūpų arba smakro srityje. Panašūs simptomai gali atsirasti ir tuo atveju, jei implantas įstatomas tiesiai ant nervo, sukeldamas stiprų skausmą kramtant. Jei nervas neužgyja, o simptomai neišnyksta, gali tekti pašalinti implantą.

Dar viena galima dantų implantavimo sukelta komplikacija viršutinio žandikaulio operacijos metu - žandikaulio pergręžimas pažeidžiant sinuso ertmę. Stomatologas gali išspręsti problemą persodindamas kaulą.

Labai retai pasitaikanti komplikacija dantų implantavimo metu - žandikaulio lūžis.

Dantų implantų sukeltos komplikacijos, susijusios su operacinėmis klaidomis, liečiančiomis šalia esančius dantis, nervus ar sinusą, yra tiesiogiai susijusios su stomatologo patirtimi ir įgūdžiais. Patyręs kvalifikuotas implantavimo stomatologas gali nustatyti tikėtinas problemas ištyręs rentgeno nuotraukas arba kompiuterinės tomografijos skenografiją, sudaryti tinkamą operacinį planą ir jį sėkmingai įvykdyti be komplikacijų.

Infekcijos implanto zonoje yra dažniausiai pasitaikanti dantų implantavimo sukelta komplikacija. Implanto infekcija yra būsena, pasireiškianti implanto zoną supančių audinių uždegimu arba patinimu. Implanto infekcija - apydančių ligos forma, kurios tinkamai negydant gali kilti uždegimas, sunykti kaulinis audinys, taip pat galima netekti implanto. Aplink esančių audinių uždegimas ar patinimas yra nedelsiant pasireiškiantis implanto infekcijos simptomas.

Netinkamas atramos dydis ar vieta ir karūnėlės atstatymas, sukeliantis spaudimą ir traumuojantis minkštus aplink arba po ja esančius audinius, taip pat gali sukelti dantų implantų komplikacijas.

Dantų implantų uždegimas iššaukia imuninės kūno sistemos atsaką, kuri atakuoja užkrėstas dantenų ir kaulinio audinio ląsteles. To pasekmės gali būti kaulinio audinio, esančio aplink implantą, nykimas, o jei jis tęsis, implantas atsilaisvins ir jį reikės pašalinti.

Stomatologas privalo nedelsiant panaikinti uždegimą, kad užkirstų kelią tolimesniam kaulinio audinio nykimui, dėl kurio galima netekti implanto.

Yra kelios pacientų grupės, kurioms rizika patirti dantų implantavimo sukeltas komplikacijas yra didesnė, nei kitiems.

Pagrindinis sėkmingos dantų implantacijos faktorius yra tinkamo odontologo pasirinkimas.

Žandikaulio lūžis - sunki trauma, reikalaujanti skubios ir profesionalios pagalbos. Laiku diagnozuotas ir tinkamai gydomas lūžis dažniausiai sugyja be rimtesnių problemų, tačiau komplikacijų rizika išlieka. Pastebėjus veido asimetriją, aštrų žandikaulio skausmą po traumos ar funkcinės būklės pokyčius, būtina skubiai kreiptis į specialistus. Svarbiausia - nesivadovauti mitais, o pasitikėti mokslo pagrįstomis gydymo taktikomis.

Rizikos veiksniai

• Kraujo krešėjimo sutrikimai
• Sistemines jungiamojo audinio ligos
• Skydliaukės ir prieskydinės liaukos funkcijos sutrikimai
• Onkologinės veido ir kaklo srities ligos
• Neurologinės ir psichologinės priežastys

Labai svarbu, kad įtariant nurodytas ligas, visi papildomi tyrimai būtų atlikti prieš pradedant gydymą, priešingu atveju, atlikus ilgą ortodontinį gydymą ir negalint atlikti operacijos, atsidursime aklavietėje, kuomet reikės pasukti gydymą atbuline kryptimi. Tokiais atvejais geriau net nepradėti gydymo.

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis yra susijęs su veido kaukolės anatomija, ypač su skruostikauliais (zygomatic bones) ir viršutiniu žandikauliu (maxilla). Šie kaulai yra esminiai veido struktūros komponentai, kurie palaiko veido formą, funkciją ir estetiką. Skruostikauliai yra susiję su akies lizdais, o viršutinis žandikaulis palaiko dantis ir dalyvauja kvėpavimo takų formavime.

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis yra trauma, kuri gali įvykti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl smūgių, kritimų ar avarijų. Ši liga yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip infekcijos, kraujavimas, nervų pažeidimai ir funkcijų sutrikimai.

Pagrindinės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio priežastys apima traumas, kurios gali būti sukeltos įvairių veiklų: sporto, avarijų, smurto ar net atsitiktinių kritimų. Mechanizmai, kurie gali sukelti šiuos lūžius, apima didelį smūgio jėgą, netinkamą kritimo poziciją, ar netgi ilgalaikį stresą, sukeliantį kaulų silpnėjimą.

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio simptomai:

• Skausmas veido srityje
• Patinimas
• Kraujavimas iš nosies ar burnos
• Sunkumas kramtant
• Žandikaulio judesio apribojimai

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis diagnozuojamas atliekant fizinį tyrimą ir vaizdinius tyrimus. Gydytojas gali atlikti veido apžiūrą, ieškodamas patinimo, deformacijų ar kraujavimo.

Skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžio gydymas priklauso nuo lūžio tipo ir sunkumo. Lengvi lūžiai dažnai gydomi konservatyviai, naudojant skausmą malšinančius vaistus, ledo kompresus ir poilsį. Sunkesniems atvejams gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų atkurtas kaulų vientisumas ir funkcija.

Naujausios terapijos galimybės apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip vidutiniai implantai arba plokštelių ir varžtų naudojimas kaulų stabilizavimui. Reabilitacija po gydymo taip pat yra svarbi norint atkurti funkciją ir sumažinti komplikacijų riziką.

tags: #kas #gali #buti #uz #zandikaulio #sulauzyma