Inventorizacijos Komisijos Sudėtis ir Reikalavimai Lietuvoje

Inventorizacija yra svarbi procedūra, užtikrinanti įmonės turto apskaitos teisingumą ir patikimumą. Lietuvoje inventorizacijos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir Inventorizacijos taisyklės. Šiame straipsnyje aptarsime inventorizacijos komisijos sudėtį ir jai keliamus reikalavimus, remiantis galiojančiais teisės aktais.

Inventorizacijos Komisijos Sudarymas

Inventorizacijai atlikti subjekto vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau - įsakymas) sudaroma inventorizacijos komisija.

Komisija sudaroma iš reikiamos kompetencijos subjekto darbuotojų arba dalyvių (toliau - darbuotojai).

Jeigu reikiamos kompetencijos darbuotojų nėra, į inventorizacijos komisiją galima įtraukti ekspertus, kurie nėra subjekto darbuotojai.

Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip du asmenys.

Jei subjekte yra ne daugiau kaip trys darbuotojai, inventorizacijos komisija gali būti nesudaroma.

Inventorizacijos komisijai pavedama inventorizacijos faktą įforminti dokumentais.

Pagrindiniai reikalavimai inventorizacijos komisijai:

• Kompetencija: Komisijos nariai turi būti kompetentingi turto inventorizacijos klausimais.
• Nepriklausomumas: Komisijos nariai turi būti nepriklausomi ir nešališki.
• Atsakingumas: Komisijos nariai atsakingi už inventorizacijos atlikimą laiku ir kokybiškai.

Inventorizacijos Taisyklių Taikymas

Inventorizacijos taisyklės reglamentuoja subjektų - ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, mokesčių ir išteklių fondų - inventorizaciją.

Nuo šių taisyklių galima nukrypti, jei specifinius tam tikrų veiklos sričių inventorizavimo reikalavimus, suderinę su atitinkamomis ministerijomis pagal ministrams pavestas valdymo sritis, nustato patys subjektai.

Subjekto vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo priėmimą.

Turto Inventorizavimas

Inventorizacijos komisija gauna iš materialiai atsakingų ir (arba) atsakingų asmenų subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neatiduotus turto gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentus.

Komisijos pirmininkas visuose subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui neatiduotuose dokumentuose turi įrašyti žodžius „iki inventorizacijos“, nurodyti gavimo datą ir pasirašyti.

Pagal dokumentus su įrašu „iki inventorizacijos“ buhalterinėje apskaitoje atliekamas papildomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas.

Jeigu sandėliuose arba kitose uždarose patalpose esantis turtas nebaigiamas inventorizuoti per vieną dieną, išėjus inventorizacijos komisijai patalpos turi būti užantspauduojamos (užplombuojamos) arba kitaip užtikrinama jų apsauga.

Apsaugos užtikrinimo priemonės atliekant inventorizaciją turi būti komisijos pirmininko žinioje.

Iki darbo dienos pabaigos užpildomi tą dieną patikrinto turto inventorizavimo aprašai ir paliekami toje patalpoje, kurioje saugomas turtas.

Inventorizacijos metu atliekami veiksmai:

• Turto patikrinimas: Inventorizacijos komisija fiziškai patikrina turtą ir nustato jo kiekį.
• Duomenų įrašymas: Patikrintas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus.
• Duomenų sutikrinimas: Inventorizavimo aprašų duomenys sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis.
• Trūkumų ir pertekliaus nustatymas: Nustatomi turto trūkumai ir perteklius.
• Paaiškinimų reikalavimas: Iš atsakingų asmenų reikalaujama rašytinių paaiškinimų dėl trūkumų ir pertekliaus.

Inventorizacijos komisija įvertina, ar yra požymių, kad atsargos gali būti nuvertėjusios.

Įpakuotų atsargų, kurių pakuotės nepažeistos, kiekis gali būti nustatomas pagal jų etiketes, patikrinus atrankos būdu ne mažiau kaip 5 procentus šio turto.

Supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jį išmatuojant ir techniniais skaičiavimais.

Prireikus per inventorizaciją turtas gali būti priimamas ir išduodamas. Tai atliekama inventorizacijos komisijos akivaizdoje.

Prekybos vietose rastos neparduotos prekės suskaičiuojamos, pasveriamos arba išmatuojamos.

Pinigai už parduotas prekes, rasti kasos operacijų atlikimo vietoje, suskaičiuojami ir įrašomi į inventorizavimo aprašą.

Pinigai kasoje (Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais ir užsienio valiuta) suskaičiuojami pagal jų nominaliąją vertę.

Užsienio valiuta perskaičiuojama į Lietuvos Respublikos piniginį vienetą pagal inventorizacijos dieną galiojantį oficialų Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.

Į inventorizavimo aprašus įrašant kituose subjektuose laikomas prekes ir medžiagas, kurios ten perdirbamos arba už kurias sumokėta, bet jos neišvežtos iš tiekėjų sandėlių, arba išsiųstos parduoti pagal komiso sutartis; arba atsargas, kurios priklauso pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; nurodomi atsargų, prekių ir medžiagų pavadinimai, kiekis, rūšis, vertė (apskaitos duomenimis), priėmimo saugoti (perdirbti, parduoti) dokumentai, saugojimo (perdirbimo) vieta, dokumentų numeriai ir datos.

