Lietuvių tautosakoje gausu mitų, tikėjimų ir pasakojimų, kurie atspindi žmonių santykį su gamta ir antgamtinėmis būtybėmis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip senovės lietuviai įsivaizdavo žvėris pastogėje ir kokiais būdais bandė nuo jų apsisaugoti.
Perkūnas ir Velniai: Amžina Kova
Perkūnas lietuvių mitologijoje yra griaustinio ir žaibo dievas, kuris nuolat kovoja su velniais. Tikėta, kad Perkūnas laido akmenis į padanges, o kai jie susitrenkia, ritasi žarijos. Todėl griaudžiant tėvai vaikams sakydavo, jog Dievulis važinėja, barasi, griaudžia.
Žmonės tikėjo, kad Perkūnas trenkia į velnią, todėl griaudžiant šunis reikėdavo išvaryti lauk, nes nelabasis gali į šunį įlįsti. Taip pat buvo tikima, kad griaudžiant reikia uždaryti visų pastatų ir statinių duris, kad viduje nepasislėptų velnias.
Įdomus faktas: Perkūnui trenkus į trobą, ugnį užgesins tik ožkos pienas.
Perkūnas ir Velnias (iliustracija)
Raganos ir Joninės: Magijos Kupina Naktis
Joninių naktis lietuvių tradicijose yra ypatinga, nes tikima, kad tuomet suaktyvėja raganos. Prieš Jonines, o ypač Jonių naktį, ragana gali pagauti per rugius einantį žmogų ir mirtinai užkutenti.
Norint apsisaugoti nuo raganų Šv. Jono naktį, namuose reikia turėti rimbą, kurio kotas šermukšninis. Piemenys Joninių naktį, jodami naktigonėn, kepures kaišydavo šermukšnių šakelėmis, kad raganos jų galvų neapšlapintų.
Įdomus faktas: Joninių naktį galima išmokti raganauti. Reikia vilkėti išvirkščiais drabužiais ir stovėti kryžkelėje.
Laumės ir Kūdikiai: Paslaptingi Ryšiai
Laumės lietuvių mitologijoje yra moteriškos dvasios, kurios lemia gimusio kūdikio laimę. Patikusį kūdikį jos pasiimdavo, o palikdavo negražų. Laumė ateidavo po langu baltai apsirengusi.
Senovėje naktimis prie kūdikių žibindavo žiburį, kad apgintų nuo laumių. Norint atsikratyti laumės vaiko, reikia jį saulei leidžiantis ir tekant ant mėšlyno plakti šermukšnine rykšte.
Įdomus faktas: Laumės iš sąšlavų, išmestų tamsoje, dirba vaikus, o už tamsoje išlietas paplavas muša.
ANIMACINIS FILMAS "LIETUVIŲ MITOLOGINĖS BŪTYBĖS"- “ LITHUANIAN MYTHOLOGICAL BEINGS”
Perkūnas ir Velnias (iliustracija)
Tremtis į Sibirą: Skaudūs Išgyvenimai
Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio 15 d. įsiveržė į Lietuvą, o 1941 m. birželio 14-15 d. įvykdė masinius gyventojų areštus. Pagal Lietuvos Raudonojo Kryžiaus duomenis, tuo laikotarpiu į Sibirą ir kitus atokius Sovietų Sąjungos regionus buvo ištremta 34 260 žmonių.
Tarp ištremtųjų buvo bent 1 626 kūdikiai, 2 165 vaikai nuo ketverių iki dešimties metų, 2 587 paaugliai ir net 427 pagyvenę asmenys, vyresni nei septyniasdešimt metų. Didžiausias grupes sudarė pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniai (6 378) ir ūkininkai (3 389).
Tremtiniai patyrė didžiulius sunkumus: badą, šaltį, sunkius darbus ir žiaurų elgesį. Daugelis jų mirė Sibiro miškuose ir kasyklose, palikdami savo artimiesiems skausmą ir ilgesį.
Statistika apie tremtinius:
| Grupė | Skaičius |
|---|---|
| Kūdikiai | 1,626 |
| Vaikai (4-10 m.) | 2,165 |
| Paaugliai | 2,587 |
| Pagyvenę (virš 70 m.) | 427 |
| Mokiniai | 6,378 |
| Ūkininkai | 3,389 |