Inventorizavimo aprašai:

• Visas patikrintas ir suskaičiuotas turtas įrašomas į inventorizavimo aprašus.
• Inventorizavimo aprašuose nurodomas turto įrašo eilės numeris, pavadinimas, rūšis, kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis.
• Kiekvieno inventorizavimo aprašo lapo pabaigoje skaitmenimis ir žodžiais turi būti įrašomas faktiškai rasto turto kiekis (susumavus lape įrašyto turto kiekį, nesvarbu, koks matavimo vienetas), žodžiais įrašomas paskutinio įrašo eilės numeris.
• Neužpildytos lapo eilutės perbraukiamos.

Finansinio Turto ir Įsipareigojimų Inventorizavimas

Inventorizuojant finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, tikrinamos sutarčių sąlygos ir dokumentai, kuriais pagrindžiamas finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų padidėjimas ir (arba) sumažėjimas.

Subjektai, vadovaudamiesi protingumo ir racionalumo kriterijais (atsižvelgdami į sumų reikšmingumą, tikėtinos derinimo naudos ir sąnaudų santykį), nusistato gautinų ir mokėtinų sumų derinimo tvarką.

Gautinos ir mokėtinos sumos, kurių derinimo sąnaudos viršytų tikėtiną naudą, gali būti inventorizuojamos jų nederinant.

Mokėtinos sumos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentu, savivaldybių administracijomis (dėl jų administruojamų mokesčių ir išteklių fondų) ir su kredito įstaigomis derinamos šių subjektų nustatyta tvarka, tačiau iniciatoriai turi būti inventorizaciją atliekantys subjektai.

Gautinų sumų suderinimo iniciatoriai paprastai būna kreditoriai.

Kai viena iš tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų derinimo šalių yra viešojo sektoriaus subjektas, tarpusavio gautinų ir mokėtinų sumų suderinimas įforminamas suderinimo aktu, kuriame nurodoma mokėtina arba gautina suma, jos atsiradimo priežastis ir data, nustatoma ar prievolės nepasibaigusios.

Gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacija atliekama tikrinant gautinų ir mokėtinų sumų suderinimo aktų duomenis su buhalterinėje apskaitoje užregistruotais gautinų ir mokėtinų sumų likučiais.

Jei gautina ar mokėtina suma nebuvo suderinta, inventorizuojant tikrinami dokumentai, kuriais pagrindžiama gautina suma, nustatoma gautinos sumos atsiradimo data.

Svarbu atsiminti:

• Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų rašytinių paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su gautinų ir mokėtinų sumų ieškinio senaties terminų praleidimu.
• Subjekto vadovas atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, galutinio sprendimo priėmimą.

Ilgalaikio turto, biologinio turto, pinigų, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų inventorizavimo apraše, be rekvizitų, turi būti rašytinis patvirtinimas, kad visi gavimo ir nurašymo arba išdavimo dokumentai atiduoti subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, gautas turtas užpajamuotas, o perduotas turtas nurašytas arba išduotas, kuriame nurodomi paskutinių gavimo, nurašymo arba išdavimo dokumentų numeriai ir datos ir padaromas įrašas: „Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man dalyvaujant patikrino ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu.

Jeigu materialiai atsakingas asmuo (asmenys) turi pretenzijų, inventorizacijos komisija turi perskaičiuoti (persverti, išmatuoti) inventorizuojamą turtą.

Inventorizavimo aprašų pasirašymas ir atidavimas:

• Inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir už inventorizuojamą turtą atsakingi ir (arba) materialiai atsakingi asmenys.
• Sudarant centrinę ir vietines inventorizacijos komisijas, vietinės komisijos inventorizavimo aprašus pasirašo vietinės inventorizacijos komisijos pirmininkas, nariai ir centrinės inventorizacijos komisijos pirmininkas.
• Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, o antrasis - materialiai atsakingam asmeniui.
• Inventorizuojant subjektui nepriklausantį, bet jame esantį materialųjį turtą (pasiskolintą, išsinuomotą, naudojamą pagal panaudos sutartis, administruojamą bendrą turtą pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, gautą perdirbti arba parduoti), išskyrus subjekto darbuotojo asmeninius daiktus, kurie subjekto veikloje naudojami vadovo nustatyta tvarka, pagal kiekvieną turto savininką surašomi trys arba daugiau inventorizavimo aprašų egzempliorių, kurių kiekvieną pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys.
• Pirmasis inventorizavimo aprašo egzempliorius inventorizacijos baigimo dieną atiduodamas subjekto buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, antrasis - materialiai atsakingam asmeniui, o likęs (likę) - turto savininkui (savininkams, partneriams).

Klaidas inventorizavimo aprašuose galima taisyti tik inventorizacijos metu.

Pataisymai visuose inventorizavimo aprašų egzemplioriuose turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie tuos aprašus sudarė ir pasirašė (inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų).

Remiantis inventorizavimo aprašais, faktiniai inventorizuotų objektų likučiai (jų kiekis, buhalterinės apskaitos dokumentuose nurodyta vertė (kaina, suma) arba tik vertė (kaina, suma), arba tik kiekis) sutikrinami su buhalterinės apskaitos duomenimis pagal jų būklę inventorizacijos pradžios dieną.

Radus likučių trūkumą arba perteklių, sudaromas sutikrinimo žiniaraštis arba sutikrinimo žiniaraščio duomenys gali būti papildomai įrašomi į inventorizavimo aprašą.

Inventorizacijos komisijos veiksmų schema:

Šiame straipsnyje apžvelgti pagrindiniai inventorizacijos komisijos sudėties reikalavimai ir funkcijos, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga organizuojant ir atliekant inventorizaciją Jūsų įmonėje.

tags: #kas #gali #butu #inventorizacijoje #komisijos #nariai